Ar vaikas, Lietuvos ir JAV pilietis, turi teisę su motina būti Lietuvoje, ar privalo gyventi su Amerikoje laikinai prisiglaudusiu Argentinos piliečiu, kurio tėvystė nenustatyta? Teismas priėmė šokiruojantį sprendimą.

Po daugiau nei 20 metų, praleistų Amerikoje, šiemet vasarį Reda Valaitytė-Johnson (47 m.) grįžo į Lietuvą. Grįžo ne viena, o su sūnumi Dominyku ir ketina čia gyventi nuolat.

Tačiau ramaus gyvenimo viltis tėvynėje temdo teismas. Pasirodo, Jungtinių Valstijų taip lengvai nepaliksi.

Sukurta šeima subyrėjo

[[ge:lrytas:lrytas:302342]]

Reda dar būdama 18-metė 1996 metais gimtojoje Klaipėdoje įsteigė kavinę. Puikiai uždirbo, kartu studijavo verslo teisę.

Pasimokyti, prisirinkti naujų idėjų 2001 metais ji nuskrido į Jungtines Valstijas su turistine viza. Pusmečiui patikėjo savo verslą tėvams, tačiau likimas lėmė, kad liko už Atlanto ilgam. JAV, Kolorado valstijoje, Reda susipažino su amerikiečiu vaikinu, kuris tapo jos vyru. 2005 metais atšoko vestuves Palangoje, prisiekė meilę ir ištikimybę, ir Valaitytė tapo Johnson.

[[ge:lrytas:lrytas:29712207]][[ge:lrytas:lrytas:8902012]][[ge:lrytas:lrytas:6205178]][[ge:lrytas:lrytas:6025934]]

„Prisiekėme, bet vyras tą priesaiką sulaužė. Gyvenome kalnuose, prabangiame Veilio slidinėjimo kurorte netoli Aspeno. Dirbome kartu, turėjome šeimos verslą.

Nuomojome kelis šeimos namus, gal 0,5 mln. dolerių vertės. Nieko netrūko. Gimė du sūnūs, jiems dabar 20 ir 17 metų. Vaikai augo ir lietuviškoje aplinkoje, kalbėjo lietuviškai, nes aš dalyvavau lietuvių bendruomenės veikloje.

2008 metų finansų krizė pristabdė mūsų verslą, pajamos sumažėjo, o išlaidos buvo didžiulės. Sušlubavo ir santykiai su vyru, pagaliau iširo ir santuoka.

Skyrybos buvo žiaurios. Dalijantis turtą likau apgauta. Bet tamsiausias laikas buvo pasiskirstymas vaikų priežiūra, o dar ir sunki mažojo sūnelio liga – galvos auglys. Trejus metus geriausi gydytojai, chirurgai, chemoterapeutai kovojo dėl jo gyvybės.

Aš pati, baigusi mokymus, netgi įsidarbinau chirurgų asistente. Viskas pagaliau baigėsi gerai. Šiuo metu mano sūnūs yra JAV – studijuoja, mokosi ir jau gyvena savo gyvenimą.

Bet su Dominyku mes kuriame gyvenimą čia. Jis yra nesantuokinis mano vaikas, jo biologinio tėvo asmenybė niekada nebuvo nustatyta. Aš esu ne tik jo mama, bet ir vienintelė jo teisėta globėja“, – pasakojo Reda.

Ji yra ir JAV, ir Lietuvos pilietė. 2016 metais moteriai JAV pilietybė buvo suteikta kaip asmeniui, patyrusiam smurtą artimoje aplinkoje iš amerikiečio – tuomečio jos sutuoktinio.

Abi pilietybes turi ir jos sūnus Dominykas.

Sutiko tango mokytoją

Žlugus santuokai Reda išsikėlė iš buvusių namų kalnuose, apsigyveno Denveryje. Dirbo viską, kad pragyventų. Augino sūnus, kurie pakaitomis gyveno ir pas ją, ir pas buvusį sutuoktinį.

Vienąkart ji sugalvojo mokytis šokti tango, nuėjo į kursus, kur sutiko šokių mokytoją Diego, Argentinos pilietį. Jie šoko, draugavo, bet gyveno atskirai.

2020 metais Reda pastojo, pora apsigyveno kartu. Gimus vaikui jo dokumentuose buvo įrašyta Diego pavardė, nors tėvystė nebuvo nustatyta, DNR tyrimų Diego nepanoro daryti. 2020 metais šeima persikėlė į Floridą, Tampos miestą, kur Dominykui buvo sveikesnis klimatas.

