Kai Angelai buvo šešeri, skrydis į Floridą jai paliko neišdildomą įspūdį visam gyvenimui. Kartu su šeima ji tuo metu skrido į Tampos miestą Floridoje, JAV.
„Man atrodė labai šaunu, kad stiuardesės gali vaikščioti po visą lėktuvą“, – išskirtiniame interviu žurnalui „People“ pasakojo Luna.
Viena iš stiuardesių, Kym Hughes, pavertė šią kelionę nepamirštamą: „Kym paklausė, ar noriu padėti dalyti užkandžius, ir net prisegė man stiuardesės sparnų ženklelį. Mano senelis viską nufotografavo.“
Mergaitė skrydžio metu gimimo dienos proga sulaukė netikėtos staigmenos: iškart pasigirdo plojimai
Tuo metu, dar prieš 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolius, į oro uostų saugumą Amerikoje buvo žiūrima daug laisviau, o tokios patirtys leisdavo vaikams pasijusti stebuklingai.
„Anksčiau galėdavome eiti prie vartų su šeima ir draugais, viskas atrodė daug asmeniškiau, – prisimena ji. – Man labai patiko, kad ji skyrė man laiko ir leido vaikščioti po lėktuvą, džiuginti kitus žmones. Tai man visam laikui išliko atmintyje.“
Susiję straipsniai
Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams, šis prisiminimas turi tęsinį. Dabar 31-erių metų Sent Luiso, Misūrio valstijos gyventoja ruošiasi pradėti savo stiuardesės karjerą ir neseniai turėjo progą vėl susitikti su moterimi, kuri ją įkvėpė.
Ši idėja jai kilo gavus darbo pasiūlymą iš „American Airlines“ 2024 metais.
„Radau senas senelio darytas nuotraukas ir susimąsčiau, ar ji vis dar skraido, – pasakoja Angela. – Pamaniau, kad būtų nuostabu, jei ji galėtų prisegti man sparnus, kai tapsiu stiuardese.“
Mergina ėmė dalintis senelio darytomis nuotraukomis socialiniuose tinkluose, kėlė įrašus stiuardesių „Facebook“ grupėse, tikėdamasi, kad kas nors atpažins ieškomą moterį. Laimei, ji labai greitai sulaukė atsakymo.
Paaiškėjo, kad Kym Hughes, dabar „Southwest Airlines“ stiuardesė iš Čikagos, vis dar dirba šį darbą po beveik 30-ies metų ir netgi yra vienos Angelos pažįstamos stiuardesės bičiulė.
„Koks vis dėlto pasaulis yra mažas, – stebėjosi Luna. – Negalėjau tuo patikėti. Pradėjome bendrauti internetu.“
Vėliau Angela pasidalijo šia istorija „TikTok“, kur vaizdo įrašas greitai išplito ir surinko daugiau nei septynis milijonus peržiūrų.
Netrukus įvyko akimirka, apie kurią ji svajojo nuo vaikystės. Kai jos stiuardesės mokymai baigėsi, Kym buvo ten ir prisegė jai oficialų sparnų ženklelį.
„Ji įsegė man pirmuosius sparnus, kai man buvo 6 metai, todėl tai, kad dabar ji prisegė mano užtarnautus sparnus, buvo nerealu, – sako Angela. – Atrodė, kad gyvenimas apsisuko ratu.“
Anksčiau Angela dirbo žurnalistikos srityje ir nebuvo tikra, ar nori likti šioje profesijoje. Vis dėlto 2024 m. lapkritį ji nusprendė pateikti paraišką į stiuardesės poziciją – „tiesiog pažiūrėti, kas bus“.
Iš daugiau nei 100 tūkst. kandidatų ji pateko į galutinį pokalbio etapą Teksase.
„Mums pasakė, kad tik apie du tūkstančiai žmonių buvo pakviesti gyvam pokalbiui, – pasakoja ji. – Kai gavau pasiūlymą, labai džiaugiausi. Bet tuo pačiu ir jaudinausi, nes žurnalistika visada buvo mano svajonių darbas.“
Kelis kartus būsimoji stiuardesė atidėliojo vykti į mokymus, tačiau galiausiai pasiryžo priimti iššūkį ir automobiliu išvyko į Teksasą, kur pradėjo naują gyvenimo etapą.
Dabar ji planuoja persikelti į Bostoną, kur skraidys dirbdama stiuardese ir tuo pačiu metu studijuos magistrantūroje, kad galėtų toliau tęsti žurnalistės karjerą.
„Nuostabu, kiek lankstumo suteikia šis darbas, – džiaugiasi ji. – Kaip žurnalistė tikiu, kad kiekvienas žmogus turi savo istoriją, o kartais geriausios istorijos nutinka lėktuvuose ar oro uostuose.“
Nepaisant džiugių nuotaikų, mokymų metu Angela patyrė didelę netektį.
„Mano mama mirė antrą mokymų savaitę, – pasakoja ji. – Tai buvo nepaprastai sunku, bet žinau – ji būtų norėjusi, kad toliau mokyčiausi.“
Ši patirtis priminė jai brolio patirtį, kai atliekant pasiruošimą į JAV jūrų pėstininkus mirė jų tėvas.
„Aš tikrai tikiu, kad žmonės į mūsų gyvenimą ateina dėl tam tikros priežasties, – tikina Angela. – Tai, kad Kym vėl atsirado mano gyvenime, ir kad mano mokymų grupė mane palaikė tuo metu, man reiškė viską.“
Dabar, ruošdamasi pradėti oficialiai skraidyti, Angela tikisi vieną dieną sukurti tokią pačią ypatingą akimirką kitam vaikui.
„Tikiuosi, kad galėsiu įteikti vaikui sparnus ir priversti jį pasijusti taip, kaip tada jaučiausi aš, – sako ji. – Niekada nežinai, kuri maža akimirka gali likti žmogaus atmintyje visam gyvenimui.“
Parengta pagal „People“