Naujagimo paėmimo drama Klaipėdoje: atskleidė, kodėl staiga teko priimti drastišką sprendimą

Nuvilnijo didžiulė diskusijų banga. Vieni įsitikinę, kad taip naujagimis bus apsaugotas, kiti – kad naudojamos perteklinės priemonės, kad vaikui visuomet geriausia likti su tėvais. Kas čia nutiko? Kodėl Klaipėdoje iš mamos paimtas naujagimis? Kas yra tos kraštutinės sąlygos, kai taip nutinka?

„Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ apie tai kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė ir Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė daktarė Dalia Puidokienė.

„Situacija labai jautri, – sakė I.Skuodienė. – Iš Klaipėdos ligoninės pirmadienį, lapkričio 10 d., buvo gautas pranešimas dėl mamos situacijos, vaikelio situacijos ir jos sudėtingumo. Medikai paprašė imtis priemonių ir įvertinti visas galimybes bei užtikrinti vaiko saugumą.

Kolegos, gavę informaciją, vertino situaciją, kalbėjomės, buvom susitikę ir su mama, lankėmės namuose. Buvome susitarę vienus sprendimus – suaugę asmenys, aišku, galėjo juos keisti, – ir penktadienį po pietų įvyko situacija, kuri tapo vieša. Įvyko konfliktas ligoninėje dėl vaikelio paėmimo iš ligoninės – iki tol vaikelis gulėjo intensyvios terapijos skyriuje. Į ligoninę kvietė policiją, aišku, buvo kviečiamos vaiko teisės, ir susiklostė situacija, kuri yra viešojoje erdvėje.

Bet labai svarbu pasakyti, kad tai yra tikrai išskirtinė situacija. Savo terminais mes vadiname tai ne vaiko paėmimu – mes į teismą nesikreipėm, tikslas yra padėti mamai, kad kaip įmanoma greičiau kūdikis būtų su mama, nėra tikslo jį nuo jos atskirti. Tikslas yra vaikui užtikrinti saugią aplinką.

Pagal tai, kaip penkias dienas klostėsi ta situacija, buvo priimtas sprendimas užtikrinti kūdikiui saugią aplinką tuo metu. Jeigu būtų buvęs kitas artimas žmogus, atvažiavęs... Dabar kalbame su artimaisiais, ieškome artimųjų, kurie galėtų padėti mamai auginti vaikelį. Situacija tikrai yra nepaprasta. Kalbamės su artimaisiais, kokios šiuo metu reikia pagalbos, ir su pačia mama, tikimės, kad pavyks šią situaciją išspręsti teigiamai.

Bet situacija ligoninėje labai jautri, labai nepaprasta. Pagal tai, kaip ją dėliojome tą savaitę, tikėjomės, kad pirmadienį grįšime ir priimsime sprendimus dėl pagalbos mamai ir vaikeliui. Bet viskas pakrypo į kitą pusę ir matėm, kas įvyko.

Bet noriu patikinti, kad tai nėra vaiko atskyrimas nuo mamos, tai yra tik saugios aplinkos užtikrinimas kūdikiui, kuris paimtas iš reanimacijos. Kartu kuo greičiau ieškom sprendimo. Sieksime inicijuoti pagalbą, kad ir artimieji, ir mama gautų visą reikiamą tiek, kiek reikės, kad vaikelis sustiprėtų ir galėtų augti kartu, nes vaiko pagrindinė teisė ir geriausias interesas ir yra augti ir vystytis saugioje aplinkoje su savo tėvais.“

Ligoninės medikai kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą pirmadienį, o penktadienį iškvietė policiją, su kuria vėl atvyko vaiko teisės. Ar atvykę vaiko teisių atstovai turėjo staigiai viską įvertinti ir priėmė skubų sprendimą paimti kūdikį?

Pasak I.Skuodienės, situacija, įvykusi penktadienio vakarą, tarnybai nebuvo nauja – su mama ir artimaisiais jie jau buvo bendravę nuo pirmadienio, kai gavo medikų kreipimąsi. Buvo tikimasi suteikti mamai ir kūdikiui reikiamą pagalbą, bet penktadienio vakarą viskas pakrypo neplanuotai.

„Ši situacija nebuvo nauja. Informacija iš ligoninės gauta pirmadienį, mes vertinom situaciją, penktadienį bendravome dieną, kalbėjomės su mama, lankėmės namuose, buvome apsitarę.

Bet jau vėliau ligoninė, policija informavo apie pasikeitusią situaciją. Atvyko vaiko teisių gynėjai ir buvo priimtas sprendimas vaikui užtikrinti šiuo metu saugią aplinką ir kartu toliau ieškoti sprendimų“, – sakė I.Skuodienė.

