Šių metų pradžioje Suomija priėmė griežtesnes nei iki šiol galiojusias rekomendacijas dėl vaikų naudojimosi skaitmeniniais prietaisais – jose raginama uždrausti socialinių tinklų ar išmaniųjų telefonų naudojimąsi vaikams iki 13 metų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Trylika metų Suomijoje gyvenanti lietuvė, Suomijoje veikiančio privataus darželių tinklo „Bumblebees kindergarten“ generalinė direktorė Simona Lunina teigia: „Mūsų šalis po truputį žengia socialinių tinklų uždraudimo link. Laiko klausimas, galbūt net šiemet prieš mokslo metų pradžią bus įvestas draudimas socialinius tinklus naudoti tik nuo trylikos metų. Manau, tai būtina padaryti“.
Uždraudus telefonus, pagerėjo vaikų emocinė būklė
Į mokyklas įsisukusio dirbtinio intelekto greitis nemažės: atsiranda nauja supratimas tarp žmogaus ir techologijos
Praėjusių metų gruodį Australija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, uždraudusia prieigą prie socialinių tinklų jaunesniems nei 16 metų asmenims. Greitai ir Europos šalyse užvirė diskusijos ne tik dėl išmaniųjų įrenginių draudimo, bet ir socialinių tinklų.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos švietimo vadybos magistrės S. Luninos, prieš kelerius metus Suomija pastebėjo, jog mokinių socialiniai įgūdžiai pradėjo silpnėti.
Susiję straipsniai
„Ypač tarp paauglių – nebėra bendravimo, domėjimosi aplinka, pavyzdžiui, vietoj to, jog vaikai leistų laiką lauke, kieme, vaikščiotų miške, jie tiesiog nepaleidžia iš rankų mobiliųjų įrenginių, sėdi internete, žaidžia žaidimus, bendrauja tik socialinių tinklų pagalba“, – pasakoja privataus darželių tinklo vadovė.
Simonos teigimu, Suomijoje dėl telefonų draudimo kilo pasipiktinimo banga, tačiau ilgainiui aistros nurimo. „Greitai tėvai pamatė, jog jų vaikai daugiau laiko pradėjo leisti lauke, gyvai komunikuoti su bendraamžiais, jų nebekamuoja nuovargis. Pati auginu trečioką, tad rytais mano vaikais palieka telefoną namuose ir aš esu rami. Jis turi išmanųjį laikrodį, tad galiu su juo susiektiׅ, kuomet jam baigiasi pamokos“, – sako moteris.
Žinoma, pasibaigus pamokoms – jau tėvų atsakomybė, kiek namuose jų vaikai naudojasi telefonu. Tad tėvai turi būti įtraukti į šį procesą ir nuo jų priklauso, kiek bus leidžiama laiko išmaniuosiuose įrenginiuose.
„Tėvai turi būti pavyzdžiai vaikams, namuose ne sėdėti savo prabangiuose telefonuose, o kartu leisti laiką su savo atžalomis, kūrybiškai pažiūrėti įvairias veiklas“, – teigia pedagogė.
Suomijoje veikiančio privataus darželių tinklo „Bumblebees kindergarten“ generalinė direktorė S. Lunina priduria: moksliniai tyrimai rodo, kad kuo daugiau laiko vaikai praleidžia išmaniuosiuose įrenginiuose bei socialiniuose tinkluose, tuo daugiau patiria nerimo, tampa išsiblaškę, nesukoncentruoja dėmesio, o ilgainiui gali išsivystyti ir depresija. Suomijos mokyklose yra įkurtos zonos, skirtos vyresniems nei trylika metų mokiniams, kuriose jie gali naudotis telefonais.
Be abejo, skeptikai tėvai dažnai prabyla apie saugumo aspektą – jei jų vaikas negali naudotis telefonu, kaip su jais susiekti? „Dabar yra ir kitų technologijų, tokių kaip laikrodžiai, kurie gali atlikti reikalingas funkcijas: saugumas, susisiekimas – viskas, ko reikia. Ankstyvuoju amžiumi ir paauglystėje tikrai nereikia prabangaus telefono, užtenka išmanaus laikrodžio. Džiaugiuosi, jog galėjau prisijungti prie išmaniųjų laikrodžių „Gudrutis“ ambasadorių komandos. Suomijoje tokie laikrodžiai populiarūs“, – sako S. Lunina.
Suomijoje dirbanti privačių darželių tinklų vadovė S. Lunina daug bendrauja su kolegomis iš Lietuvos ir pastebėjo naują neigiamą tendenciją. „Lietuvoje vis daugiau mokytojų liepia savo mokiniams prisijungti prie programėlės „WHatsApp“ grupės. Tai absurdas, mat vaikai skatinami leisti laiką prie telefono. Jie grįžta iš mokyklos, dar susirašinėja su bendraklasiais ar gauna mokytojų priminimą, taip patekdami į informacijos perteklių, o tada pradeda kamuoti ir nuovargis“, – teigia lietuvė.
Suomijoje negali prašyti to, ko pats negali užtikrinti ar mokykla negali duoti. „Jei, pavyzdžiui, aš nesinaudoju socialiniais tinklais, tai negaliu teisės to prašyti savo mokinių, Suomijoje iš mokinių negali prašyti pratybų sąsiuvinių, jie per kūno kultūros pamokas laksto basomis, mat negalime reikalauti iš visų naujos sportinės aprangos. Švietime vyrauja lygybės principas“, – atvirai kalba S. Lunina.
Suomijoje nuomonės formuotojai saugo vaikų privatumą daugiau nei lietuviai
Žinoma švietimo inovatorė S. Lunina yra už socialinių tinklų draudimą nepilnamečiams iki trylikos metų. Ji įsitikinusi, jog socialiniai tinklai vaikams nesukuria jokios pridėtinės vertės. Savo darželyje pedagogė yra mačiusi liūdnų situacijų. „Pamenu, kai penkerių vaikui tėvai įdavė telefoną, jog jis galėtų naudotis socialiniu tinklu „TikTok“. Tai tik įrodo, jog priklausomybė formuojama jau ankstyvajame amžiuje, kai vaikas turėtų mėgautis žaidimais darželyje ar lauke, bendrauti su vaikais“, – tikina S. Lunina.
Švietimo ekspertė skaitė įvairių istorijų, jog Australijoje paauglių nuomonės formuotojų tėvai ketina palikti savo šalį dėl verslo ir pinigų. Priešingai nei Lietuvoje, Suomijoje labai reta, kad nuomonės formuotojai atvirai rodytų savo vaikus.
Pasak S. Luninos, suomiai saugo vaikų privatumą. „Lietuvoje žinomos mamos ar šeimos, formuojančios nuomonę, nebijo rodyti savo vaikų. Jie yra įtraukti į viešą gyvenimą, reklamuoja įvairias prekes, filmuojasi vaizdo klipuose. Suomijoje mamos užtušuoja savo vaikų atvaizdą, jie nėra įtraukiami į jokios reklamas, nerodama, kokį darželį ar mokyklą lanko, sekėjas nesužinos, kokius būrelius lanko garsenybės atžalos ir panašiai. Kartais net nežinai, kad ta garsenybė turi vaikų. Jie labai saugo privatų gyvenimą ir savo saugumą, tad suomiai nedaro verslo ir nestiprina žinomumo naudodamiesi savo vaikais“, – pasakoja Suomijoje veikiančio privataus darželių tinklo „Bumblebees kindergarten“ generalinė direktorė S. Lunina.