Diego nupirko seną namą, o vaikas pradėjo eiti į darželį.

„Diego nepanoro niekur įsidarbinti, pasiėmė dvejus metus atostogų, gyveno iš savo santaupų. Aš dirbau kas papuolė – ir namus dažiau, remontavau, ir žolę pjoviau, ir baldus restauravau, nes vyro finansinė pagalba buvo menka. Žodžiu, murdėmės tokiame chaose.

Vis dėlto gal ir nebūčiau grįžusi į Lietuvą, bet prieš metus, 2024 metų vasarį, po vieno pokalbio su mama galutinai supratau, kad jai reikia nuolatinės pagalbos“, – kalbėjo Reda.

Tai buvo lemtingas pokalbis, pakeitęs trijų asmenų – Redos, Diego ir mažojo Dominyko – gyvenimą.

[[ge:lrytas:lrytas:38358748]]

Kelionė po kelionės

– Kas nutiko jūsų mamai? – paklausiau Redos. Jos motina, inteligentiška, elegantiška moteris, atidžiai klausėsi mūsų pokalbio. Stengėsi ir su manimi pakalbėti, bet jai sunkiai sekėsi rasti žodžių.

– Mama po skaudžių gyvenimiškų išgyvenimų susirgo, buvo praradusi kalbą. Gyveno viena savo tėvų name, nebuvo kam ja pasirūpinti.

Teko skristi į Lietuvą. Negalėjau jos čia palikti. Grįžau į Tampą jau su mama. Bet netrukus sužinojome, kad pablogėjo mano patėvio, mamos vyro, gulinčio slaugos ligoninėje, sveikata.

Vėl skridome į Lietuvą, bet nespėjome – tą dieną, kai grįžome, jis mirė. Palaidojome jį Palangoje. Mamos sveikata visai pašlijo, teko įforminti jos globą. Palikusi mamą 10-iai dienų vieną, kol grįšiu į Lietuvą, išskridau į Tampą pasiimti sūnelio.

– Ar Diego turėjo duoti leidimą išsivežti vaiką į Lietuvą ilgam?

– Ne, juk jis nėra įteisintas Dominyko tėvas. Nebuvo sužavėtas mano sprendimo, bet pats pirko vaikui bilietą. Bet prieš išskrendant pamačiau, kad bilietas negalioja, nes buvo nupirktas tik iki Oslo.

O iš Oslo į Palangą bilieto nebuvo. Vaiko pasiimti kartu negalėjau.

– Bet galėjote nupirkti naują bilietą?

– Taip, bet nutiko taip, kad kartu turėjau parskraidinti ir draugės vaiką į stovyklą Lietuvoje, mes abu turėjome bilietus į tą reisą. Diego ir man, ir draugei prižadėjo, kad parskraidins sūnelį po mėnesio.

Aš patikėjau ir išskridau, palikusi sūnų jo ir draugių globai.

– Tačiau Lietuvoje užtrukote?

– Taip, grįžau gegužę ir laukiau sūnaus. Teko dalyvauti ir Dainų šventėje Vilniuje, atstovauti Floridos lietuviams. Praėjo liepa ir rugpjūtis – vaiko neatskraidino. Mano mama viena likti nebegalėjo, slaugiau ją.

Be to, užsiregistravau Užimtumo tarnyboje. Mane išsiuntė mokytis masažo, negalėjau be niekur nieko visko mesti ir grįžti į JAV.

Pagaliau prieš Kalėdas, po 8 mėnesių, Diego atsiuntė bilieto rezervaciją ir patvirtinimą, kad vaikas atskris į Palangą, bet neatskrido. Tai buvo paskutinis lašas, perpildęs mūsų santykių taurę. Jau buvau nusprendusi, kad su tuo žmogumi nebegyvensiu.

2025 metų sausio 10 dieną nusipirkau bilietą ir išskridau į Tampą pasiimti Dominyko.

– Pavyko be kliūčių? Diego sutiko?

– Pavyko, nes pagal Floridos tvarką visos nesantuokinio vaiko globos teisės ir pareigos priklauso motinai.

Mes su Diego niekada nebuvome susituokę, jo tėvystė nebuvo nustatyta. Dominykui jis yra svetimas žmogus, svetimas dėdė, ir jokių teisių reguliuoti, kur mano vaikui gyventi, jis neturi.

– Negi Diego nenorėjo nustatyti tėvystės, pasidaryti DNR testo, kad nekiltų abejonių, ar jis tėvas?

