Psichoterapeutas Dainius Jakučionis paaiškina, kodėl taip nutinka, ir dalijasi patarimais – nuo namų darbų prieš kelionę iki to, ką daryti, kai visi jau pavargę.
Atostogos daugeliui asocijuojasi su atsipalaidavimu, tačiau būtent tada įtampa kartais pasimato ryškiausiai.
„Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas rodo, kad stresą kasdieniame gyvenime jaučia beveik 4 iš 10 gyventojų, o kas trečiam stresą patiriančiam gyventojui įtampą kelia būtent santykiai – šeimoje, poroje ar draugų rate.
Lietuvių kelionių įpročiai keičiasi: atsakė, kur vasaroti traukia daugiausiai tautiečių
Tyrimas taip pat parodė, kad bendrai savijautai įtaką daro daug veiksnių: miego kokybė, nuovargis, fizinė sveikata, nerimas, finansinė padėtis, asmeniniai santykiai, laiko trūkumas.
„Kelionėje šie veiksniai dažnai susitinka vienu metu: keičiasi miego ritmas, nueiname daugiau kilometrų, ilgiau būname kartu, dažniau skaičiuojame išlaidas.
Susiję straipsniai
Todėl kalbėdami apie gerą savijautą turime kalbėti ir apie balansą – ne tik tarp darbo ir poilsio, bet ir tarp bendrumo ir laiko sau, planavimo ir lankstumo.
Čia svarbus ir švietimas apie emocinę sveikatą: kuo geriau suprantame savo reakcijas, ribas ir poreikius, tuo lengviau pasirūpinti savimi ir išsaugoti ramesnį ryšį su artimaisiais“, – sako Eglė Laskauskaitė, farmacijos ekspertė „Eurovaistinėje“.
Kodėl namuose sutariame, o kelionėje – nebe?
Pasak psichoterapeuto D. Jakučionio, tai, kad kelionėje ima kibirkščiuoti net darniose šeimose, neturėtų stebinti – tiesiog pasikeičia sąlygos, kuriomis veikia santykiai.
„Namuose smulkmenoms yra kur „nutekėti“ – galima nekreipti dėmesio, pasitraukti į savo erdvę. Kelionėje, kai visą laiką esame kartu, atsiriboti pasidaro gerokai sunkiau.
Be to, atostogaujant viskas daroma bendrai, sprendimai priimami taip, kad būtų gerai visiems, todėl kurio nors šeimos nario poreikiai gali likti nepatenkinti. Iš čia ir kyla erzulys“, – aiškina specialistas.
Prisideda ir tai, kad kelionėje griūva rutina, kuri kasdienybėje kuria saugumo jausmą: trinka miego režimas, mityba, dienos struktūra.
„Jei žmonės alkani, pavargę, pervargę nuo įspūdžių ir triukšmo, pykčio tolerancijos slenkstis nukrenta – supykti tampa daug lengviau“, – sako D. Jakučionis.
Dar viena priežastis – lūkesčiai. Atostogos ilgai planuojamos ir įsivaizduojamos, todėl realybei ėmus nuo jų atsilikti, kyla nusivylimas, kuris neretai ateina kartu su irzlumu.
Galiausiai, primena psichoterapeutas, ginčai dėl smulkmenų retai būna tik apie smulkmenas: „Jei namuose nuo įtampos buvo galima „pabėgti“ į savo erdvę, kelionėje tai padaryti sunku – ir kartais išlenda senos, neišsakytos nuoskaudos“.
Namų darbai prieš kelionę
D. Jakučionio teigimu, didžiąją dalį kelionės konfliktų galima „nuginkluoti“ dar prieš išvykstant. Todėl namuose jis siūlo ne tik susikrauti lagaminus, bet ir:
· Aptarti lūkesčius. Paklauskite vieni kitų: „Kas tau šioje kelionėje svarbiausia?“ Skirtingi norai – poilsis, nuotykiai ar baseinas – yra visiškai normalu, svarbu juos suderinti iš anksto.
· Neplanuoti visko minutės tikslumu. Palikite laiko rezervų – geriau viena veikla per dieną nei trys ir visos šeimos pervargimas.
· Į planą įtraukti po vieną dalyką kiekvienam šeimos nariui. Kai kiekvienas žino, kad plane atsiras ir jo pasirinkta veikla, įtampos gerokai sumažėja.
· Susitarti dėl minimalaus standarto. Tegul sėkminga diena būna tokia, kai visi pavalgę, pailsėję ir patyrę bent vieną gerą akimirką. Visi kiti geri dalykai – jau premija.
Kelionėje nepamirškite ir asmeninės erdvės poreikio
Dar viena dažna klaida – manyti, kad per atostogas visi turi viską daryti kartu. Pasak psichoterapeuto, poreikis trumpam pabūti vienam visai nereiškia šaltumo ar santykių problemų.
„Normalu norėti patylėti, pasivaikščioti vienam – tai ne atstūmimas, o pasirūpinimas savimi. Daug geriau dar namuose sutarti, kad laikas sau kelionėje yra leidžiamas ir priimtinas. Taip pat verta iš anksto numatyti laiko sau, kad kelionės metu nereikėtų jo „išsikovoti“, – pataria D. Jakučionis.
Jis siūlo turėti ir neutralią frazę, pavyzdžiui: „Einu „pasikrauti“, grįšiu po valandos“. Ji neapkaltina kitų ir aiškiai parodo, kad žmogus ne pyksta ne pyksta ant artimųjų, o tiesiog nori trumpam atsitraukti ir atgauti jėgas.
Ką daryti, kai visi jau pavargę?
Jei kelionėje vis tiek nutinka, kad įtampa tiesiog tvyro ore, psichoterapeutas siūlo visų pirma pasirūpinti kūnu: maistu, vandeniu, poilsiu, mažesniu triukšmu. Jo taisyklė paprasta – nesiaiškinkite santykių alkani.
„Įsiplieskus konfliktui padeda seka „pauzė – pripažinimas – mažesnis planas“. Pavyzdžiui: „Mes pavargę. Atsiprašau. Šiandien darykime mažiau“.
Svarbu prisiminti, kad esame viena komanda – mes kartu prieš stresą, o ne vienas prieš kitą. Beje, vaikams netgi naudinga matyti, kad tėvai gali susipykti ir susitaikyti – taip jie mokosi, kad konfliktai nėra pasaulio pabaiga ir juos galima išspręsti“, – pasakoja specialistas.