Tvirtos nuomonės specialistė, kuria pasitiki ne viena žinoma Lietuvos šeima, pati augina tris dukras, todėl puikiai pažįsta tiek medikų, tiek mamų kasdienybę, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Praėjus penkiolikai metų nuo pirmųjų žingsnių akušerijoje, Ieva atvirai pasakoja apie šiuolaikinę motinystę ir jos iššūkius. Žinoma medikė taip pat dalinasi asmeninio gyvenimo detalėmis ir atskleidžia savo nuomonę apie jai klijuojamą „žvaigdžių akušerės“ etiketę.
– Gyvename laikais, kai informacijos apie motinystę kaip niekad gausu. Kuo pasitikėti būsimiems tėvams? Kaip keičiasi jūsų, kaip specialistės, vaidmuo?
Taip, šiame sraute mamai ir tėčiui yra be galo sunku išlaikyti savo stuburą. Dabar laimi socialinės medijos, o ten sklando daug kontraversiškos informacijos.
Mano žinutė nuo pat pirmų dienų yra tokia: esu licencijuota medikė, kas penkerius metus atnaujinu žinias, dirbu valstybinėse įstaigose. Puikiai žinau, kuo mamos gyvena šiandien, su kokiais iššūkiais susiduria.
Tad skatinu tėvus kliautis ekspertų nuomone ir nepasiklysti „pagalbininkų“ pasaulyje.
– Kokius didžiausius mitus apie motinystę girdite šiuo metu?
Kai vedu mokymus, kartais net dūmai rūksta iš ausų! Paskutinis mano išgirstas trendas – kad mažylį lankantys seneliai negali jo bučiuoti, jei prieš tai nepasidarė burnos higienos… Nesuprantu, kaip atsiranda tokie mitai.
Taip pat internete sklando įvairių vaizdo įrašų, rodančių, kaip negalima kelti vaikelio, nes jį „sulaužysi“. Man gaila jaunų tėvų, kurie, išgirdę tokius patarimus, vėliau bijo liesti savo vaiką.
– Ar į jūsų mokymus dažnai ateina tėčiai? Ar vyrai dabar patys nori įsitraukti į pasiruošimą tėvystei, ar visgi dažniau ateina paskatinti antros pusės?
Tėčiai tikrai ateina, dažniausiai savo noru. Gal anksčiau ir buvo standartas: mama padaro viską, ir štai tėčiui dovana. Tikiu, kad taip nebėra.
Tėtis turėtų ne tik nusipirkti didesnį automobilį pagausėjusiai šeimai, bet ir pasidomėti, kokia automobilinė kėdutė saugiausia, rinkti būsimo vaikelio kraitelį. Kuo anksčiau tėtis lauks ir domėsis, tuo bus lengviau atėjus vaikeliui.
Labai džiaugiuosi, kai dėl žindymo konsultacijų man paskambina būtent tėčiai, papasakoja, kaip sekasi mamai ir vaikeliui. Juk mama ne visada gali rasti laiko ar ūpo paskambinti. Nuo gimdyklos kėdutės iki sauskelnių keitimo – vyras yra svarbiausias palaikytojas, problemų sprendėjas.
– Esate praminta „žvaigždžių akušere“. Kaip jums prigijo ši etiketė ir kaip ją vertinate? Ar turite kokių įsimintinų istorijų iš darbo su žinomais tėvais?
Su žinomomis mamomis susipažinau pradėjusi dirbti televizijoje. Jos mane rekomenduodavo kitoms mamoms, taip ir susibūrė tas ratelis.
Visgi kalbant apie „žvaigždiškumą“, kartais šypsau į ūsą ir prisimenu labai gerą vieno žymaus senelio posakį: pervažiuok per sieną į Latviją ir tu – jau nebe žvaigdžė. Tad man ši etiketė juokinga. Tuo metu, kai dirbu, man kiekviena pacientė yra žvaigždė. O gražiausios man tos istorijos, kur su mama nugalime kokį nors vidinį demoną.
Viena mano pacientė be galo bijojo išnešioti, gimdyti, o užvis labiausiai – žindymo. Kiekviename etape atkakliai dirbome, o kai jau atėjo žindymas, mamai net nebereikėjo pagalbos. Ji sakė: „Nėra geresnio jausmo, nežinau, ko bijojau“.
– Ieva, papasakokite, kaip atrodo jūsų diena: esate trijų dukrų mama, dirbate akušere, esate klinikos įkūrėja, taip pat vedate tinklalaidę. Kaip visur suspėjate?
Visada buvau labai planuota, kartais net noriu neplanuoti gyvenimo. Visgi motinystė mane išmokė, kad planas gali bet kada subyrėti, tad kasdienybėje tenka žongliruoti.
Visuomet prioritetą teikiu savo šeimai. Turiu griežtą taisyklę surinkti vaikus iš mokyklos tarpuose tarp darbų. Vyras kartais sako – jos didelės, jau gali parvažiuoti pačios. Tačiau tie momentai, kai automobilyje pasikalbame, būname kartu, man yra labai svarbūs.
Mano laikas sau – kelionė į darbą autobusu, tinklalaidės vedimas, pasivaikščiojimai su šunimi, kuris yra geriausias mano psichoterapeutas. O mėgstamiausias poilsis vakare – knyga. Ir ne apie akušeriją.
Dažniausiai griebiu mėgstamą romaną, tačiau dabar tenka daug skaityti apie vaikų auklėjimą. Auginu paauglę, pradinukę ir dar šiuo metu išgyvename „trejų metų krizę“, tad, nori nenori, tenka pasikaustyti.
– Kaip jūsų gyvenime atsirado televizijos eteris, socialiniai tinklai?
Nuo pat pradžių man atrodė, kad edukuoti, kalbėti yra svarbiausia. Šiais laikais televizijoje, internete, socialiniuose tinkluose galime išgirsti pačių įvairiausių nuomonių, pozicijų, pasiūlymų – yra daugybė, kalbančių motinystės tema. Ir su tuo viskas yra gerai – kad tik visi būtume po vienu stogu ir padėtume mamai pasirinkti tai, ko jai tuo metu reikia.
Dirbau Žinių radijuje, taip pat vienoje televizijos laidoje turėjau rubriką „Akušerė pataria“. Po to atėjau iki savo pačios tinklalaidės, kurią kuriame su „Youtube“ kanalo „Gyvenimas šiaurėje“ komanda. Man atrodo, kad šis formatas patraukliausias: gali bet kada pasižiūrėti, atsisukti, atsirinkti tik tuos epizodus, temas, kurios tave domina.
– Ką mama ar tėtis gali išgirsti jūsų vedamoje tinklalaidėje?
Tinklalaidėje „Gandro lizdas“ iki šiol dalinomės išskirtinėmis žinomų mamų bei tėčių istorijomis, kalbinome ekspertus.
Rudens sezone sieksime pasikviesti dar daugiau ekspertų ir aptarti įvairias aktualijas, galbūt ir tabu, temas, pavyzdžiui: tėvystės perdegimas, skiepai, vaikai ir ekranai, mamų grįžimas į darbą.
Tinklalaidėje dalinamės patarimais, kurie galėtų praversti mamai ir tėčiui bet kuriame vaikų auginimo etape.