– Norėjo, bet tai ilgas procesas. Tą procesą jis pradėjo tik man išvykus į Lietuvą. Jis turėjo kreiptis į teismą, kad jis nustatytų ir jam globėjo statusą. Tai nebuvo nustatyta ir jis neturi teisių spręsti, su kuo ir kur mano nesantuokinis sūnus gyvens.

Kadangi globos nustatymo procesas nebuvo pradėtas, į Lietuvą išvykau pagal žmogaus teisių nuostatas – niekas negali riboti žmogaus teisių judėti ar kur nori gyventi. Juolab kad ir vaikas, ir aš esame Lietuvos piliečiai. Jokių įstatymų nepažeidžiau.

– Bet vaiko gimimo liudijime įrašyta Diego pavardė?

– Tai nereiškia, kad jis tėvas. Liudijimas nėra tėvystės įrodymas.

– Kaip sureagavo Diego, kai su vaiku 2025 metų sausį išskridote iš Tampos į Lietuvą? Kaip suprantu, be jo leidimo? Užbėgant įvykiams už akių, jūs kaltinama vaiko iš tėvo pagrobimu.

– Jis čia, Lietuvoje, padavė mane į teismą.

Bet pirmiausia atsiuntė policiją mane bauginti. Du pareigūnai atvyko vasario mėnesį apie 23 valandą į mano privatų namą ieškoti neva pagrobto užsieniečio vaiko. Pasirodo, Diego užteko tik paskambinti jiems ir nurodyti mano adresą, kurį žino, nes 2022 metais čia lankėsi.

Pareigūnai patikrino mano ir sūnaus pasus, pamatė, kad esame Lietuvos piliečiai, ir raštiškai užfiksavo, kad jokių pažeidimų nepadaryta. Turiu tą policijos pažymą.

[[ge:lrytas:lrytas:38358745]]

– Tokiu atveju turėjo susidomėti ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba?

– Taip ir buvo. Sužinojusi apie Diego skundą įsitraukė Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Darbuotojos ėmė skambinti ir kviesti pasikalbėti.

– Nevykote?

– Ne. Man nebuvo įteikti jokie procesiniai dokumentai, Diego skundas. Aš esu privatus asmuo, gyvenantis privačiame šeimos name su savo nesantuokiniu vaiku. Esu jo mama. Mano teisės pažeidžiamos, prieš mane vykdomas lyg ir teroras.

Sakiau darbuotojams – supažindinkite mane su skundu, atsiųskite dokumentus, kuriais remdamiesi norite su manimi kalbėtis. Nesiunčia, nes jų neturi. Nieko nesu pažeidusi, tai patvirtino policija. Bet ir toliau man nuolat buvo skambinėjama.

– Grįžusi į Lietuvą, į Gargždus, sūnų priregistravote šeimos name drauge su jumis. Jis lanko darželį. Nekilo dėl to problemų?

– Jokių. Nuėjusi į Vaiko teisių apsaugos skyrių Gargžduose pasakiau: „Grįžau su savo nesantuokiniu sūneliu čia gyventi. Nuogąstauju, kad mano buvęs draugas gali atvykti pagrobti mano vaiko, bet tas žmogus nėra jo tėvas.“ Visi čia viską žinojo.

– Bet teismas vis dėlto įvyko?

– Taip. Apygardos teismas priėmė nagrinėti pono Diego skundą dėl vaiko, kurio tėvas jis nėra, neva pagrobimo. Man prieš tai net nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, nežinojau net kuo esu kaltinama. Teisėjas telefonu pakvietė atvykti į teismą, pašto dėžutėje radau tik pranešimą. Dalyvavau nuotoliniu būdu, ponas Diego taip pat.

Teisme sulaukiau įžeidžiančių klausimų: su kuo miegojau Amerikoje, ar turėjau kitų sekso partnerių? Esu nesusituokusi, laisva moteris, galiu kaip noriu tvarkyti savo asmeninį gyvenimą.

O gegužės 16-ąją teismas priėmė šokiruojantį sprendimą – atimti penkiametį vaiką, Lietuvos pilietį, iš mamos, ir grąžinti svetimam dėdei į Ameriką. Aš, mama, drauge vykti negalėčiau, nes slaugau savo mamą.

– O dėl jūsų padėties teismas sprendimo nepriėmė?

– Ne.

– Negi nenorėtumėte, kad Dominykas bendrautų su žmogumi, kurį 5 metus lyg ir laikė savo tėvu? Negi nebuvo įmanoma taikiai susitarti, kad vaikas svečiuotųsi ir Amerikoje, kol auga Lietuvoje?

