2022 m. Vilniaus universitete atlikto tyrimo duomenimis, seksualinę prievartą internete yra patyrę 31,8 proc. vaikų, seksualinę bendraamžių prievartą – 17,1 proc., o seksualinę suaugusiųjų prievartą – 9,9 proc. vaikų. Tai rodo, kad seksualinis smurtas nėra reta ar pavienė problema – jo paplitimas yra panašaus masto kaip ir kitų smurto formų, tačiau didelė dalis atvejų taip ir nepasiekia oficialios sistemos.
UNICEF 2024 m. pasauliniai vertinimai rodo, kad seksualinį smurtą patiria 1 iš 5 mergaičių ir 1 iš 7 berniukų. Tai reiškia, kad daugelis nukentėjusių vaikų vis dar lieka nepastebėti, nesulaukia pagalbos, o smurtas nėra laiku sustabdomas.
„Kuo anksčiau pastebime seksualinio smurto ženklus ir reaguojame į vaiko siunčiamus signalus, tuo didesnė galimybė apsaugoti jį nuo besitęsiančio smurto, suteikti visą reikalingą pagalbą ir užkirsti kelią ilgalaikėms pasekmėms.
Vaikų auklėjimui vis dar pasirenkamas smurtas: dažniausiai nukenčia viena amžiaus grupė
Vaikų saugumas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų gebėjimo išlikti jautriems, pamatyti ir išdrįsti pranešti net apie menkiausią įtarimą, jog vaikas galimai patiria smurtą“, – teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Prevencija ir ankstyvas smurto atpažinimas
Susiję straipsniai
Paramos vaikams centro su partneriais pradėtas vykdyti projektas „Pamatyti vaiką: sisteminio atsako į seksualinį smurtą prieš vaikus stiprinimas Lietuvoje“ skirtas stiprinti prevenciją, ankstyvą atpažinimą ir pagalbos sistemą. Tarptautinėje konferencijoje ekspertai iš Lietuvos, Danijos ir Lenkijos diskutavo apie tai, kaip kuo anksčiau pastebėti seksualinį smurtą, stiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad nukentėję vaikai neliktų nepastebėti ir laiku gautų pagalbą.
Konferencijoje pristatyta ir Paramos vaikams centro specialistų sukurta, Lietuvoje sėkmingai įgyvendinama smurto prevencijos programa „Esame saugūs“, skirta vaikų saugumui stiprinti bei ankstyvam smurtui atpažinti. „Smurto prevencijos programos „Esame saugūs“ efektyvumo vertinimo tyrimas parodė, kad smurto prevencija naudinga ne tik vaikų saugumui, bet ir jų psichikos sveikatai – dalyvavimas programoje buvo susijęs su mažesniu stresu ir nerimu bei didesne psichologine gerove skirtingo amžiaus vaikų grupėse.
Svarbu ir tai, kad programa efektyviai veikė visas penkias į tyrimą įtrauktas tikslines grupes, įskaitant ikimokyklinio amžiaus ir raidos iššūkių turinčius vaikus, kuriems tokių programų iki šiol trūko labiausiai“, – konferencijos metu sakė Vilniaus universiteto mokslininkė dr. Inga Truskauskaitė.
Nuo rekomendacijų prie realios vaikų apsaugos sistemos
Konferencijoje pristatyti Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ekspertų sukurti ir šiuo metu 8 Vilniaus mokyklose diegiami Vaikui saugios aplinkos standartai, padedantys kurti saugią aplinką vaikams ir aiškius reagavimo į galimą smurtą principus. Ekspertai pabrėžia, kad aiškios ir vieningos procedūros yra būtinos tam, kad seksualinis smurtas būtų pastebėtas kuo anksčiau, o institucijos gebėtų tinkamai reaguoti į galimus rizikos ženklus.
Lenkijos ekspertė Renata Szredzińska, fondo „Suteikiame vaikams stiprybės“ (lenk. Dajemy Dzieciom Siłę) valdybos viceprezidentė konferencijoje pristatė savo šalies patirtį diegiant vaikų apsaugos standartus nacionaliniu mastu. 2023 m.
Lenkijoje priimti teisės aktų pakeitimai įpareigojo visas su vaikais dirbančias institucijas – mokyklas, darželius, nevyriausybines organizacijas, sporto ir kultūros įstaigas – taikyti vieningus vaikų apsaugos standartus. Jie apima aiškias prevencijos, reagavimo ir pagalbos procedūras, darbuotojų atsakomybes bei privalomą reagavimą į įtarimus dėl smurto prieš vaikus.
Konferencijoje pabrėžta, kad šis pokytis Lenkijoje neįvyko per vieną dieną – standartai daugiau nei dešimtmetį buvo testuojami įvairiuose sektoriuose, bendradarbiaujant nevyriausybinėms organizacijoms, ekspertams ir valstybės institucijoms.
Tik sukaupus praktinę patirtį ir augant visuomenės dėmesiui vaikų saugumui, standartai tapo nacionaliniu teisiniu įpareigojimu. Ši patirtis konferencijoje pristatyta kaip svarbus pavyzdys Lietuvai, kur vis dar ieškoma veiksmingų būdų stiprinti seksualinio smurto prieš vaikus atpažinimą ir sisteminį reagavimą.
„Dėkojame projekto partneriams ir visiems specialistams, kurie prisideda prie vaikų apsaugos stiprinimo Lietuvoje. Tiek seksualinio smurto prevencijai, tiek veiksmingos pagalbos ir atsako sistemos kūrimui būtina stipri, bendradarbiaujanti institucijų ir žmonių esančių arti vaiko bendruomenė. Būtent tokio bendradarbiavimo stiprinimas yra vienas svarbiausių projekto tikslų“, – sakė projekto vadovė, Paramos vaikams centro psichologė psichoterapeutė Veronika Lakis.
Konferencijoje kartu su tarptautiniais pranešėjais dalyvavo ir pranešimus skaitė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevyriausybinių organizacijų „Paramos vaikams centras“ ir „Šeimos santykių institutas“, Lietuvos Respublikos prokuratūros bei Lietuvos policijos atstovai. Konferencijos įrašą galite žiūrėti čia https://www.youtube.com/live/k67Gr13KnRQ
Pagalba vaikams ir sisteminio atsako stiprinimas
Jei įtariate, kad vaikas patiria smurtą, svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos ir pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui arba policijai. Konsultacijas įvairiais vaiko teisių klausimais teikia Vaiko teisių linija, o psichologines konsultacijas tėvams ir globėjams nemokamai galite gauti „Tėvų linijoje“.
Įvykusi tarptautinė konferencija yra projekto „Pamatyti vaiką: sisteminio atsako į seksualinį smurtą prieš vaikus stiprinimas Lietuvoje“ dalis. Tai dvejų metų Europos Komisijos finansuojamas projektas, skirtas stiprinti seksualinio smurto prieš vaikus prevenciją, ankstyvą atpažinimą, tarpžinybinį bendradarbiavimą ir pagalbos sistemą Lietuvoje.
Projektą koordinuoja Paramos vaikams centras kartu su partneriais Lietuvoje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei VšĮ „Šeimos santykių institutas“, o tarptautinis partneris – Danijos organizacija „Mentalizacijos centras“ (dan. Center for Mentalisering). Projekto veiklos 2026–2028 m. bus įgyvendinamos visose 10 Lietuvos apskričių, siekiant, kad kiekvienas vaikas, patyręs smurtą ar esantis rizikoje, būtų laiku pastebėtas, apsaugotas ir išgirstas.