Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vaikų intensyviosios terapijos gydytojas Martynas Žemaitis teigė, kad mergaitė į ligoninę buvo atvežta liepos pradžioje.
„Ji buvo pakankamai sunkios būklės, atvyko dėl išsekimo, dėl nepakankamos mitybos. Buvo nepakankamo svorio, pagal savo amžių svėrė žymiai per mažai, beveik neturėjo poodinio riebalų sluoksnio“, – sakė gydytojas.
Pasak mediko, kūdikis svėrė mažiau nei 2 kg.
Pateikė daugiau detalių apie iš tėvų paimtus šešis vaikus: jiems kilusi grėsmė
Pasak jo, iki tol elektroninėje sveikatos sistemoje (E. sveikata) apie mergaitę nebuvo jokių medicininių duomenų. Kauno klinikose po genetiko konsultacijos atlikti genetiniai tyrimai patvirtino Patau sindromą.
M. Žemaičio teigimu, sergant šiuo sindromu būtina kompleksinė priežiūra, skirta palaikyti gyvybines funkcijas ir valdyti daugybę galimų apsigimimų bei komplikacijų.
Susiję straipsniai
Anot gydytojo, mokslinės literatūros duomenimis, apie 90 proc. Patau sindromą turinčių kūdikių neišgyvena pirmųjų gyvenimo metų, o dalis miršta per pirmąsias gyvenimo savaites.
Medikas taip pat patvirtino, kad Kauno klinikos kreipėsi į Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
„Kreipėmės, nes kilo įtarimų dėl bendros nepriežiūros“, – teigė jis.
Komentuodamas viešai nuskambėjusią informaciją apie vaiko paėmimo procedūras, M. Žemaitis sakė negalintis atsakyti, kada tiksliai žinia apie mergaitės mirtį pasiekė vaiko teisių apsaugos specialistus. Pasak jo, ligoninės prioritetas pirmiausia buvo informuoti tėvus.
Gydytojas taip pat nekomentavo viešų mergaitės motinos pasisakymų, tačiau pabrėžė, kad po pokalbių su medikais tėvai sutiko su gydymu ir su jais buvo nuolat bendraujama.
Mirusio kūdikio šeimos atstovė: nesutinkame, kad mama nemoka maitinti vaikų
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (VVTAĮT) pareiškus, kad Ukmergės rajone gyvenanti šeima, iš kurios nutarta paimti šešis vaikus, nebendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos specialistai, minėtos šeimos atstovė advokato padėjėja Dalia Jasevičienė pabrėžė, jog būtent tarnyba nenori užmegzti dialogo. Anot šeimos atstovės, VVTAĮT esą nepripažįsta, kad šeimoje augęs kūdikis mirė dėl Patau sindromo, o ne dėl to, kad neva buvo neprižiūrėtas.
Ketvirtadienį VVTAĮT Vilniaus apskrities skyriaus vedėja Lina Baranauskienė pranešė, kad šeima, iš kurios nuspręsta paimti šešis vaikus, nebendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos specialistais. Anot jos, jei šeima sutiktų priimti pagalbą, galbūt vaikai iš tėvų ir nebūtų paimti.
Minėtos šeimos atstovė advokato padėjėja D. Jasevičienė Eltai sakė, kad šeima nesutinka su VVTAĮT atstovės teiginiais, jog jie nebendradarbiauja.
„Situacija šeimoje yra niekuo nepasikeitusi. Šeima kaip bendradarbiavo su tarnyba iki šiol, taip bendradarbiauja ir toliau. Šeima yra pasipiktinusi, kad tarnybos atstovai sako, kad jie neva nebendradarbiauja, nors pateikė visus dokumentus. Tačiau tarnyba išlieka kurčia mūsų sakiniams ir kurčia esamai situacijai“, – dėstė D. Jasevičienė.
Ji pabrėžė, kad tarnybai yra pateiktas šeimoje auginto ir sekmadienį mirusio kūdikio mirties liudijimas, kuriame esą nurodyta, jog mirė dėl Patau sindromo. O VVTAĮT, anot D. Jasevičienės, esą mano, kad kūdikis mirė dėl išsekimo, nes neva nebuvo pakankamai maitintas.
„Tarnyba sako, kad vaikas buvo neprimaintintas mamos ir todėl siūloma tarnybos pagalba yra mamai išmokti maitinti vaikus. Su tokia tarnybos pozicija kategoriškai nesutinkame“, – pabrėžė advokato padėjėja.
D. Jasevičienė pasakojo, kad pokalbiai su VVTAĮT specialistais dėl galimo dialogo su šeima yra sudėtingi, nes esą tarnybos atstovai prašo raštu apibūdinti situaciją, kodėl galimai Kauno klinikos, kuriose mirė šeimoje augęs kūdikis, galėjo neperduoti visos reikalingos medicininės informacijos.
