Visa šeima išgyvena sunkiai įsivaizduojamą pragarą. Devynerių Auksės mamai Dovilei šiuo metu yra per daug sunku kalbėti šia tema, todėl naujienų portalui Lrytas plungiškių išgyvenimus ryžosi papasakoti geros širdies moteris Ieva Grigaliūnienė, kuri jau padėjo ne vienai sunkios ligos paliestai šeimai.
„Kiekvieną mėnesį, kiek tik leidžia lėšos, pervedu pinigų tiems, kurie prašo pagalbos. Nuo to laiko, kai liga palietė Auksę, nusprendžiau, kad kiekvienais metais padėsiu nors vienai šeimai, kuri susiduria su tokiais sunkumais. Dabar atrodo viską atiduočiau, kad tik padėčiau Dovilės šeimai“, – jautriai kalbėjo moteris.
Lėšų trūksta net kasdieniams poreikiams
Pašnekovė atvira – dėl Auksytės, kaip mergytę vadina jos artimieji, ji jaudinasi kaip dėl savo vaiką. Dar prieš skaudžius išgyvenimus Ievos ir plungiškių šeimos tapo gerais draugais, o sunkią valandą moteris tapo tikru angelu sargu ir daro viską, kad nors kiek palengvintų naštą, kurią neša keturis vaikus auginanti Dovilė ir jos vyras.
„Mano mamytė, kaip ir aš, dirba darželyje ir buvo Auksytės padėjėja. Nuo to laiko labai susidraugavome. Dovilės šeimos skausmas man nėra svetimas.
Kai jų dukrytė susirgo onkologine liga, iš pradžių išdrįsau paprašyti savo artimųjų ir draugų pagalbos, o vėliau kreipiausi ir į kitus žmones“, – pasakojo moteris, pati auginanti neįgalų sūnų.
Prieš pora dienų Ievos paskelbtas įrašas apie atsinaujinusią mergytės ligą ir renkamą paramą žaibiškai išplito socialiniuose tinkluose. Kaip pasakojo moteris, šiuo metu šeimai labai trūksta lėšų.
Be sergančios dukrytės auga dar trys vaikučiai, kurie lanko mokyklą bei darželį. Juos reikia aprūpinti rūbais, mokymosi priemonėmis, o kur dar kiti kasdieniai poreikiai.
„Šeima gyvena nuomojamam nedideliam būste, sodo namelyje. Dovilė verkė man pasakodama, kad mokykloje reikėjo paduoti šimtą eurų už pratybas ir jie tokių pinigų neturi. Taip pat jiems daug pinigėlių išeina kurui, nes nuolat važiuoja pas gydytojus į Vilnių.
Neseniai sugedo mašina, reikėjo didelės sumos ją sutvarkyti. Auksės mama ligoninėje maitinimo negauna, reikia pirkti maistą, mergaitei taip pat vien ligoninės maisto neužtenka, norisi nupirkti ir geresnį kąsnelį“, – šeimos sunkumais dalijosi Ieva.
Plungiškių padėtį dar labiau apsunkinta tai, kad pagrindinis šeimos maitintojas, mergaitės tėtis, pats serga ir dėl ligos turėjo atsisakyti darbo.
„Dovilė man paskambino verkdama. Jie neturi pinigų, o pagrindinis šeimos maitintojas Karolis turi neįgalumą, serga artritu. Jo liga paaštrėjo, du mėnesius vyras gulėjo ligoninėje“, – kalbėjo pašnekovė.
Įtarimą sukėlė peršalimas
Mintimis grįždama į laikotarpį, kai Auksei buvo diagnozuota onkologinė liga, pašnekovė pasakojo, kad mergaitė tą kartą sirgo peršalimu, buvo gydoma antibiotikais. Tačiau jokio pagerėjimo nebuvo ir ji atsidūrė Telšių ligoninėje.
Niekas net neįtarė, kad visa tai buvo onkologijos pranašas, kol gydytojai neatliko tyrimų ir nepasakė, kad įtaria kraujo ligą. Nuvykus pas medikus į Vilnių, diagnozė pasitvirtino – leukemija.
Nuo to momento šeimos kasdienybė pasikeitė – tėveliai su Aukse beveik neišeidavo iš ligoninės. Kaip sakė pašnekovė, buvo momentų, kai mergaitės sveikata pagerėdavo, tačiau jai nuolat buvo reikalinga chemoterapija.
„Dėl chemoterapijos jai išsivystė raumenų atrofija, ji net nesiekia kojytėmis žemės, vaikšto tik su pagalba. Taip pat vartojo didelius antibiotikų kursus, kurie paliko žaizdeles burnoje, išgedo dantukai“, – dalijosi Ieva.
Nors mažajai Auksei gyvenimas negailėjo tokių išbandymų, kuriuos ir suaugusiajam būtų sunku pakelti, mergytė nuolat apdovanodavo tėvelius savo šypsena, nors trumpam padėjusia pamiršti sunkumus.
Tiesa, anot artimos šeimos draugės, mergaitė dar iki galo nesupranta, kokia grėsminga liga ją užklupo, nes su Dauno sindromu gimusi Auksė į pasaulį žvelgia nekaltai, vaikiškai, savarankiškai gali ištarti vos vieną kitą žodį.
