Byloje nustatyta, kad, atliekant ieškovei nėštumo nutraukimo procedūrą, nutekėjo vaisiaus vandenys, tačiau vaisius liko gimdoje gyvas, o vėliau žuvo. Ieškovei buvo atlyginta jos patirta turtinė ir neturtinė žala, tačiau kilo ginčas dėl ieškovo (jos sutuoktinio) patirtos neturtinės žalos atlyginimo.
Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad susiklosčiusi situacija ieškovui sukėlė neigiamus išgyvenimus ir priteisė jam 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada sutiko ir pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas buvo grindžiamas rūpesčiu dėl sutuoktinės sveikatos būklės, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą (PTŽSAĮ).
Kasacinis teismas pirmiausia pasisakė dėl asmens teisinio statuso prenatalinėje stadijoje. Atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teismas nurodė, kad negimęs 18 savaičių vaisius negali būti prilyginamas savarankiškam asmeniui, turinčiam teisinį subjektiškumą ir galinčiam įgyti civilines teises ir pareigas, įskaitant teisę į žalos atlyginimą.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad vaisiaus interesai tokiu atveju ginami per motiną.
Toliau kasacinis teismas pasisakė dėl PTŽSAĮ 13 straipsnio, nustatančio, kas turi teisę į žalos atlyginimą paciento sužalojimo ar mirties atveju, taikymo.
Teismas pabrėžė, kad ši norma nustato supaprastintą žalos atlyginimo mechanizmą (nevertinant sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) gydytojo kaltės) dviem asmenų grupėms: pirma – patiems pacientams dėl jų pačių sveikatai padarytos žalos, ir paciento mirties atveju – artimiems giminaičiams bei kitiems ypač artimą ir glaudų ryšį su juo turėjusiems asmenims.
Gyvo (sužaloto) paciento artimieji minėtame straipsnyje nėra nurodyti kaip asmenys, turintys teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl paciento sveikatos sužalojimo, todėl pagal šią normą teisę į žalos atlyginimą turi tik pats pacientas.
Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad toks minėto straipsnio aiškinimas savaime nereiškia, jog gyvo paciento artimasis niekada negali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Tokiais atvejais patirta žala gali būti atlyginama pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį.
Tačiau dėl neturtinės žalos asmeninio pobūdžio tokia teisė gali būti pripažįstama tik išimtiniais atvejais – esant ypač artimam ryšiui ir nepaprastai didelei patirtai žalai, kiekvienu atveju įvertinus individualias bylos aplinkybes (pavyzdžiui, sužalojimo sunkumą, ilgalaikius padarinius, gyvenimo kokybės pokyčius ir kitas reikšmingas aplinkybes).
Nagrinėjamu atveju, kasacinis teismas atsižvelgė į tai, kad pacientė nepatyrė nesugrąžinamų pasekmių sveikatai – nebuvo pakenkta jos reprodukcinei funkcijai, vėlesnis nėštumas buvo sklandus ir ji pagimdė sveiką kūdikį.
Kadangi pacientės sveikatai padaryta žala buvo laikina, teismas konstatavo, kad šiuo atveju nesusiklostė išskirtinė situacija, kuri leistų pripažinti ieškovą patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus dėl ieškovės sveikatos sutrikdymo.
Dėl šių priežasčių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis ieškovui buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas ir ieškovo reikalavimą atmetė.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.