D.Puidokienė, savo darbe susidūrusi su itin sunkiomis situacijos, turi kritikos tokiam vaiko teisių sprendimui.

„Dažnai Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams išsakau kritiką, tarsi būdama balsas tų žmonių, su kuriais tenka susidurti. Kai aš girdžiu mamas, kai matau kontekstą tos situacijos, kurioje atsidūrė tiek tėvai, tiek vaikai.

Kalbant apie šią situaciją, man atsitiktinai socialiniuose tinkluose teko pamatyti tą vaido įrašą, kuris buvo padarytas ligoninėje. Be abejonės, aš tikrai nežinau konteksto, kokios tos priežastys, dėl kurių buvo taip pasielgta. Ilma sako, kad vaikas čia ne paimamas, o taip daroma siekiant sukurti vaikui saugią aplinką. Tai yra naujagimis. Pirmą kartą žiūrint tą įrašą, man tikrai buvo šiurpu.

Aš pati asmeniniame gyvenime esu susidūrusi su situacija, kai mano mama kažkada sovietmečiu buvo paimta apgaulės būdu, dėl to, kad tėvai buvo ištremti. Ji nebuvo naujagimė, penkerių metukų, bet kita jos sesuo buvo naujagimė. Ir mes problemų dėl to paėmimo fakto turime ketvirtoj kartoj. Mama iki šiol pyksta, pilna daug įvairiausių sunkių jausmų, galbūt dėl to, kad savo laiku ji negavo pagalbos.

Bet tenka būti įvairiose situacijose, kur vaikai yra bandomi paimti iš mamų dėl skyrybų, dėl to, kad kita pusė turi didesnius galios svertus, ir matau, kaip tas vaikas yra traumuojamas. O naujagimiui ypatingai svarbus ryšys su mama, taip kuriama programa tolimesniam vaiko gyvenimui. Atskirti – ko gero, lengviausias būdas, tarsi mes problemą išsprendžiame, bet iš tiesų galime ją tik dar labiau pagilinti, nes to vaiko visas gyvenimas priešaky, ir kaip jis bręs, vystysis ateityje, priklauso nuo to, ką jis turi. Sutinku, kad kartais reikia atskirti ar paimti vaikus, kad būtų užtikrinta saugi aplinka.

Bet šiuo atveju naujagimio geriausias interesas – turėti ryšį su mama, jo neprarasti. Nes mama yra tramplinas, nuo kurio vaikas atsispirs ir eis į savo tolimesnį gyvenimą“, – pabrėžė D.Puidokienė.

Kodėl nebuvo galima atskirti mamą kartu su vaiku? „Tai ir buvo daroma, bet nepavyko, – sakė I.Skuodienė. – Bet mes ir toliau kalbamės, kontaktuojame maksimaliai, nes tikslas yra, kad vaikas būtų su mama.“

Ji sakė pati buvusi stipriai sukrėsta, pamačiusi vaizdo įrašą iš ligoninės. Tačiau argumentuodama, kodėl naujagimį reikėjo paimti, pabrėžė, kad praėjusiais metais Lietuvoje nebuvo nė vieno kūdikio mirties.

„Aš aštuntą ryto skambinau vedėjai ir klausiau, kas čia vyksta. Mane pačią tai be galo sukrėtė.

Bet man kolegos sako, kad praėjusiais metais Lietuvoje nebuvo nė vieno kūdikio mirties.

Kūdikis yra tas, kuris niekaip tau nieko nepasakys, ir jam reikia ypatingos priežiūros.

[Specialistai] sako, kad tikrai grįš prie šitos situacijos ir ieškos sprendimų su socialiniais partneriais, socialiniais darbuotojais, laikinos priežiūros specialistais, visa komanda, kaip padėti.

Bet ta situacija buvo tokia kritinė, kad nepavyko sutarti, dieną buvo vieni sprendimai, vakare pasikeitė. Tai ekstra situacija, ir daugiau tokių nėra“, – sakė I.Skuodienė.

Pasklido informacija, kad vienas iš vaizdo įraše matomų darbuotojų, dalyvavusių paimant naujagimį, – buvęs kriminalistas, – figūravo dešimties metų senumo skandalingoje istorijoje apie šėlsmą bare, kuomet pasižymėjo nelabai žmogišku elgesiu su baro lankytojais ir savininku.

D.Puidokienei neatrodo, kad buvusiems policininkams vieta Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, nors jie galbūt ir puikiai tinkami užduočiai atimti vaiką.