„Ji pati turbūt nelabai supranta, bet tai, ką aš mačiau, yra baisu. Tie chemoterapijos nukankinti vaikai atrodo kaip siaubo filme. Po kiekvienos chemoterapijos ji nevalgydavo, užeidavo tokie kaip nerviniai priepuoliai, kūnas kaip lavondėmėmis išmėtytas. Vaikas atrodo kaip gyvas lavonėlis“, – kalbėdama susigraudino Ieva.
Liga progresuoja, mergaitė reanimacijoje
Kaip pasakojo pašnekovė, kurį laiką plungiškių šeima galėjo lengviau atsikvėpti, nes liga buvo atsitraukusi, Auksei buvo reikalinga tik palaikomoji chemoterapija. Tačiau prieš kelias savaites mergaitė susirgo ir vėl atsidūrė ligoninėje, kur atlikus tyrimus šeima išgirdo žinią, kuri dar kartą ištraukė žemę iš po kojų – onkologinė liga atsinaujino.
Šiandien mergaitės būklė yra itin sunki – liga progresuoja, o šalia to Auksei buvo diagnozuotas ir lėtinis plaučių uždegimas. Mažylė už gyvybę šiuo metu kovoja reanimacijoje, prijungta prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, ją nuolat stebi medikai.
„Vaikas net negalėjo pradėti lankyti mokyklos, nes liga buvo kaip kalneliai. Aš nesuskaičiuočiau, kiek chemoterapijos kursų jai buvo taikoma. Kurį laiką jos buvo mažiau, bet vėl viskas prasidės, kai ji sustiprės.
Šiuo metu gydytojai nelabai ką gali daryti, nes Auksė labai silpna, jos plaučiai yra intubuojami, ji pastoviai migdoma, nes yra suvesti vamzdeliai į plaučius, ji maitinama per zondą“, – ašarų neslėpė Ieva.
Nors šiuo metu ligoniukės būklė yra labai sunki, anot pašnekovės, mergaitė visomis jėgomis kabinasi į gyvenimą. Visa šeima yra pasiruošusi atiduot visas jėgas, kad iš šios kovos Auksė išeitų kaip nugalėtoja.
„Gydytoja akcentavo, kad ji kaip savo amžiaus yra labai mažytė, bet jos širdis ypatingai stipri. Man pasakojo, kad, kol ji buvo užmigdyta, tėtį buvo trumpam įleidę į reanimaciją. Jis paglostė jos ranką ir toks jausmas, lyg ji viską jaustų, nes visi aparatai sureagavo“, – graudinosi pašnekovė.
Mažajai ligoniukei šioje kovoje labai padeda ir brolis Saulius (12 m.) bei sesutės – Karina (7 m.) bei Lėja (3 m.). Visa šeima sunkiai išgyvena šį laikotarpį, bet vaikai stengiasi būti savarankiški ir padėti tėveliams. Jie nuolat pasiilgsta Auksės, kuriai dienas tenka leisti ligoninėje, bet tais retais atvejais, kai būna kartu, visuomet stengiasi sesę pralinksminti.
„Kai nebuvo pablogėjimo, artimiesiems buvo leista nuvažiuoti aplankyti Auksės, tai važiavo ir močiutė, ir brolis bei sesutės, tai žinoma, kad vaikas džiaugiasi, nes kiekvieną dieną mato tik aparatus ir baltas sienas“, – kalbėjo artima šeimos draugė.
Gyvena tik tarp baltų sienų
Dienas ligoninėje su dukryte dažniausiai leidžia Dovilė, kol jos vyras rūpinasi dar trimis vaikučiais Plungėje. Šeimos istoriją pasakojusi Ieva neslepia, kad šiuo metu mergaitės mama išgyvena ypatingai sunkias emocijas.
„Dovilė buvo grįžusi prieš mokslo metų pradžios šventę, todėl buvome susitikę darželyje. Vargšė stovėjo be nuotaikos, sakė, kad mato visus aplink laimingus, o jai norisi verkti, nes nieko daugiau per šiuos metus nemato be ligoninių, ašarų, skausmo ir galvojimo, kada viskas baigsis.
Kai viską matai tik interneto platybėse, atrodo vienaip, bet kai gyvai pakalbi su žmogumi, kuris patiria tokius dalykus, supranti, kaip tokioms mamos reikia emocinės paramos“, – sakė pašnekovė.
Auksytės šiuo metu laukia kaulų čiulpų tyrimas, po kurio paaiškės, koks tolimesnis gydymas bus taikomas. Tačiau aišku viena – šeimos laukia ilgas ir sunkus kelias.
Visokeriopą pagalbą šeimai teikianti geraširdė moteris nori padėkoti visiems, kurie neliko abejingi plungiškių šeimos skausmui. Ieva įsitikinusi – kiekviena auka, net ir maža, yra be galo svarbi.
„Dėkoju tiems, kurie atsiliepė į mano prašymą. Vaikai yra mūsų ateitis, nė vienai mamai nėra svetimo skausmo. Mums kiekvienam euras ar du tai yra tik neišgertas kavos puodelis, bet šeimai tai labai daug reiškia.
Noriu paskatinti mus būti vieningiems. Jau dabar, gavusi paramą, Dovilė galėjo išleisti vaikus į mokyklą, Auksei nupirkti rūbelių į ligoninę“, – sakė Ieva.
Norintys ir galintys padėti Auksytei, kaip tą padaryti, gali sužinoti žemiau nurodytame įraše.