Vilniečiai vis dažniau nusprendžia keisti savo vardą: kodėl?

Ką svarbu žinoti prieš priimant sprendimą? Ką daryti, kad prašymas būtų įvykdytas?

„Vilniečiai vis dažniau ryžtasi keisti savo vardą. Vardas yra asmens identiteto dalis, suteiktame varde ieškoma prasmės, skambesio, išskirtinumo. Neretai turimas vardas atspindi ir žmogaus savijautą, net gyvenimo būdą, ar pomėgius.

Bet yra žmonių, kurie su turimu vardu nesijaučia gerai, nes suteiktas vardas yra ne tik formalumas, bet ir jausmas, todėl priima sprendimą jį pakeisti. Procedūra nesudėtinga – paslaugos yra skaitmenizuotos, tad pareiškėjai gali kreiptis tiek elektroniniu būdu, tiek gyvai. Civilinės metrikacijos skyriaus specialistai konsultuoja ir padeda visais proceso etapais“, – teigia Jolanta Kuzmienė, Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.

Vardą gyventojai keičia daug rečiau nei pavardę, tačiau tokių atvejų kiekvienais metais dažnėja. Iš turimų duomenų matyti, kad Civilinės metrikacijos skyrius 2025 metais gavo 605 prašymus pakeisti asmens vardą. Palyginti su 2024 metais – tai yra 17 proc. daugiau, nes tais metais pateikta 517 prašymų. Dar ankstesnių metų duomenys: 2023 m. gauti 438 prašymai, 2022 m. – 486, 2021 m. – 315, o 2020 m.– 291. Pastarųjų metų duomenys rodo nuoseklų augimą.

Pasak Psichologijos akademijos prorektoriaus psichologo Justino Buroko, naujas vardas dažnai įprasmina žmogaus norą formuoti naują savo asmenybės identitetą. Tai gali būti sąlygota poreikio atsiriboti nuo praeities identiteto ir su juo susijusių sudėtingų patirčių bei žymėti naujo gyvenimo etapo pradžią. Nors pasakyti tikslią priežastį, kodėl žmonės nusprendžia pakeisti savo vardą, yra sunku, tačiau viena iš galimų prielaidų – pamačius pavyzdžius aplinkui, daliai žmonių vardo keitimas gali pasirodyti kaip patrauklus būdas „restartuoti“ savo tapatybę.

„Dalis žmonių vardą keičia dėl objektyvių aplinkybių – pavyzdžiui, išvykus į kitą šalį vardas yra sunkiai ištariamas ar užrašomas ir asmuo nusprendžia ji sutrumpinti ar pilnai pakeisti. Kartu, tokiais atvejais negalime atmesti ir emocinės dalies, pasikeisdamas vardą, žmogus įprasminą atsikyrimą nuo praeities ir naujo gyvenimo etapo pradžią. Be abejo, vardo pakeitimas gali būti susijęs ir su apsunkintomis vaikystės patirtimis ar kitais vidiniais skauduliais“, – teigia psichologas Justinas Burokas.

Pasak Civilinės metrikacijos skyriaus specialistų, pareiškėjų pagrindiniai motyvai dėl vardo pakeitimo, kad turimu vardu jų niekas nevadina, kad nori turėti krikšto vardą, kad jiems niekada nepatiko tėvų suteiktas vardas, kad nori savo gyvenime pokyčių ir tai sieja su nauju vardu. Pasitaiko atvejų, kai siekiama turėti du vardus. Kreipiasi ir užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai – neretai jų vardas yra per sudėtingas ištarti užsieniečiams arba jis jau buvo pakeistas toje šalyje, kurioje jie gyvena.

Vis dėlto nemaža dalis pareiškėjų prašyme priežasties iš viso nenurodo, nes pagal galiojančius teisės aktus, vyresniems nei 16 metų amžiaus asmenims nurodyti vardo keitimo priežastį nėra privaloma.