– Taip, aš sutikčiau. Prieš paduodant mane į teismą ir apkaltinant savo pačios vaiko, Lietuvos piliečio, pagrobimu mes turėjome dalyvauti mediacijoje. Tai būdas rasti ir man, ir Diego priimtiną sprendimą. Siūliau nustatyti ir bendravimo tvarką. Aš ėjau į mediaciją.

Bet mediatorė Aušra Raulickytė taip ir nesulaukė, kad Diego prisijungtų nuotoliniu būdu.

– Kaip manote, gal šis žmogus, kurį jūs įvardijate kaip vaikui svetimą, iš tikrųjų įsitikinęs, kad yra tėvas, ir myli Dominyką?

– 2025 metų gruodžio 29 dieną baigiasi Diego leidimas gyventi JAV ir jis turėtų būti išsiųstas į Argentiną. Vaikas – JAV pilietis – jam būtų lyg argumentas likti Amerikoje.

Bet kas tada nutiktų, jeigu Diego būtų išsiųstas į Argentiną? Vaikas Argentinos pilietybės neturi. Svetimas dėdė jį išsivežtų į Argentiną? Bet teismo tai nesudomino.

Teisme aiškinau, kad pagal Floridos įstatymus Diego negali būti vaiko globėjas, o vaikas turi gyventi su vienintele jo globėja – mama.

Be to, ieškovui Diego negali būti suteikta galimybė vienam auginti vaiką ir dėl kitų priežasčių.

– Kokių?

– Jis JAV yra teistas už vairavimą apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, o teistam asmeniui negali būti pratęstas leidimas gyventi Amerikoje. Be to, 2024-ųjų balandį jis buvo kaltas dėl avarijos, kai vežė vaiką. Sūnus patyrė stresą. Diego buvo pripažintas kaltu, jam priteista atlyginti žalą. Jis vartoja psichiatro išrašytus vaistus nuo depresijos, tai veikia ir psichiką. Grąžinus jam vaiką, iškiltų grėsmė vaiko saugumui.

Be to, Diego buvo pritaręs sūnaus išvežimui į Lietuvą, tai įrodo ir teismui pateikti jo elektroniniai laiškai, skrydžio bilietai.

Todėl man visai neaiški apygardos teismo nutartis išsiųsti penkiametį vaiką į svetimą šalį pas svetimą žmogų, kuris gal nėra jo tėvas, tad teismo sprendimą apskundžiau.

– Kas vyksta dabar?

– Nutartį, kad sūnų turiu grąžinti „tėvui“ į JAV, gavau gegužės 16 dieną. Teismo nutartyje minima, kad „tėvas“ neleido išvežti vaiko. Bet Diego nėra tėvas ir teismas tai žinojo.

Apeliaciją pateikiau gegužės 22 dieną. Iškart kreipiausi į JAV ambasadą Lietuvoje, kad man neleidžiama ramiai gyventi. Turiu teisę kreiptis, nes ir aš, ir vaikas esame ir JAV piliečiai. Buvo pasakyta, kad neturėčiau jokių kontaktų su asmeniu, Argentinos piliečiu, kuris mane užgaulioja, kelia grėsmę mano šeimai. Ir nuo gegužės 16 dienos nebekontaktuoju su Diego.

Bet bendrausiu, jei jis pats dabar paskelbs mediaciją, nes tai vienintelis būdas konfliktą išspręsti taikiai. Diego bendravimas su vaiku galėtų būti užtikrintas iš anksto planuojamais vizitais į JAV.

[[ge:lrytas:lrytas:38358746]]

Argumentus pateikė ir vyras

Teisme Diego Arielis Nepomnaschy paaiškino tokias konflikto aplinkybes.

„Dominykas nuo pat gimimo gyveno šeimos namuose Denveryje, Kolorado valstijoje, 2021–2022 metais – Floridoje, Tampoje. Nuo 2024 metų gegužės iki 2025 metų sausio, 8 mėnesius, gyveno su manimi, nes mama buvo išvykusi į Lietuvą.

Reda 2025 metų sausio 15 dieną pasakė, kad vyksta aplankyti draugės, sėdo į „Tesla“ ir išvyko su sūnumi. Kai iki vakaro negrįžo, sunerimau. Mašinos vietos nustatymo įrenginys parodė, kad ji stovi prekybos centre. Nuvykęs radau tuščią ir užrakintą automobilį. Skambinau Redos draugėms, po to į ligonines ir policiją. Pranešiau, kad dingo nepilnametis sūnus. Sužinojau, kad jis išskraidintas į Lietuvą.