Vaiko teisių apsaugos gynėjai nurodė, jog informacija apie sunkią kūdikio, kuris vėliau mirė, būklę nebuvo vienintelė priežastis, kodėl nuspręsta iš Ukmergės rajone gyvenančios šeimos paimti vaikus. Anot tarnybos, likusiems šešiems vaikams šeimoje yra kilusios grėsmės jų gerovei, emociniam saugumui, raidai ir sveikatai.
Šeimos atstovė D. Jasevičienė teigė nesuprantanti tarnybos pareiškimų apie vaikams kilusias grėsmes. Anot jos, birželio 17 d. vaiko teisių apsaugos specialistai, vertinę šeimos situaciją, nenustatė jokių pažeidimų.
„Mums tarnyba šiai minutei niekaip neįvardija, ką laiko kitais vaiko teisių pažeidimais, atsiradusiais laikotarpiu nuo birželio 17 dienos iki liepos 27 dienos“, – stebėjosi teisininkė.
Ji pabrėžė, kad šeimą yra tikrinęs ne vienas vaiko teisių apsaugos specialistas. Pasak D. Jasevičienės, VVTAĮT esą žinoma ir apie anksčiau apie vaikus teiktus medicininius dokumentus, ir apie tai, jog motina lankėsi pas psichologą.
„Manau, kad kaip tik tarnyba (VVTAĮT – ELTA) neina į dialogą ir užsispyrusiai reikalauja priimti tokią pagalbą, kokią jie siūlo, o jie siūlo mokyti tėvus, kaip valgydinti vaikus. Šitos pagalbos šitai šeimai nereikia ir šitos pagalbos nepriims. Kategoriškai. (...) Kaip vaiko teisės sako, kad šeima nebendradarbiauja? Kad nepriimam šitos pagalbos? Ne jos reikia. Nesutinkame, kad mama nemoka maitinti vaikų, kai šeši vaikai yra užaugę sveiki, laimingi. (...) Aš tai (VVTAĮT veiksmus – ELTA) laikau atsisakymu (bendradarbiauti – ELTA), aš tai laikau tarnybos veidmainiavimu, nebendradarbiavimu, sprendimų neieškojimu ir šeimos genocidu toliau“, – kalbėjo D. Jasevičienė.
Nutarta iš šeimos paimti šešis vaikus
ELTA primena, kad advokato padėjėja D. Jasevičienė socialiniame tinkle „Facebook“ paviešino istoriją apie Ukmergės rajone gyvenančią daugiavaikę šeimą, kurios viena iš atžalų – kelių mėnesių kūdikis – sekmadienį mirė Kauno klinikose.
Kaip pasakojo teisininkė, gegužę šeimoje gimė vaikas, turėdamas Patau sindromą. Šia reta genetine liga sergantys vaikai dažnai ilgai neišgyvena.
Pasak D. Jasevičienės, vaikui mirus, šeimą pasiekė žinia apie VVTAĮT sprendimą iš jų paimti vaikus, įskaitant ir jau mirusią mergaitę.
VVTAĮT anksčiau Eltai nurodė, kad šiuo atveju įvyko klaida – tarnybą žinia apie kūdikio mirtį pasiekė tik po kelių dienų, tad formaliai sprendime dėl vaiko paėmimo iš šeimos buvo įrašyta ir jau mirusi mergaitė.
Vaiko teisių apsaugos gynėjai nurodė, jog informacija apie sunkią kūdikio, kuris vėliau mirė, būklę nebuvo vienintelė priežastis, kodėl nuspręsta iš Ukmergės rajone gyvenančios šeimos paimti vaikus.
„Iš tiesų, tai yra aplinkybių visuma. Vaiko – mažojo kūdikio – sveikatos būklė yra tik vienas iš momentų, dėl ko buvo priimti tie sprendimai. Yra daugiau aplinkybių, kurios suponuoja vaikų saugumo užtikrinimo poreikį. Vaikams yra kilusi grėsmė jų gerovei, emociniam saugumui, raidai ir sveikatai. (...) Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra visiškai kraštutiniais atvejais priimamas sprendimas, kai tėvai nebendradarbiauja, kai nepriima pagalbos, kai nevyksta pokytis, o vaikui išlieka reali grėsmė. Ir šios šeimos atveju yra priimtas sprendimas, kad vaikams yra būtina užtikrinti saugumą“, – ketvirtadienį žurnalistams aiškino VVTAĮT Vilniaus apskrities skyriaus vedėja L. Baranauskienė.
Tiesa, anot jos, VVTAĮT kol kas į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš šeimos nesikreipė, nors toks sprendimas tarnyboje jau priimtas. Šis sprendimas, anot L. Baranauskienės, gali būti pakeistas, jei tėvai nuspręs bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos specialistais.