Lietuvių šeima Balyje atsidūrė mirtinuose spąstuose: tik po nelaimės paaiškėjo šokiruojanti detalė

„Per daug žmonių keliauja aklai pasitikėdami vietinėmis paslaugomis, nežinodami, kokie pavojai slypi už gražių brošiūrų ir šypsenų. Tą dieną tokie buvome ir mes – aklai patikėjome. Ir iš arti pamatėme, kaip rojus gali akimirksniu virsti pragaru“, – dalijosi kaunietė Liucija Penkauskienė. 

Išgyvenimo istorija primena kino scenarijų, tačiau šįkart viskas vyko realybėje – žmonėms teko kovoti už savo ir artimųjų gyvybes. Balyje atostogavusi lietuvė pasakojo, kad nelaimė įvyko rugpjūčio 5-ąją, priešpaskutinę kelionės dieną. Dar nežinodami, kad netrukus jų laukia kova už gyvybę, jie leidosi į pažintinę kelionę po Nusa Penida salą.

„Kai kurie iš mūsų norėjo išbandyti paviršinį nardymą, kiti tiesiog paplaukioti laivu, apžiūrėti lankomiausias vietas. Ne kartą esame tai darę kitose šalyse, tad viskas atrodė įprasta. Šįkart rezervavome išvyką per vietinę agentūrą, kuri įsikūrusi Sanur miesto centre, kaip ir daugelis turistų“, – sakė ji.

Tą akimirką jokių įtarimų nekilo – juk kelionė užsakyta per agentūrą, kuri kasdien aptarnauja turistus.

„Iš anksto apie jokią riziką niekas mūsų neįspėjo. Tik po nelaimės sužinojome, kad agentūra mus nusiuntė į vadinamą „viešąjį transportą“ – reguliariai kursuojantį greitaeigį laivą, kuriais turistai pervežami tarp salų. Patys jie iki salos neplukdo – tai tiesiog įskaičiuota į išvykos kainą“, – pasakojo moteris.

Pirmyn į Nusa Penida salą jie nuplaukė be incidentų, nors jūra jau buvo nerami, o bangos – stipresnės nei įprasta. „Paklausus apie dideles bangas, laive ramino: „Everything is safe“ (viskas saugu – aut.). Pasitiki, nes galvoji – jei būtų pavojinga, juk neplukdytų, atšauktų“, – sakė kaunietė.

Tik po nelaimės paaiškėjo šokiruojanti detalė – tądien visiems laivams buvo išplatinta oficiali informacija apie ypač pavojingas oro sąlygas ir galimas iki 4 metrų bangas. Apie tai, kaip pasakojo Liucija, buvo skelbiama vietinėje žiniasklaidoje. Kelionės organizatoriai apie tai keleivių neinformavo, o reisai vyko kaip įprastai.

Kaip pasakojo Balyje atostogavusi lietuvė, nelaimė užklupo taip staiga, kad niekas net nespėjo suvokti, kas vyksta. Per kelias sekundes pasiplaukiojimas virto siaubo kupina akimirka, kurios Liucija ir jos šeima negalės pamiršti dar ilgai.

„Nelaimė įvyko grįžtant iš Nusa Penida į Sanur, tuo pačiu „viešuoju“ tarp salų kursuojančiu laivu, valdomu privačių įmonių. Laive buvo 80 žmonių. Staiga viena banga laivą pasuko šonu, o kita – iš karto po jos – jį apvertė.

Viskas įvyko per kelias sekundes. Laive kilo chaosas. Žmonės griuvo į vieną pusę, paskui į kitą, dalis atsiskyre nuo artimųjų. Kilo riksmai. Vanduo labai greitai pradėjo semti laivą.

Keliems šeimos nariams, kurie sėdėjo vietose prie lango, pavyko iš karto išplaukti, kol langai dar nebuvo visiškai po vandeniu, o penki mūsų šeimos nariai ir dar dešimtys kitų turistų liko įkalinti viduje – tamsoje, kylant vandeniui ir mažėjant deguoniui. Susigrūdome laivo centre prie „lubų“, kurios iš tikrųjų buvo apversto laivo dugnas“, – prisiminė ji.

Kaip pasakojo moteris, tai buvo akimirka, kai nebeliko laiko galvoti, reikėjo veikti. Būtent jos sprendimas imtis veiksmų išgelbėjo šeimą.

„Kai vanduo pasiekė smakrą, supratau – jei dabar nieko nedarysim, visi tuojaus mirsime. Apgraibomis kojomis radau pusiau pravertą langą. Pabandžiau panerti ir iškišti kojas – tilpau. Grįžau pas šeimą ir pasakiau: „Bandysiu išplaukti su dukra.“ Jai sakiau: „Laikykis manęs, nersim, kai sakysiu trys – nekvėpuok“.

Išplaukėm. Paviršius buvo netoli – gal apie 3 metrai, bet labai sunku išsilaikyti virš vandens su vaiku rankose. Galiausiai priplaukė valtis – mane ir dukrą iškėlė. Vėliau taip pat pro langą spėjo išplaukti ir likę šeimos nariai bei kiti turistai“, – dalijosi Liucija.

Moteris taip pat akcentavo, kad laive buvo gelbėjimosi liemenių, tačiau jos buvo sudėtos aukštai, virš keleivių sėdynių. Anot jos, šios priemonės nebūtų padėjusios išsigelbėti. 

„Kai vanduo pradėjo veržtis, žmonės puolė jas dėtis, bet su liemene pro tokį siaurą langą, pro kurį mes išlindome, išlįsti būtų buvę beveik neįmanoma. Liemenė tave kelia į viršų, o langas buvo apačioje.

Be to, į tą laivą mes patekome per liuką lubose – medinėmis kopetėlėmis. Nelaimės atveju tai – spąstai. Ir vis dėlto, šis laivas laikomas normaliu, nuolat maršrutuojančiu tarp salų“, – dalijosi kaunietė.

Laimei, visiems Liucijos šeimos nariams pavyko sėkmingai išsigelbėti. Vėliau jie buvo apžiūrėti ligoninėje Sanure, kur, laukdami gydytojo, matė ir dviejų žuvusių keleivių, su kuriais plaukė laivu, kūnus.

„Atsipirkome keliais gilesniais pjūviais, kuriuos ligoninėje susiuvo, subraižytu kūnu , veidais, sumušimais. Keli buvome prigėrę šiek tiek vandens. Fiziškai – nieko rimto. Psichologiškai – labai sunku“, – neslėpė moteris.

Tokios patirties ji nelinkėtų net priešui. Anot jos, toks išgyvenimas tapo pamoka, kuria ji nori pasidalyti su visais keliautojais: „Jeigu jaučiate, kad situacija nesaugi – nebijokite atsisakyti plaukti, net jei visi sako „viskas gerai“. O jei nelaimė jau įvyko – gelbėkitės patys tol, kol turite jėgų ir galimybių. Kiekviena sekundė tokioje nelaimėje yra kova tarp gyvybės ir mirties.“