„Lukas Kulikauskas-Maršantas“, – atsiliepęs į skambutį prisistato rudens pradžioje amžiną meilę savo išrinktajai Indrei Maršantaitei-Kulikauskei prisiekęs vaikinas. Jis po vestuvių pasirinko dvigubą pavardę.

Lietuvoje įprasta, kad susituokusios moterys pasirenka vyro pavardę, dažniausiai su priesaga „-ienė“ arba galūne „-ė“. Taip pat neretai pasirenkamas variantas prie mergautinės pavardės prijungti ir vyro pavardę.

Tačiau Luko ir Indrės priimtas sprendimas – itin retas atvejis. Šiais metais Vilniuje pavardėmis apsikeitė 11 porų.

Vaikinas pripažįsta, kad kurį laiką tokia mintis jam pačiam kėlė abejonių, bet pokalbis su žmona ir ilgos diskusijos viską sudėliojo į vietas. Anot jo, tai nėra tik romantiškas gestas – tokiu būdu pora siekė lyčių lygybės.

[[ge:lrytas:lrytas:39072662]]

Sužadėtuvės tarp kranų ir svarbiausias klausimas

Lukas su Indre vienas kitą pažįsta ne vienerius metus – iš pradžių buvo draugai, vėliau tapo pora. Paklaustas, kuo mylimoji jį žavi labiausiai, Lukas sako, kad sąrašas būtų ilgas, bet išskiria jos empatiškumą ir gebėjimą „įsižeminti“.

[[ge:lrytas:lrytas:39632210]][[ge:lrytas:lrytas:39389281]][[ge:lrytas:lrytas:38463892]][[ge:lrytas:lrytas:37727836]]

Romantiškus santykius pora puoselėja jau 4 metus, iš kurių dvejus – kaip sužadėtiniai. Judviejų sužadėtuvių istorija išties spalvinga ir išskirtinė, kiek kitokia, nei dažniausiai tenka girdėti. Ne tik todėl, kad piršlybos įvyko „Kauno kranų“ teritorijoje, bet ir dėl to, jog vaikinas mylimosios rankos paprašė užduodamas neįprastą klausimą.

„Indrei patinka kranai, ji vadina juos mistiniais objektais, nes yra sakiusi, kad nesupranta, kaip jie pastatomi, kaip per naktį atsiranda. Todėl supratau, kad piršiuosi po kranu. Šios įmonės teritorijoje leidimų nereikėjo, o išgirdę norą maloniai sutiko padėti.

Visada galvojau, kad priklaupimas ant kelio būtų ne „apie mus“. Mūsų partnerystė yra apie lygiavertiškumą, kurį puoselėjame, daug apie tai kalbame.

Todėl neklaupiau ant kelio ir vietoje klausimo „ar tekėsi už manęs?“ paklausiau „ar tekėsi su manimi?“. Ji atsakė: „Tekėsime kartu“. Kai jau planavome vestuves, ji taip pat man pasipiršo“, – dalijosi pašnekovas.

[[ge:lrytas:lrytas:39678840]]

Šiuo metu sutuoktiniai gyvena dar karštomis savo meilės šventės akimirkomis. Svajonių vestuves jie atšoko pirmąjį rugsėjo šeštadienį.

„Mūsų vestuvės buvo festivalio tipo. Erdvė buvo suskirstyta į barą, maisto zoną, koncertų, vaikų kampelį. Žmonės galėjo vaikščioti, kaip norėjo, nebuvo griežto scenarijaus, nors turėjome paruošę tam tikrą programą, koncertus.

Visi džiaugėsi, sakė, kad buvo labai smagu, jautėsi laisvė ir neįpareigojantis bendravimas. Tą dieną kaip tik rodė krepšinį, tad kai kurie svečiai stebėjo. Tarp kitko, Lietuva tas varžybas laimėjo“, – šyptelėjo Lukas.

Humanistinę vestuvių ceremoniją vedė poros draugė Urtė iš „Taip“ kitaip“, kuri papasakojo jų pažinties, taip pat sužadėtuvių istoriją, o jiems artima „tekėsime kartu“ idėja lydėjo visą dieną.

„Buvo ir su tuo susijusių ritualų, pavyzdžiui, kai svečiai laikė mėlyną virvelę ir ja keliavo žiedai. Mums brangūs žmonės juos šildė, sakė mums linkėjimus. Taip buvo išlaikytas „tekėjimo“ simbolis“, – pasakojo vaikinas.

Tradiciškai tėvai pasitiko su duona ir druska, tačiau kitų įprastų papročių jaunieji atsisakė. „Tiesa, puokštės metimą buvome suplanavę, bet taip ir neįvyko, nes visko ir taip labai daug vyko. Mano idėja buvo mesti brokolį“, – juokėsi Lukas.

[[ge:lrytas:lrytas:39678841]]

Pašnekovas pripažįsta, kad ceremonija ir įžadų momentas jam buvo patys ypatingiausi, bet visą dieną netrūko jautrių ir ilgam atmintyje išlikusių akimirkų.

