Tačiau tiek sveikos gyvensenos turinio kūrėja, maisto tinklaraštininkė ir dietetikos studentė Aušra Petronienė, tiek finansų ekspertė Roberta Kazilionienė sutaria – didžiausią įtaką daro ne pinigų suma, o kasdieniai įpročiai ir planavimas.
Pasak jų, tiek virtuvėje, tiek asmeniniuose finansuose galioja ta pati taisyklė: kai nėra plano, išleidžiama gerokai daugiau nei reikia.
Sveika mityba prasideda ne nuo chia sėklų
Ekonomistas atsakė, ką rodo II pakopos lėšų išsiėmimas: žmonės neįvertina vieno
„Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad norint valgyti sveikai, būtina pirkti brangius ekologiškus ar egzotinius produktus, tačiau taip tikrai nėra.
Sveikos mitybos pagrindą sudaro ne chia sėklos, goji uogos ar importuotos papajos, o paprasti kasdieniai produktai – daržovės, vaisiai, kruopos, ankštinės kultūros, pieno produktai, kiaušiniai, kokybiški baltymų šaltiniai“, – sako A. Petronienė.
Susiję straipsniai
Anot jos, šie produktai aprūpina organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis ir dažniausiai kainuoja visai nedaug, ypač jei perkami sezono metu arba iš vietinių augintojų.
„Dažnai sakau, kad sveika mityba prasideda ne nuo brangių pirkinių, o nuo gerų įpročių. Jeigu žmogus kasdien valgo daugiau daržovių, pakankamai baltymų ir mažina itin perdirbto maisto kiekį, jis jau žengia labai didelį žingsnį savo sveikatos link“, – pabrėžia ji.
Didžiausia klaida – apsipirkti be plano
Finansų ekspertė R. Kazilionienė sako, kad maisto išlaidų problema dažniausiai slypi ne produktų kainose, o planavimo trūkume.
„Jeigu neskirstome pinigų, jie labai greitai išsivaikšto. Atsiskaitant kortele net nepastebime, kaip mažėja sąskaitos likutis. Didžiausia klaida – laikyti visus pinigus vienoje vietoje ir neturėti aiškaus biudžeto“, – sako ji.
Anot ekspertės, kiekviena šeima turėtų nusistatyti konkrečią sumą maistui, o ją dar padalyti savaitėmis ar net dienomis.
„Jeigu maistui skiriate 500 eurų per mėnesį, paskirstykite šią sumą pagal savaites. Tuomet daug aiškiau matysite, kiek galite išleisti, ir išvengsite situacijos, kai mėnesio pabaigoje pinigai tiesiog ištirpsta.“
Pasak jos, finansuose galioja tas pats principas kaip ir sporte ar mityboje. „Jeigu nėra disciplinos, nebus ir rezultato.“
Paprastas pirkinių krepšelis – geriausias sprendimas
A. Petronienė sako, kad jos pačios savaitinis pirkinių krepšelis beveik nesikeičia. „Praktiškai visada perku kiaušinius, avižines kruopas, grikius, varškę, graikišką jogurtą, bulves, makaronus, vištieną, daržoves, sezoninius vaisius, konservuotas pupeles ar avinžirnius. Tai baziniai produktai, iš kurių galima pagaminti dešimtis skanių ir maistingų patiekalų.“
Ji pabrėžia, kad nors dėl darbo virtuvėje išbando įvairius produktus, kasdienės mitybos pagrindą vis tiek sudaro paprastas maistas.
„Tikras maistas neturi būti sudėtingas. Būtent baziniai produktai leidžia maitintis subalansuotai ir nepermokėti.“
Planuoti verta ne receptus, o baltymus
Pasak A. Petronienės, viena efektyviausių gudrybių – savaitę pradėti ne nuo receptų paieškos.
„Pirmiausia suplanuojame, kokius baltymų šaltinius valgysime – vištieną, žuvį, ankštines kultūras ar kitą mėsą. Tik tada prie jų deriname garnyrus ir daržoves.“
Toks metodas leidžia tą patį produktą panaudoti keliems skirtingiems patiekalams. „Pavyzdžiui, orkaitėje keptą vištieną vieną dieną valgome su grikiais ir daržovėmis, o kitą dieną jos likučius dedame į tortilijas arba salotas. Taip sutaupome ir laiko, ir pinigų, o patiekalai atrodo visai kitokie.“
Sveikiausia – tai, kas dažnai ir pigiausia
Anot A. Petronienės, vieni maistingiausių produktų parduotuvėje kartu yra ir vieni pigiausių.
