Jie jau nustatė vieną įtariamą tėvą iš Jungtinės Karalystės, kuris prabangiai gyvena Dubajuje, o jo mažametis sūnus skursta Ancheleso miesto lūšnynuose. Dabar „The Sun“ straipsnių serijoje „Ieškant tėčio: Didžiosios Britanijos sekso turistų vaikai“, aprašo, kaip ekspertai atsekė vyrą iš Birmingemo, kuris apleido savo dukrą – labdaros darbuotoja ir žurnalistė Margaret Simons pasakoja, kaip persekiojami neatsakingi tėvai, ir atskleidžia vargus, kuriuos patiria palikti vaikai ir jų šeimos.
„Anksčiau šiais metais nusiunčiau laišką moteriai, kurios niekada nebuvau sutikusi. Žinojau, kad kai ta nepažįstamoji, gyvenanti Bekingemšyre, atplėš laišką, tai bus nemalonus šokas, todėl iš anksto atsiprašiau. Prašiau jos pagalbos vardan galimos dukterėčios, kurios ji niekada nebuvo sutikusi ir apie kurios egzistavimą net nežinojo. Tikėjausi, kad ji padės man surasti jos brolį – vyrą, gimusį Birmingeme devintajame dešimtmetyje. Aš vadovauju labdaros organizacijai, kuri stengiasi surasti tėvus, kurių vaikai gimė sekso darbuotojoms ir kitoms filipiniečių moterims“, – pasakoja M. Simons.
DNR tyrimai nustatė, kad vyras iš Vakarų Midlandso galbūt yra mielos, ryškiaakės mergaitės Nazelle Logano, kuriai netrukus sukaks šeši metai, tėvas. „Manykime, kad jis – pavadinkime jį Johnu – net nežino apie jos egzistavimą, jau nekalbant apie tai, kad ji gyvena skurde Filipinų Ancheleso lūšnynuose“, – pradeda pasakojimą žurnalistė.
Susiję straipsniai
Nazelle motina, 32 metų Jowelaine JaJamil Logano, yra sekso darbuotoja – viena iš tūkstančių filipiniečių moterų, priverstų verstis šia veikla dėl skurdo. Anchelesas – miestas į šiaurės vakarus nuo Manilos – kasmet priima tūkstančius britų sekso turistų.
Jowelaine yra „savarankiškai dirbanti“, kuri susipažįsta su užsieniečiais vyrais per internetines pažinčių programas arba tiesiog vaikščiodama raudonųjų žibintų kvartalo gatvėmis. Už „trumpą laiką“ – valandą viešbučio kambaryje – ji iš klientų ima apie 2000 pesų – maždaug 30 eurų. Ji negali pasilikti nakčiai, nes namuose nėra kam pasirūpinti Nazelle ar jos vyresniąja seserimi Nazneen (8 m.), kuri, kaip tyrėjai jau nustatė, yra buvusio JAV kariškio duktė.
„2024 m. pabaigoje paėmėme Nazelle ir Nazneen DNR mėginius ir pateikėme juos į vieną iš didžiausių viešai prieinamų DNR duomenų bazių. Paaiškėjo, kad tėvas savo kilme yra septintojo dešimtmečio britiškos santuokos, iš kurios gimė du vaikai – Johnas ir jo sesuo – rezultatas. Ir jei nėra kokio nors „paslėpto vaiko“ – galbūt atiduoto įvaikinti – labai tikėtina, kad Johnas yra Nazelle tėvas“, – teigia M. Simons.
Ji pasakoja, kad bandė jį surasti naudojantis viešaisiais registrais. „Turime adresą, žinome, kad jis nemirė, – teigia žurnalistė. – Be to, žinoma, žinome, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį jis buvo Anchelese, nes būtent tada susipažino su Jowelaine. Nazelle gimė 2020 m. balandžio 16 d“.
Žurnalistė teigia papasakojusi vyro seseriai, kuri, atrodo, gyvena įprastą viduriniosios klasės gyvenimą, kaip Nazelle vargsta, kaip ji nusipelno galimybių gyvenime, ir paprašiusi jos pagalbos susisiekti su broliu.
„Aš nusiunčiau šios mielos mergaitės, su spindinčiomis akimis ir gyva šypsena, nuotrauką, kad ji nebebūtų abstrakti, o taptų reali, – teigia M. Simons. – O po savaitės nuo tada, kai parašiau tą laišką, nuvykau aplankyti Nazelle, Nazneen ir jų motinos“.
Jos gyvena dviejuose kambariuose betoniniame name kartu su dar trimis šeimomis. Ten yra čiužinys, ant kurio jos visos miega, paprasta virtuvė ir bendras vonios kambarys. Žurnalistei atvykus prie vartų, abi mergaitės pribėgo pasitikti.
