Po paauglių smurto protrūkių – specialistų žodis: kodėl jie smurtą paverčia reginiu?

Kiek vėliau socialiniuose tinkluose paviešinta kita žiauri egzekucija Druskininkuose, kaip jaunuoliai stipriai sumušė kitą vaikiną.

Iš kur kyla jaunų žmonių agresija bei noras dalintis žiaurumu socialiniuose tinkluose be baimės būti nubaustam?

Po smurto protrūkių Marijampolėje ir Druskininkuose naujienų portalo Lrytas kalbinti ekspertai problemas įžvelgia ir socialiniuose tinkluose, ir vaikų auklėjime.

Naujienų portalo Lrytas kalbintas alternatyvaus mokymo centro vadovas bei socialinis darbuotojas Donatas Nagumanovas teigia, kad ne visi jaunuoliai, kurie užaugę sunkumų patiriančiose šeimose, yra linkę į agresiją: „Dažnai šeimos problemos pasimato jauno žmogaus moksle. Ar jie visi, kaip taisyklė, yra agresyvūs? Tikrai ne. Nėra tokios tendencijos“.

Vis dėlto ekspertas neslepia, kad vaikai, augdami sunkumų patiriančiose šeimose, gali patirti ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. Anot jo, agresija gali būti tiek išorinė, pasireiškianti agresyvia kalba ar elgesiu, tiek vidinė, nukreipta į save – reikštis savęs žalojimu ar santykių sabotavimu.

Tačiau jis įžvelgia ir kitą problemą – socialinius tinklus.

Ekspertas įspėja, kad socialiniai tinklai gali paveikti jauno žmogaus realybę. Jo teigimu, daugelis tėvų net nežino, kokią informaciją ir kokius algortimus pateikia socialiniai tinklai jų vaikams. Jaunuoliai socialiniuose tinkluose gali praleisti daugiau nei aštuonias valandas per dieną, todėl, jei tėvai nekontroliuoja, kokia informacija juos pasiekia, ilgainiui gali susiformuoti nuostata, kad smurtauti yra gerai.

D. Nagumanovas pritartų draudimui naudotis socialiniais tinklais iki tam tikro amžiaus bei įspėja, kad mobilusis telefonas gali tapti ginklu.

Anot specialisto, Marijampolės atvejis parodė, kad mobilusis telefonas gali tapti tiesioginiu ginklu, o suaugusieji dažnai nesuvokia, kokį įrankį perduoda savo vaikams. Nors draudimai nėra geriausias sprendimas, tam tikrais atvejais jie gali būti būtini, kad socialiniai tinklai nepradėtų kenkti.

„Ten yra ne tik smurto apraiškų, bet ir pornografijos, kuri formuoja klaidingą įvaizdį, kokie turėtų būti santykiai porose. Tai tampa įrankiu, kuris gali sužaloti“, – nurodo D. Nagumanovas.

Pašnekovo teigimu, problema ta, kad socialiniai tinklai jaunuoliams tampa visu gyvenimu, o įvaizdis internete – itin svarbus. Išskirdamas Marijampolės atvejį jis pastebi, kad smurto protrūkį lėmė ne tik komentaras socialiniuose tinkluose, bet, visų pirma, siekis apginti savo įvaizdį socialinėje erdvėje. Todėl svarbu jauniems žmonėms siūlyti alternatyvias veiklas, kad jie neapsiribotų vien socialiniais tinklais, o daugiau įsitrauktų į dienos centrus ar savo miestelių veiklas.

Svarbu suprasti smurto priežastis, o ne tik smerkti. Ekspertas pabrėžia, kad nors Marijampolės įvykis sukrėtė visą Lietuvą, svarbu suprasti, jog žmonės klysta. Suaugusieji pirmiausia turi rodyti bendrystės pavyzdį ir padėti jauniems žmonėms įveikti sunkumus. „Nes pats augimo, asmenybės formavimosi principas ir yra: suklystu, reflektuoju, įsivertinu ir suprantu, ką daryti kitaip“, – pastebi D. Nagumanovas.

Tuo tarpu vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys nemato socialinių tinklų kaip didžiausios problemos – jo teigimu, visų pirma reikia atsigręžti į tėvus.

L. Slušnys tikina, kad dažnai mes bandome demonizuoti socialinius tinklus, tačiau socialiniai tinklai negali iššaukti agresijos, jeigu žmoguje jos nėra. Jis kviečia atsigręžti į tėvų auklėjimo spragas.

Kalbėdamas apie Marijampolės atvejį, ekspertas ragina nepersistengti skiriant psichologinę pagalbą ir aukai padėti tiek, kiek jai reikia.

Tačiau svarbu suvokti, kad jeigu auka auga agresijos kupinoje šeimoje, kurioje toleruojamas smurtas, pirmiausia reikia šalinti šias priežastis ir ištraukti vaiką iš tokios aplinkos.

„Yra vaikų teisių apsaugos tarnybos, bet nėra suaugusiųjų apsaugos tarnybų ir nėra kam orientuotis į suaugusiuosius“, – pabrėžia L. Slušnys.

Daugelį šokiravo ne tik pats smurto protrūkis, bet ir šalia buvusių jaunuolių reakcija.

Nors Marijampolės atveju daug kas filmavo smurto protrūkį, tik viena mergaitė bandė padėti. Anot vaikų ir paauglių psichiatro, jaunuolių pasyvumą gali lemti vertybės ir vidiniai išgyvenimai, kaip nuo mažens buvo ugdomos vertybės ir empatiškumas. Jeigu vaikams nuo mažumės diegiama, kad kitam žmogui gali skaudėti, juose susiformuoja nuostata, kad smurtauti yra blogai. Tačiau jeigu vaikai auga aplinkoje, kurioje smurtas yra pateisinamas, šis empatiškumo jausmas gali ir nesusiformuoti.

Vis dėlto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Judita Matulevičienė teigia, kad pasyvumas gali rodyti ir vaiko pažeidžiamumą. Specialistė pabrėžia, kad abejingumas stebint smurtą nereiškia, jog vaikas jam pritaria – už tokios reakcijos gali slypėti kur kas daugiau vidinių išgyvenimų.

„Abejingumas gali signalizuoti sudėtingus psichologinius procesus: vaiko baimę pasipriešinti grupei, bejėgiškumo jausmą, beje, ir matoma pavyzdį iš suaugusiųjų“, – nurodė J. Matulevičienė.

Psichologas L. Slunšys skatina tėvus nebijoti paauglystės, nustatyti aiškias taisykles ir laikytis susitarimų.

Anot jo, svarbu suvokti, kad tvarką kuria suaugusieji, todėl paaugliams reikia aiškių ribų: „Autoriteto praradimas gali būti labai rimta drama, todėl reikia jį atstatyti: parodyti, kad tėvai įveda tvarką, kad tai yra mūsų taisyklės ir negalima jų pažeidinėti, reikia laikytis susitarimų.“