Ji išskiria avižas, grikius, pupeles, lęšius, kiaušinius, bulves, morkas, sezonines daržoves.
„Brangesni dažniausiai būna ne patys sveikiausi produktai, o tie, kuriuos lydi stipri rinkodara – su užrašais „protein“, „superfood“, „premium“ ar „fit“. Dažnai mokame ne už kokybę, o už pakuotę ir reklamą.“
Ji pataria pirmiausia skaityti produkto sudėtį, o ne pasikliauti rinkodaros pažadais. „Geriausia sudėtis dažnai būna tada, kai jos beveik nėra – kiaušiniai, pupelės, daržovės ar mėsa.“
Ar tikrai reikia visų madingų produktų?
Pastaraisiais metais parduotuvių lentynos užsipildė baltyminiais batonėliais, supermaisto mišiniais, kolageno guminukais, įvairiais detoksais ir kitais produktais, kurie pristatomi kaip būtini.
„Sveikam žmogui, kuris maitinasi visaverčiu maistu, dauguma šių produktų nėra būtini. Maisto papildai ir baltymų milteliai gali būti naudingi tam tikrais atvejais – sportuojantiems, vyresnio amžiaus žmonėms ar esant nustatytiems trūkumams, tačiau jie nepakeičia subalansuotos mitybos“, – aiškina A. Petronienė.
Ji primena, kad Lietuvoje turime gausybę savo „superproduktų“. „Vasarą tai braškės, vyšnios, serbentai, mėlynės, pomidorai, agurkai, cukinijos. Rudenį – obuoliai, kriaušės, kopūstai, moliūgai, burokėliai.
Linų sėmenys puikiai gali pakeisti chia sėklas, o paprasti kopūstai savo maistine verte nenusileidžia daugeliui brangių importinių daržovių.“
Kava, spontaniški pirkiniai ir savaitgalio pagundos
R. Kazilionienė atkreipia dėmesį, kad nemažą dalį šeimos biudžeto „suvalgo“ ne pagrindiniai pirkiniai, o smulkios kasdienės išlaidos.
„Dažnai atrodo, kad nieko nepirkome, tačiau savaitgalį išleidžiame užkandžiams, kavai, spontaniškiems išėjimams. Mėnesio pabaigoje susidaro labai solidi suma.“
Todėl ji rekomenduoja taikyti paprastą 50–30–20 principą: dalį pajamų skirti būtiniausioms išlaidoms, dalį – asmeniniams norams, o bent penktadalį – taupymui ir rezervui.
„Didžiausia problema yra saugaus rezervo neturėjimas. Net ir turint vos 20 eurų, verta bent kelis eurus pasilikti atsargai.“
Šeimos biudžetas – bendras projektas
Finansų ekspertė įsitikinusi, kad apie pinigus šeimoje reikia kalbėtis taip pat atvirai, kaip apie mitybą ar vaikų auklėjimą.
„Abu partneriai turėtų prisidėti prie bendro šeimos biudžeto ir kartu siekti finansinių tikslų. Kartu svarbu, kad kiekvienas turėtų ir savo asmeninių pinigų, kuriuos gali išleisti savo nuožiūra.“
Anot jos, aiškios taisyklės sumažina konfliktų ir padeda išlaikyti finansinį stabilumą.
Taupyti padeda ne stebuklai, o sistema
Abi ekspertės sutaria, kad tiek pinigų, tiek mitybos srityje didžiausią rezultatą kuria ne vienkartiniai sprendimai, o nuoseklumas.
„Pirmiausia investuoti reikėtų ne į brangius produktus, o į gerus įpročius“, – sako A. Petronienė.
„Jeigu neplanuosime, kur išleisime pinigus, jie tiesiog ištirps. Tvarka piniginėje prasideda nuo paprastų kasdienių sprendimų“, – papildo R. Kazilionienė.
Jų teigimu, sveika mityba ir finansinis stabilumas turi daug bendro – abiem atvejais svarbiausia ne mados ar reklamos, o aiškus planas, nuoseklumas ir kasdieniai pasirinkimai.