„Ar atsivežėte mano tėtį?“, – anglų kalba šūktelėjo Nazneen. Jos žinojo, kad žurnalistė jo ieško ir troško jį pažinti. Tačiau nors šių mergaičių tėvai ir buvo surasti, žurnalistei ir kolegėms dar nepavyko užmegzti gyvenimą keičiančio ryšio.
„Mes davėme Jowelaine pinigų ryžiams, o ji nusivedė mergaites į vietinę turgavietę ir grįžusi ant dujinės viryklės joms išvirė paprastą valgį. Pirmą kartą per ilgą laiką pasisotinusi, Nazelle atsisėdo man ant kelių ir prisiglaudė prie manęs“, – pasakoja M. Simons.
Ji čia praleidžia dieną žaisdama su seserimi betoniniame kieme. Vaikai neturi žaislų. Jie priversti tenkintis skardinėmis ir akmenimis, savo batais bei surinktomis šiukšlėmis, ir dalintis erdvę su gaidžiais, kuriuos vyrai laiko kovoms, bei šunimis, kurie loja ant kiekvieno priartėjusio nepažįstamojo.
„Nazelle man pasakoja, kad vieną dieną norėtų turėti lėlių namelį. O galbūt net ir lėlę, kurią galėtų į jį įdėti, – pasakoja žurnalistė. – Labdaros organizacija, kuriai vadovauju, nupirko mergaitėms mokyklines uniformas, tad kai viduryje metų prasidės semestras, jos galės įstoti į mokyklą. Norime suteikti joms pasirinkimo galimybes gyvenime – užtikrinti, kad, užaugusios, jos neturėtų eiti motinos pėdomis ir užsiimti prostitucija“.
Jowelaine tą vakarą vėliau turėjo susitikti su klientu. Ji visada pasako draugėms, kur susitinka su vyru, ir parašo žinutę, kai pasiekia jo viešbučio kambarį. Šiaip ji yra linksma. „Kol kas esu saugi“, – sako ji.
„Paklausiau jos, ar ji kada nors bijo. Kaip aš galiu sau leisti bijoti, beveik sušuko ji“, – prisimena žurnalistė. Net su savo pajamomis ji vos gali sau leisti maistą, nuomą ir elektrą.
Jowelaine, kilusi iš Davao miesto pietų Filipinuose, buvo įtraukta į sekso verslą, dirbdama bare. „Neplanavau tokio gyvenimo. Tai tiesiog man nutiko. O dabar neturiu kito kelio“, – sako ji. M. Simons tikisi, kad Johnas netrukus bus surastas, ir jam bus paskambinta bei pranešta, kad jis galimai turi dukrą.
123rf nuotr.
„Iš beveik dešimties metų darbo patirties žinau, kad tokiais atvejais daugelis vyrų nepripažįsta jokios atsakomybės už savo vaikus. Tiesa yra ta, kad vyrai Filipinuose gali užsiimti seksu nesusidurdami su tomis pačiomis pasekmėmis, su kuriomis susidurtų Didžiojoje Britanijoje. Sunku iki galo suvokti, kokia tai neteisybė, kol nesusitinki ir neapglėbi tokios mergaitės kaip Nazelle“, – pasakoja žurnalistė.
Jowelaine naudoja prezervatyvus, bet sako, kad kartais vyrai siūlo sumokėti daug daugiau, jei ji leis jiems mylėtis be jų. Kartais, kai ji lieka viena jų viešbučio kambaryje, ji neturi kito pasirinkimo, teigia ji: „Jie tiesiog atsisako ir vis tiek tai daro.“
Paklausta, ar to nereikėtų traktuoti kaip išprievartavimo, ji tik gūžteli pečiais. Jai šie skirtumai yra grynai teoriniai. Prostitucija čia yra neteisėta. Jei ji kreiptųsi su skundu, ji abejoja, ar policija būtų jos pusėje.
Kontraceptinės tabletės yra prieinamos, bet brangios, o jų kaina, katalikiškas auklėjimas ir nepasitikėjimas vaisto kokybe neleidžia jai jų vartoti. O šioje konservatyvioje šalyje abortai yra neteisėti, todėl pavojingi.
„Pirmą kartą į Anchelesą atvykau kaip žurnalistė prieš dešimt metų. Mano straipsniai apie čia gyvenančius vaikus, kurių tėvai yra užsieniečiai, sulaukė dėmesio Australijoje ir užsienyje. Žmonės norėjo padėti. Įkūriau labdaros organizaciją „Angeles Relief Inc“, kuri dabar renka lėšas, kad suteiktų socialinę paramą Filipinuose paliktiems vaikams, kurių tėvai yra užsieniečiai“, – pasakoja M. Simons.
2022 m. organizacija pradėjo naudoti DNR mėginių ėmimą tėvų nustatymui. Dabar jau nebėra būtina, kad visos šalys pateiktų DNR mėginius, norint nustatyti giminystės ryšius. Per pastarąjį dešimtmetį privačios įmonės sukūrė milžiniškas duomenų bazes, kuriose saugomi milijonų žmonių, pateikusių savo DNR siekdami nustatyti savo protėvius, duomenys.
