13-mečio Josiah Michael Dwinell šeima televizijai pasakojo, kad berniukas nusižudė kovo 12 dieną Alstedo mieste praėjus vos aštuonioms dienoms nuo savo gimtadienio.
Šeima berniuko mirtį pavadino „neapsakomai skaudžia“.
Berniuko teta Shaena Stebbins, sukūrusi „GoFundMe“ paramos kampaniją laidotuvių išlaidoms padengti, pateikė daugiau detalių apie jo mirtį.
Užfiksavo patyčias „TikTok“: vyras iš Kauno tapo auka stebint tūkstančiams
Reaguodama į „Facebook“ įrašą, kuriame buvo spekuliuojama apie berniuko mirtį, teta parašė, kad jis jau kurį laiką kentėjo nuo patyčių mokykloje.
Ji taip pat pasakojo, kad berniuko biologinė mama mirė daugiau nei prieš penkerius metus, o vėliau jį įsivaikino jo „Mimi“ – moteris, kuri kovojo ir bandė spręsti patyčių problemą.
Susiję straipsniai
„Jis patirdavo patyčias mokykloje ir autobuse. Nė vienas žmogus už namų ribų nebandė jam padėti, – rašė Shaena. – Jis daug kartų gulėjo ligoninėje, kur jo įmotė Mimi sėdėdavo šalia ir laikydavo jį už rankos, bandydama gauti jam reikalingą pagalbą. Tačiau jo psichinė sveikata buvo ignoruojama, o aplinkiniai sakydavo, kad jis tiesiog siekia dėmesio.“
Ji pridūrė: „Mano sūnėnas po vienos kelionės autobusu namo nusprendė, kad nebegali daugiau pakęsti patyčių.“
Shaena Stebbins taip pat „GoFundMe“ puslapyje rašė, kad Josiah Michael Dwinell buvo „nuostabus brolis, sūnus, sūnėnas ir puikus jaunas žmogus“, kuris daug reiškė visiems jį pažinojusiems.
„Josiah į mūsų gyvenimus atnešė šviesą ir džiaugsmą, o jo netektis paliko tuštumą mūsų širdyse, kurios niekada nebus įmanoma užpildyti, – rašė ji. – Mes esame sugniuždyti ir vis dar bandome suvokti šią tragediją, tačiau norime pagerbti jo atminimą ir suteikti jam tokį atsisveikinimą, kokio jis nusipelnė.“
Organizacijos, dirbančios su psichinėmis problemomis Naujajame Hampšyre, vykdomoji direktorė Susan Stearns pataria, kaip šeimos gali padėti artimiesiems, susiduriantiems su psichinės sveikatos sunkumais.
„Reikia kalbėtis, tačiau nereikėtų manyti, kad, pavyzdžiui, vidurinės mokyklos mokinys supranta savo jausmus ir gali juos įvardyti taip, kaip suaugęs žmogus, – sakė ji. – Svarbu išsiaiškinti, ką jie žino, apie ką galvoja, ir suteikti jiems tvirtą emocinę atramą, priimti jų išgyvenamus jausmus.“
Susan Stearns taip pat pabrėžė, kad tėvai ar globėjai turėtų kalbėti su vaikais tiesiai ir atvirai.
„Jeigu manote, kad žmogus gali galvoti apie savižudybę, reikia apie tai paklausti tiesiogiai, – sakė ji. – Klaidingai manoma, kad tokiu būdu yra įteigiama savižudybės idėja. Iš tikrųjų tai geriausias būdas pradėti pokalbį ir padėti žmogui.“
Parengta pagal „People“