Pateikiau Floridos valstijos šeštosios teisminės apygardos teismui ieškinį Redai, kaip atsakovei, dėl tėvo pareigų ir bendravimo nustatymo. Reda buvo informuota, bet nuo 2025 metų vasario 4 dienos neleidžia man netgi vaizdo priemonėmis pasikalbėti su sūneliu.

Kreipiausi į Lietuvos teismą prašydamas pripažinti, kad Reda Valaitytė-Johnson nepilnametį vaiką, gimusį 2020 metų kovo 20 dieną, nuo 2025 metų sausio 15 dienos neteisėtai laiko Lietuvoje. Kitaip nei teigia mama, vaiko globos teisės priklauso abiem tėvams, ir aš, tėvas, galiu vaiku pasirūpinti, tai ir esu įrodęs.

Taip pat prašau, kad teismas nustatytų motinos bendravimo su vaiku tvarką JAV. Kiekvieną kalendorinę dieną ne mažiau kaip 30 minučių nuo 13 valandos, atsižvelgiant į vaiko užimtumą. Su sąlyga – motina privalo grąžinti vaiką į mano namus Floridoje ne vėliau kaip iki 20 valandos.

Prašau teismo įpareigoti Redą Valaitytę-Johnson grąžinti vaiką į JAV ir priteisti bylinėjimosi išlaidas“, – aiškino argentinietis.

Vaiko teisių gynėjų kirtis

2025 metų balandžio 8-ąją Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teismui pateikė išvadą, kurioje teigiama, kad vaiko atvežimas į Lietuvą neteisėtas. Kodėl?

„Tarnybai toks faktas tapo žinomas, kai Diego Arielis Nepomnaschy elektroniniu laišku kreipėsi į tarnybą apie pradėtą teismo procesą dėl vaiko grąžinimo į JAV.

2025 metų kovo 19 dieną iš JAV institucijos buvo gautas elektroninis laiškas, kad vaiko grobimo atvejis jai nėra žinomas, p. Diego į ją nesikreipė. Nežinomas ir Floridos valstijos vaikų ir šeimų departamentui.

Motina neslėpė nuo p. Diego fakto, kad su vaiku planuoja grįžti į Lietuvą, nuolat prašė jo sutikimo. Nėra duomenų, kad vaikas buvo atsivežtas gavus sutikimą, ir nagrinėjama situacija atitinka neteisėto vaiko pagrobimo atvejį“, – paaiškino Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

[[ge:lrytas:lrytas:38358747]]

Teismo nutartis – grąžinti

Gegužės 16-ąją Apygardos teismas patenkino Argentinos piliečio prašymą grąžinti 5-metį vaiką į JAV, nors nėra įrodymų, jog tas pilietis yra vaiko tėvas. Kokios priežastys nulėmė tokį sprendimą? Buvo remtasi ne tik vaiko teisių gynėjų išvada. Anot teismo, pagal Hagos konvenciją, prie kurios ir JAV yra prisijungusios, vaikas visada turi būti grąžintas į valstybę, iš kurios buvo neteisėtai išvežtas.

Teismas nustatė, jog byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad tėvas leido vaiko motinai išvežti sūnų į Lietuvą. Teisėjai neatsižvelgė į šeimos tikrinimo aktą, kuriame teigiama, kad vaikas Lietuvoje gyvena mamai priklausančiame name, tvarkingoje ir visus vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Nepriežiūros, smurto atvejų nebuvo nustatyta, vaikas lanko darželį, motina tinkamai juo rūpinasi.

Anot teismo, vaikas nuo gimimo gyveno JAV, buvo vežamas į gydymo įstaigas, lankė darželį. Jo socialiniai ir šeiminiai ryšiai mezgėsi JAV. Gimimo liudijime nurodyta, kad tėvas yra Diego, o byloje nėra duomenų, įrodančių, kad jo tėvystė būtų nuginčyta. Nustatyta, kad Diego ryšys su vaiku stiprus – vyras nuolat juo rūpinosi. Konstatuota, jog pagal jokius aktus nėra nurodyta, kad vaiko tėvui būtų ribojamos teisės, net jei tėvai nesudarė santuokos.

Atsižvelgdamas į visa tai teismas nutarė, kad vaikas išvežtas neteisėtai, o jo gyvenamoji vieta – JAV. Be to, iš R.Valaitytės-Johnson buvo priteista 3000 eurų bylinėjimosi išlaidų D.A.Nepomnaschy naudai.

Širdį draskanti lietuvės kova su argentiniečiu: penkiametis nesantuokinis vaikas pakibo tarp Lietuvos ir Amerikos (1)