Anot VDU licėjaus „Sokratus“ ugdymo vadovės Vitalijos Latožaitės, sprendimas vaikui dar vieneriems metams likti priešmokyklinėje klasėje niekada nėra priimamas skubotai ar formaliai. Nors tokių atvejų mokyklose pasitaiko retai, kiekvienas jų vertinamas individualiai – atsižvelgiama ne tik į akademinius gebėjimus, bet ir į emocinę bei socialinę brandą.
„Tokiame amžiuje net keli mėnesiai gali turėti didelę reikšmę. Per gana trumpą laiką vaiko raida gali stipriai pasikeisti – pagerėja dėmesio koncentracija, emocijų valdymas, gebėjimas išbūti veiklose ar bendrauti su kitais vaikais. Todėl kartais vaikui, kuris šiandien dar atrodo nepasiruošęs pirmai klasei, po kelių papildomų mėnesių tampa kur kas lengviau prisitaikyti prie mokyklos ritmo ir keliamų reikalavimų“, – sako V. Latožaitė.
Pasak jos, dažniausiai tokie vaikai nėra negabūs ar turintys akademinių sunkumų – neretai jie tiesiog yra jaunesni už savo bendraamžius arba emociškai dar nėra visiškai subrendę mokyklai. Todėl papildomi metai priešmokyklinėje klasėje gali tapti ne kliūtimi, o galimybe vaikui sustiprėti savu tempu, be papildomo streso ir spaudimo.
Pirmokų tėvai atrado būdą, kaip vaikus įkalbėti valgyti daugiau vaisių ir daržovių
Sprendimą priima visa specialistų komanda
Specialistai pabrėžia, kad sprendimas vaikui dar vieneriems metams likti priešmokyklinėje klasėje niekada nėra spontaniškas ar priimamas vieno žmogaus. Į procesą įtraukiami mokytojai, psichologai, specialieji pedagogai ir tėvai. Svarbiausia – situaciją įvertinti iš skirtingų perspektyvų ir priimti sprendimą, kuris būtų geriausias pačiam vaikui.
Susiję straipsniai
Priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Zita Gaidelienė teigia, kad dažniausiai vertinama, kaip vaikas jaučiasi grupėje, ar geba išlaikyti dėmesį, laikytis taisyklių ir bendrauti su kitais vaikais.
„Kartais vaikas užsisklendžia, nori tik žaisti, greičiau pavargsta nei kiti vaikai. Tuomet, įvertinę visą situaciją, pasiūlome dar kartą kartoti kursą, kad kitais metais vaikas jaustųsi tvirčiau. Iš savo praktikos prisimenu berniuką, kuriam buvo sunku išsėdėti vietoje, susikaupti ir dalyvauti veiklose. Pakartojęs kursą jis išmoko išlaukti, sutelkti dėmesį, netrukdyti kitiems, o vėliau sėkmingai pradėjo mokytis pirmoje klasėje“, – prisimena pedagogė.
Psichologė Marija Judzentavičiūtė taip pat akcentuoja, kad šiandieniniai tyrimai rodo – vaikų nereikėtų skubinti.
„Svarbu nepaskubėti vaiko išleisti į pirmą klasę. Vaikas gali mokėti skaityti ir rašyti, tačiau būti emociškai nepasirengęs mokyklai. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali sukelti įvairių sunkumų“, – teigia M. Judzentavičiūtė.
Pedagogai pastebi, kad papildomi metai priešmokyklinėje klasėje neretai tampa lūžio tašku vaiko raidoje. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia – ne spaudimas kuo greičiau „žengti pirmyn“, o pagarba individualiam vaiko tempui.
Emocinė branda tampa svarbiausiu pasirengimo mokyklai rodikliu
Naujausi OECD tarptautinio vaikų ankstyvojo ugdymo ir gerovės tyrimo rezultatai (angl. International Early Learning and Child Well-being Study) atskleidė, kad vaikų pasirengimą mokyklai lemia ne tik akademiniai gebėjimai, bet ir emocinė bei socialinė branda.
Tyrimo duomenimis, vaikai, gebantys geriau valdyti emocijas, susikaupti ir bendradarbiauti, vėliau pasiekia geresnių mokymosi rezultatų bei pasižymi geresne psichologine savijauta. Tyrimas pabrėžia, kad emocinė branda yra tokia pat svarbi kaip skaitymo ar matematikos gebėjimai.
Priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Zita Gaidelienė sako, kad praktikoje būtent emocinė branda dažnai parodo, ar vaikas jau pasirengęs pirmai klasei.
„Vaikui svarbu gebėti susikaupti, laikytis taisyklių, bendrauti su kitais vaikais. Kartais matome, kad vaikui dar sunku socializuotis ar ilgiau išbūti veiklose. Tuomet papildomi metai priešmokyklinėje klasėje tampa galimybe sustiprėti ir pasiruošti mokyklai be papildomo streso“, – teigia Z. Gaidelienė.
Tyrimas taip pat parodė, kad mergaitės daugelyje šalių lenkia berniukus empatijos, emocijų atpažinimo ir savireguliacijos srityse, o Estijos vaikai išsiskiria itin aukštais socialiniais ir emociniais gebėjimais. OECD pabrėžia, kad ankstyvoje vaikystėje ugdomi socialiniai ir emociniai gebėjimai turi ilgalaikę įtaką žmogaus mokymosi sėkmei ir psichologinei gerovei.
Šis tyrimas laikomas vienu svarbiausių pasaulinių ankstyvosios vaikystės tyrimų. Jo metu buvo vertinama penkiamečių vaikų kalbos raida, matematinis mąstymas, savireguliacija, empatija ir emociniai gebėjimai.
Dar vieni metai – ne nesėkmė
Vis dėlto specialistai pripažįsta, kad visuomenėje iki šiol gajus požiūris, jog papildomi metai priešmokyklinėje klasėje reiškia nesėkmę.
„Šis požiūris atėjęs iš senesnių laikų, kai vaikus gąsdindavo žodžiais: „paliksime antriems metams“. Tačiau tai nieko nepasako apie vaiko intelektą ar gebėjimus“, – sako psichologė M. Judzentavičiūtė.
Vitalija Latožaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad visuomenėje vis dar vyrauja klaidingas įsitikinimas, jog pasilikti dar vieniems metams reiškia nesėkmę.
„Nuostatos, kad jei vaikas lieka dar vieniems metams, jis yra negabus ar jam nepasisekė, yra visiškai klaidingos. Svarbiausia – matyti patį vaiką ir jo poreikius“, – pabrėžia V. Latožaitė.
Jai antrina ir Z. Gaidelienė. Pasak pedagogės, papildomi metai priešmokyklinėje klasėje nėra nei nesėkmė, nei minusas – tai galimybė vaikui sustiprėti, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir brandžiau pasirengti mokyklai.
Specialistai sutaria: svarbiausia ne tai, kada vaikas pradeda lankyti pirmą klasę, o kaip jis joje jaučiasi. Kartais vieneri papildomi metai priešmokyklinėje klasėje tampa ne stabdžiu, o tvirtu pagrindu brandesniam augimui, emocinei gerovei ir sėkmingai vaiko ateičiai mokykloje.