Nors dirbtinio intelekto (DI) technologijos atvėrė nemažai naujų galimybių švietimo srityje, jos kelia nemažai klausimų dėl vaikų saugumo, privatumo ir emocinės raidos, akcentuoja specialistai.
Apie tai, kokias rizikas kelia vaikų draugystė su DI ir kaip juos nuo to apsaugoti, kalba „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė ir „Telia“ Skaitmeninės įtraukties vadovė Julija Markeliūnė.
Milijonai vaikų kiekvieną dieną su DI ne tik atlieka namų darbus, bet ir kalbasi apie savo kasdienybę. UNICEF biuras „Innocenti“ 2026 m. pradžioje atliko tyrimą, kuris parodė, kad kai kuriose šalyse DI jau naudojasi iki 50 proc. apklaustų vaikų, o maždaug 1 iš 10 vaikų kreipiasi į pokalbių robotą dėl asmeninių problemų ar rūpesčių, ieško patarimų ir emocinės paramos.
Dirbtinis intelektas kuria vaizdus, tekstus ir garsus: kaip tuo pasinaudoti kiekvienam?
Tyrimas taip pat atskleidė, jog vaikai daugiau nei triskart aktyvesni DI naudotojai už savo tėvus ar globėjus, todėl šeimose išlieka skaitmeninių kompetencijų atotrūkis. Šį kartą tyrime buvo nagrinėti duomenys, surinkti iš 10 skirtingų pasaulio šalių, tokių kaip Armėnija, Brazilija, Meksika, Serbija, Juodkalnija ir kt.
Ima labiau pasitikėti DI nei artimaisiais
Susiję straipsniai
Specialistai atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, jog DI gali suteikti reikšmingos naudos mokymuisi, kūrybiškumo ugdymui ir informacijos prieinamumui, jo naudojimas taip pat susijęs ir su potencialia emocine žala.
„DI lengvai prieinamas ir vaikai yra linkę jį naudoti pačiais įvairiausiais atvejais, tačiau dėl raidos ypatumų vaikams sunku kritiškai vertinti jo pateikiamą informaciją. Dažnas DI naudojimas atliekant mokymosi užduotis silpnina vaiko savarankiško mąstymo, problemų sprendimo gebėjimus.
O jo naudojimas emocinei paramai gauti kartais veda link emocinio ryšio su pokalbių robotais sukūrimo“, – sako „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.
Jos teigimu, įsitraukę į glaudų bendravimą su pokalbių robotais, vaikai gali labiau pasitikėti jų pateikiamais atsakymais nei artimų žmonių patarimais. Tai trikdo sveiką bendravimą ir tarpusavio santykių kūrimą.
„Svarbu paaiškinti, kad DI nėra tikras draugas ar psichologas, o jo pateikiamą informaciją ir patarimus vertintų kritiškai. Būtina skatinti vaiką emocinės paramos, patarimų ir pagalbos pirmiausia kreiptis į šeimos narius, mokytojus ar kitus jiems patikimus suaugusius.
Atviras bendravimas ir pasitikėjimas vaikams leidžia lengviau atpažinti grėsmes, o kalbantis su DI kvestionuoti gaunamus atsakymus“, – aiškina psichologė.
Atskleidžia per daug savo asmeninių duomenų
Anot „Telia“ Skaitmeninės įtraukties vadovės Julijos Markeliūnės, susirūpinti reikėtų ir dėl to, jog konsultacijos su pokalbių robotais ne visada pateikia tikslią ir teisingą informaciją. Vaikai ne visuomet geba kritiškai įvertinti pateikiamų atsakymų patikimumą, jiems taip pat sunku atskirti manipuliacijas – pavyzdžiui, vadinamuosius „deepfake“ vaizdus.
„Bendraudami su pokalbių robotais vaikai atskleidžia išties daug asmeninės informacijos ir nesusimąsto, kaip ji gali būti naudojama. Pavyzdžiui, vienas iš naujų pavojų yra taip vadinamas „nurengimas“, arba „nudification“, kai DI priemonės naudojamos skaitmeniniu būdu pašalinant ar pakeičiant drabužius esamose nuotraukose ir taip sukuriant netikrus nuogų žmonių atvaizdus. Tai kelia naują grėsmę vaikų seksualiniam išnaudojimui, šantažui, patyčioms“, – įžvalgomis dalijosi J. Markeliūnė.
Pašnekovė atkreipia dėmesį ir į priežastis, kodėl vaikams taip patinka bendrauti su pokalbių robotais. Juk DI visuomet su mumis sutinka, praktiškai niekada neprieštarauja, nuolat giria – net ir suaugę dėl to užsikabina.
„Vaikai, ypač paaugliai, tam tikrais brandos etapais dažnai jaučiasi nesuprasti ir mano, kad visas pasaulis nusiteikęs prieš juos. Tokiais momentais DI gali tapti šimtaprocentiniu jų palaikytoju, tačiau tai gali dar labiau didinti atskirtį tarp realybės suvokimo ir to, ką duoda DI“, – pabrėžia J. Markeliūnė.
Ekspertė pataria tėvams peržiūrėti ir pasirūpinti vaiko skaitmenine aplinka: naudoti tėvų kontrolės priemones, nustatyti amžių atitinkančius privatumo nustatymus, reguliariai domėtis, kokiomis programėlėmis ar DI įrankiais jų atžala naudojasi.
Saugesniam bendravimui su pokalbių robotais gali praversti ir įvairūs skaitmeninio saugumo sprendimai, pavyzdžiui, „Telia Safe“ programėlė.
Ji padeda riboti prieigą prie tam tikrų interneto svetainių ar paslaugų ir kontroliuoti, kada bei kokiomis aplinkybėmis vaikas naudojasi DI įrankiais. Pavyzdžiui, tėvai gali neleisti vaikui pokalbių robotu naudotis savarankiškai, o suteikti prieigą savo nuožiūra.
„Žinoma, vis tiek labai svarbu kliautis ne tik kibernetinio saugumo priemonėmis, bet ir mokyti vaiką nesidalinti asmenine informacija, nuotraukomis, adresu, telefono numeriu ar kitais jautriais duomenimis pokalbiuose su DI“, – akcentuoja J. Markeliūnė.