„Specialistai, matomi vaizdo įraše – buvę policijos pareigūnai. Ar policijos pareigūnai turi dirbti Vaiko teisių apsaugos tarnyboje? Ar jie išmano vaiko ir mamos santykių ypatumus? Galbūt, nesiimu šito vertinti. Bet iš to, ką aš mačiau – ne taip turėtų būti. Jeigu mamai trūksta kažkokių įgūdžių prižiūrėti vaikutį, reikėtų mesti visas pajėgas padėti mamai. Ne atskirti mamą ir vaiką, bet juos kažkur globoti kartu ir padėti formuoti tuos įgūdžius“, – svarstė D.Puidokienė.

I.Skuodienė sakė, kad viešojoje erdvėje pasklidusi informacija apie specialistus – labai nemaloni. „Kaip įstaigos vadovė šios informacijos iki tol neturėjau, – tikino ji. – Tas žmogus, kuris dirba Vaiko teisių tarnyboje nuo 2018 m. liepos 1 d., prieš tai dirbo Klaipėdos savivaldybės Vaiko teisių skyriuje ir tik vykdant reformą perėjo dirbti į tarnybą.

Tai nėra naujas žmogus, yra prieš tai dirbęs, turi visus QR kodus, nepriekaištingą reputaciją. Aš neturėjau tos informacijos, pamačiau ją tik vakar, kai ji buvo paviešinta. Kalbėsimės, perklausim, ar ta informacija tikra.

Informacija apie specialistą viešojoje erdvėje – labai nesmagi. Jo vadovė sakė, kad nusiskundimų neturėjo.

Tai, kad jis buvo policijos pareigūnas, aš nenuvertinčiau – dalis budėtojų, kurie dirba naktį ir savaitgaliais ir reaguoja kartu su policija, yra buvę policijos pareigūnai. Yra ir empatiškų, ir pasiruošusių, ir gebančių kalbėti, ir vaiką išklausyti, ir kompetentingų, ir puikių buvusių pareigūnų. Būna ir esamų pareigūnų, kurie pasiprašo pereiti dirbti, nes jie įpratę dirbti naktimis. Kai reaguoja policija, kartu su ja per valandą į tas situacijas, kurios yra tikrai sudėtingos, turi vykti ir jie. Jie nepriima tolimesnių sprendimų. Jie turi reaguoti ir vertinti dabartinę situaciją“, – sakė I.Skuodienė.

Ar toks „baro epizodas“ užkerta kelią žmogui dirbti Vaiko teisių apsaugos tarnyboje? I.Skuodienė sakė negalinti atsakyti į šį klausimą. „Situacija yra labai nemaloni, pirma norėčiau išgirsti ir paties žmogaus nuomonę. Būna, ir klaidų padaro, būna, kad žmonės keičiasi. Mes daug mokymų organizuojame.

Tikslas yra, kad visi vaiko teisių gynėjai dirbtų nepriekaištingos reputacijos, ir svarstytina, ar ta situacija, kuri nutiko, atitinka nepriekaištingą reputaciją, ar ne“, – sakė ji.

D.Puidokienė svarstė, kad toje pačioje situacijoje, užtikrindamos kūdikio saugumą, tarnybos visgi galėjo sureaguoti kitaip.

„Gal buvo galima surasti darbuotojus ligoninėje ir neatskirti mamos nuo vaiko? Nes tai ir maitinimo klausimas, ir vaiko ryšio nepraradimo klausimas.

Austrijoje buvo atliktas tyrimas – daug vaikų po karo liko be tėvų, ir tų, pas kuriuos kas nors ateidavo, pačiūčiuodavo, mirtingumas buvo mažesnis, nei tų, kurių niekas neėmė ant rankų“, – svarstė ji.

Pasak D.Puidokienės, net jeigu vėliau vaiko ir mamos ryšys bus atstatytas, vaikas jau bus praradęs tą kelių dienų ryšį, ir tai nepraeis be pėdsako.

„Vaiko teisės tikrai galėtų labiau įsigilinti į žmonių kontekstą, išgirsti, neatstovauti galios pozicijos, kaip kartais matome“, – sakė D.Puidokienė. Pasak jos, smurtą patiriančiai mamai ir taip daug streso, o jeigu jo prideda ir institucijos, ne be reikalo žmonės pradeda nepasitikėti tarnybomis ir jų specialistais.

Tačiau I.Skuodienė pabrėžė, kad prioritetas yra ne suaugusieji, o vaikas.

„Reikia padėti ne tik tėvams – visų pirma vaikui, nes jis yra pažeidžiamiausias. Ir ta pagalba vaikui ne visada sutampa su tėvų nuomone“, – sakė I.Skuodienė.