„Turime savo širdies atlikėją, Gabrielę Vilkickytę. Kadangi anksčiau rašiau repą, jai akompanuojant, Indrei padovanojau savo pasirodymą. Tai buvo mums abiem labai svarbus momentas“, – dalijosi vaikinas.

Dvejonės dėl dvigubos pavardės

Ar praėjus didžiajai dienai bendras gyvenimas tapo kitoks? Vaikinas šypteli, kad po vestuvių pasikeitė tik pavardės. Pavardės klausimas, anot Luko, iš pradžių atrodė paprastas, bet ilgainiui virto gilesne diskusija apie lygybę ir tapatybę. Stipriausios dvejonės užklupo, kai atėjo laikas registruoti santuoką.

„Pavardės klausimas iš mano pusės buvo keliamas gal kiek naivokai. Paklausiau Indrės, ar ji ims mano pavardę, o ji paklausė, ar aš imsiu jos? Tada pamaniau – graži pavardė, kodėl gi ne, ir paviršutiniškai sutikau.

Tačiau netrukus prasidėjo apmąstymai apie tapatybę, dvejonės. Galiausiai prisipažinau, kad nebenoriu imti. Tą akimirką Indrė pasakė, kad būtent taip jaučiasi daugelis moterų.

Kai išgirdau argumentą, kad aš galiu sau leisti išgyventi tapatybės krizę ir pasakyti ne, o moterys tarsi negali ir turi visa tai pereiti, sprendimas pasidarė aiškesnis ir viskas stojo į vietas. Tvirtai nusprendėme – arba abu imame vienas kito pavardes, arba abu liekame su savosiomis“, – paaiškino pašnekovas.

Lukas neslėpė, kad artimieji iš pradžių buvo nustebę dėl tokio sprendimo, bet gana lengvai jį priėmė. „Draugai klausė, ar tikrai taip galima, šeima galvojo, kad juokaujame. Tačiau galiausiai visi palaikė. Labiau tai buvo nuostaba, o ne reakcija: „Ką tu čia padarei“, – pasakojo jis.

[[ge:lrytas:lrytas:39678839]]

Galėtų atrodyti, kad tokį sprendimą lydi ir sudėtingi formalumai. Tačiau, pasak Luko, viskas buvo daug paprasčiau, nei atrodė iš pradžių.

„Buvo gana paprasta. Formoje, kurią pildai internete, tavęs paklausia, kokia tavo pavardė, ir įrašai. Jokių papildomų dokumentų nereikėjo“, – atskleidė jis.

Apie savo pasirinkimą Lukas pasidalijo ir socialiniuose tinkluose. Įrašas sulaukė daugybės reakcijų, žmonės neslėpė palaikymo. Tiesa, pasitaikė ir kritikos strėlių. Anot vaikino, tai visiškai natūralu, nes apie tokį žingsnį daugelis galėjo išgirsti pirmą kartą.

„Niekas akis į akį nepasakė nieko blogo, bet komentarų skiltyje mačiau ir tokių pasakymų: „Na va, po vestuvių iškart po padu“, – nusijuokė jis.

Lukas įsitikinęs – jei apie tokią galimybę būtų daugiau kalbama viešai, vyrai dažniau svarstytų pasirinkti žmonos pavardę ar dvigubą variantą.

„Žmonės gal net nežino, kad taip galima. Taip pat galvoja, kad čia nepriimtina, ką kiti pagalvos. Tai yra vertybinis ir diskusijų klausimas. Kam tai nevertinga, tie nesvarstys, bet tiems, kurie būtų linkę pagalvoti, tokie pavyzdžiai suteiktų drąsos.

Suvokimas, kad niekas tokį sprendimą priėmusių žmonių neužmėtė akmenimis, paskatintų tai apmąstyti. Aš pats mačiau kelis vyrus su dvigubomis pavardėmis „LinkedIn“ paskyrose. Man, asmeniškai, labai padėjo pamatymas, kad nesu vienas – aplinkoje jau yra žmonių, kurie pasirinko tą patį kelią“, – tvirtino pašnekovas.

Paklaustas, ką patartų dvejojantiems dėl pavardės keitimo, Lukas turi aiškų atsakymą. Anot jo, svarbu elgtis taip, kaip sako vidinis balsas, ir negalvoti apie aplinkinių reakcijas.

„Svarbiausia – aiškiai suprasti motyvaciją, dėl ko nori tai daryti. Tuomet belieka paklausti savęs, ar ši motyvacija stipresnė už baimę.

Žinoma, mūsų visų kontekstai skirtingi – kai kur gal sulauktum daugiau patyčių. Tačiau tuomet lieka esminis klausimas: kas tau svarbiau – ramybė ar sprendimas, kuris tau atrodo teisingas?“ – kalbėjo jis.

Lukas neslėpė, kad po vestuvių dalis žmonių ėmė klausti ir apie vaikų pavardes. Vaikinas atviras – kol kas apie šeimos pagausėjimą jie dar negalvoja. Tačiau jeigu toks momentas ateis – žada vėl kalbėtis ir kartu spręsti visus iškylančius klausimus.

[[ge:lrytas:lrytas:39679035]]

Po vestuvių žmonos pavardę pasirinkęs Lukas jai ir piršosi su neįprastu klausimu