Plungiškių šeimos skausmas sujaudino ne vieną lietuvį. Tiek visos kelionės metu, tiek netekties valandą žmonės siuntė maldas ir stiprybės žodžius nelaimės ištiktai šeimai.
Apie Auksytės mirtį socialiniame tinkle sekmadienį (rugsėjo 14 d.) pranešė Ieva Grigaliūnienė.
„Šį rytą dangus pasipuošė dar viena maža žvaigždele… Išėjo mažytė siela, bet jos šviesa niekada neužges – ji dabar taps angeliuku, budinčiu ir saugančiu savo tėvelius iš aukštai.
Nors skausmas begalinis, tikėkime, kad ten, kur ji dabar yra, nėra ašarų ir skausmo – tik ramybė ir meilė.
Tebūna šis mažas angeliukas amžinas šeimos sergėtojas, šviesos spindulėlis, lydintis jų gyvenimo kelyje.
Tavo gyvenimas buvo tarsi trumpa, bet ryški žvaigždė, kuri suspindo ir užgeso per greitai. Tačiau jos šviesa dar ilgai šildys mūsų širdis. Tu visada liksi mūsų angeliukas, mūsų meilė, mūsų ilgesys.
Amžina ramybė ir meilė mažajai širdutei… Myliu, skrisk, mano angele. Ačiū visiems, kas buvote kartu“, – rašė artima šeimos draugė.
Liga atsinaujino
Naujienų portalui Lrytas moteris prieš šiek tiek daugiau kaip savaitę pasakojo, kaip Auksytei buvo diagnozuota klastinga liga. Tą kartą mergaitė sirgo peršalimu, buvo gydoma antibiotikais.
Tačiau jokio pagerėjimo nebuvo ir ji atsidūrė Telšių ligoninėje. Niekas net neįtarė, kad visa tai buvo onkologijos pranašas, kol gydytojai neatliko tyrimų ir nepasakė, kad įtaria kraujo ligą.
Nuvykus pas medikus į Vilnių, diagnozė pasitvirtino – leukemija. Nuo to momento šeimos kasdienybė pasikeitė – tėveliai su Aukse beveik neišeidavo iš ligoninės. Kaip sakė pašnekovė, buvo momentų, kai mergaitės sveikata pagerėdavo, tačiau jai nuolat buvo reikalinga chemoterapija.
„Dėl chemoterapijos jai išsivystė raumenų atrofija, ji net nesiekia kojytėmis žemės, vaikšto tik su pagalba. Taip pat vartojo didelius antibiotikų kursus, kurie paliko žaizdeles burnoje, išgedo dantukai“, – dalijosi Ieva.
Nors mažajai Auksei gyvenimas negailėjo tokių išbandymų, kuriuos ir suaugusiajam būtų sunku pakelti, mergytė nuolat apdovanodavo tėvelius savo šypsena, nors trumpam padėjusia pamiršti sunkumus.
Tiesa, kaip tą kartą sakė artima šeimos draugės, mergaitė dar iki galo nesupranta, kokia grėsminga liga ją užklupo, nes su Dauno sindromu gimusi Auksė į pasaulį žvelgia nekaltai, vaikiškai, savarankiškai gali ištarti vos vieną kitą žodį.
„Ji pati turbūt nelabai supranta, bet tai, ką aš mačiau, yra baisu. Tie chemoterapijos nukankinti vaikai atrodo kaip siaubo filme. Po kiekvienos chemoterapijos ji nevalgydavo, užeidavo tokie kaip nerviniai priepuoliai, kūnas kaip lavondėmėmis išmėtytas. Vaikas atrodo kaip gyvas lavonėlis“, – kalbėdama susigraudino Ieva.
Kaip pasakojo pašnekovė, kurį laiką plungiškių šeima galėjo lengviau atsikvėpti, nes liga buvo atsitraukusi, Auksei buvo reikalinga tik palaikomoji chemoterapija. Tačiau prieš kelias savaites mergaitė susirgo ir vėl atsidūrė ligoninėje, kur atlikus tyrimus šeima išgirdo žinią, kuri dar kartą ištraukė žemę iš po kojų – onkologinė liga atsinaujino.
Mergaitės būklė tapo itin sunki – liga progresavo, o šalia to Auksei buvo diagnozuotas ir lėtinis plaučių uždegimas. Mažylė už gyvybę kovojo reanimacijoje, prijungta prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, ją nuolat stebėjo medikai.
„Vaikas net negalėjo pradėti lankyti mokyklos, nes liga buvo kaip kalneliai. Aš nesuskaičiuočiau, kiek chemoterapijos kursų jai buvo taikoma. Kurį laiką jos buvo mažiau, bet vėl viskas prasidės, kai ji sustiprės.
Šiuo metu gydytojai nelabai ką gali daryti, nes Auksė labai silpna, jos plaučiai yra intubuojami, ji pastoviai migdoma, nes yra suvesti vamzdeliai į plaučius, ji maitinama per zondą“, – prieš kelias savaites kalbėdam ašarų neslėpė Ieva.
Nors ligoniukės būklė buvo labai sunki, anot pašnekovės, mergaitė visomis jėgomis kabinosi į gyvenimą. Visa šeima atidavė visas jėgas, kad iš šios kovos Auksė išeitų kaip nugalėtoja.
„Gydytoja akcentavo, kad ji kaip savo amžiaus yra labai mažytė, bet jos širdis ypatingai stipri. Man pasakojo, kad, kol ji buvo užmigdyta, tėtį buvo trumpam įleidę į reanimaciją. Jis paglostė jos ranką ir toks jausmas, lyg ji viską jaustų, nes visi aparatai sureagavo“, – pasakodama graudinosi pašnekovė.
Visą straipsnį galite skaityti čia.