Oficialiai pakeisti vardus nusprendžia ir nepilnamečiai asmenys (iki 16 metų amžiaus) arba jų tėvai. Pagal Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus duomenis, 2025 metais iš minėtų 605 prašymų – 83 prašymai buvo pateikti asmenų, jaunesnių nei 16 metų, o 2024 metais – buvo pateikti net 102 prašymai.

Prašymai pakeisti nepilnamečių vaikų vardus gaunami rečiau lyginant su sulaukusiais 16 metų ir vyresnių asmenų. Tam įtakos gali turėti ir sudėtingesnė procedūra, nes keičiant vaiko iki 16 metų vardą būtinas abiejų tėvų sutikimas, o jei vaikas vyresnis nei 10 metų – ir jo paties sutikimas.

Tėvai dažnai nurodo, kad registruojant vaiko gimimą jie nebuvo apsisprendę dėl vardo, kad vaikui duotas vardas netinka, kad norima įrašyti ir krikšto vardą arba kad gyvenant užsienyje turimas vaiko vardas yra sudėtingas ištarti ar užrašyti. Taip pat pasitaiko atvejų, kad vaiko vardas buvo pakeistas užsienio valstybėje arba kad vaikas patiria patyčias dėl savo vardo.

Civilinės metrikacijos skyriaus teigimu, pasitaiko atvejų, kai žmonės nusprendžia pakeisti savo vardą net kelis kartus. Nors dauguma pareiškėjų vardą pasikeičia tik vieną kartą, kartais pasitaiko asmenų, kurie tai daro du, tris ar net keturis kartus. Dažniausiai taip nutinka tuomet, kai asmuo neapsisprendžia, kuris vardas jam labiausiai tinka. Vis dėlto vardo keitimas kelis kartus – gana retas ir išskirtinis atvejis.

Be to, pasitaiko retų situacijų, kai asmenys po tam tikro laiko nusprendžia, kad vis dėlto nori susigrąžinti ankstesnį vardą. Tai gali įvykti ir po kelių metų, ir visai greitai – net po kelių savaičių. Dažnai pareiškėjai supranta, kad su vardo keitimu susijęs visų dokumentų atnaujinimas jiems yra per didelė našta, reikalaujanti laiko, finansų ir pastangų. Tokiais atvejais jie nusprendžia grįžti prie anksčiau turėto vardo dar nepasikeitę visų dokumentų (asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, vairuotojo pažymėjimo, banko kortelių ir kt.).

Vardo ir pavardės keitimą reglamentuoja Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333. Jose nustatyti pagrindai ir tvarka, kuriais vadovaujantis galima keisti vardą ir (ar) pavardę.

Vardo ir pavardės keitimo procesas nėra atskirtas – asmuo teikia vieną prašymą ir pats pasirenka, ar nori keisti tik vardą, tik pavardę, ar abu kartu.

Pagal galiojančius teisės aktus, asmuo gali pakeisti turimą vardą į kitą. Tačiau pasirinktas vardas turi atitikti lietuvių kalbos reikalavimus. Vadovaujantis Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose taisyklėmis bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nustatytais reikalavimais, vardas turi būti rašomas lietuviškais rašmenimis, laikantis lietuvių kalbos rašybos taisyklių, atspindėti asmens lytį. Lietuvių kalboje vardai yra kaitomi ir turi turėti galūnę, o juose negali būti lietuvių kalbai nebūdingų raidžių junginių ar dvigubų priebalsių.

Asmuo, nusprendęs pakeisti vardą, turi pateikti prašymą bet kuriam civilinės metrikacijos skyriui Lietuvoje. Prašymą galima pateikti atvykus gyvai arba elektroniniu būdu per VĮ Registrų centro savitarną. Keičiant tik vardą (nuo 16 metų), papildomų dokumentų pateikti nereikia – pakanka galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Taip pat sumokama 12 eurų dydžio valstybės rinkliava.

Civilinės metrikacijos skyriui pakeitus vardą, asmuo turi kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo. Pasikeitus vardą būtina atnaujinti ne tik asmens tapatybės kortelę ar pasą, o taip pat ir kitus dokumentus – pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimą, banko korteles bei informuoti darbdavį ar mokymosi įstaigą.