„Tą pačią savaitę, kai lankėmės pas Nazelle, mums pavyko surasti JAV pilietį, kurio ieškojome jau daugiau nei metus. Atlikti DNR tyrimai parodė, kad jis turi trejų metų sūnų Marklie, gimusį 2024 m. pabaigoje. 38-metė Leslie – Marklie motina – papasakojo man, kaip šis vyras ją veždavosi į savo prabangų butą Anchelese – kaip jie važiuodavo liftu į viršutinį aukštą, kaip eidavo koridoriumi. Pasirodo, tas butas jam priklauso ir jis jame gyvena“, – teigia žurnalistė.
Ji sako šiam vyrui parašiusi daugybę elektroninių laiškų ir laiškų, o kolegos bandė jam skambinti visais telefono numeriais, kuriuos pavyko surasti. Bet jokio atsakymo nebuvo.
„Tačiau šios kelionės metu pasibeldžiau į jo duris, turėdama laišką, kuriame maldavau jį susitarti dėl minimalios išlaikymo sumos jo spėjamam sūnui. Duris atidarė aukštas vyras su akiniais, apsirengęs baltais šortais. Jis užtrenkė duris man prieš nosį, vos tik aš prisistačiau. Įmečiau laišką į vidų prieš pat durims užsitrenkiant. Iki šiol jokio atsakymo. Kitas žingsnis – teisminiai veiksmai. Tai kainuos jam ir mums. Tačiau vos 30 eurų per savaitę pakeistų jo sūnaus gyvenimą“, – sako M. Simons.
Kitą dieną labdaros organizacijos atstovai apsilankė pas šeimą, gyvenančią už gofruotos skardos tvoros – statybvietėje, kuri buvo užversta kačių ir šunų išmatomis, šiukšlėmis, sudužusiu stiklu ir grindinio akmenimis.
„Žengdami per sudužusį betoną, pasiekėme beveik visiškai nugriautus viešbučio griuvėsius. Tualetai čia nebeveikia. Bet čia 30-metė Abijail Jurado gyvena su savo partneriu, dviem vaikais ir dviem savo sesers vaikais kambaryje, kuriame vos telpa plonas čiužinys, ant kurio miega visi šeši“ – pasakoja žurnalistė.
Vienas iš tų vaikų, 8-metis Davidas, greičiausiai yra sekso turisto vaikas. Nežinoma, kas yra jo tėvas, nei kokios jis tautybės. „Ar norėtum jį pažinti, paklausiau Davido. Jis įdėmiai mane nužvelgė. Nežinau. Koks jis gali būti žmogus?“ , prisimena M. Simons.
Abijail dirba tarnaite pas australę emigrantę. Ji pardavinėja plastmasines gėles turistams Fieldso aveniu – tai savotiška elgetavimo forma – ir nors nenoriai apie tai kalba Davido akivaizdoje, ji taip pat yra savarankiškai dirbanti sekso darbuotoja, gatvėje ieškanti klientų.
Už visa tai ji uždirba vos šiek tiek daugiau nei nuomos mokestį už kambarį, kuriame jie gyvena – kuris bet kuriuo atveju netrukus bus nugriautas, kad būtų padaryta vieta naujajai geležinkelio linijai iš Ancheleso į Manilą.
Nuostabu, bet jai pavyksta leisti Davidą ir kitą savo sūnų į vietinę mokyklą, esančią už trijų kilometrų, vilkint švarią uniformą. Tačiau jie abu turi tik vieną uniformą, dėl to jie į mokyklą eina paeiliui.
„Paėmėme Davido DNR mėginį. Tikimės surasti jo tėvą. Rezultatai bus žinomi netrukus. Be to, nupirkome šeimai dar vieną mokyklinę uniformą. Dabar abu berniukai gali kasdien eiti į mokyklą, – teigia žurnalistė.
Kitą dieną bažnyčios, kuri tvarko prieglaudą beviltiškose padėtyse atsidūrusioms moterims – du kambariai su ant grindų išklotais čiužiniais, kur jos bent jau gali saugiai miegoti – kieme M. Simons susitiko su 12-mete mergaite Jeaniela bei jos motina, 55-mete Jean Ann.
Jean Ann dirba pagal iškvietimą valytoja „Airbnb“ butuose, kuriuose apsistoja čia atvykstantys turistai. Ji žurnalistei papasakojo, kad susipažino su Jeanielos tėvu, kai dirbo bare. Jos pasakojimu, jis galimai ją apsvaigino narkotikais ir nusivedė į savo kambarį.
Ji nepateikė skundo policijai. Ji mano, kad policija būtų kaltinusi ją, nes ji buvo baro mergina, o tėvas tiesiog būtų papirkęs pareigūnus, kad problema būtų nutylėta.
„Tą rytą pabudau ir pagalvojau: dabar tai jau įvyko. Nieko negaliu padaryti. Tiesiog reikia eiti toliau“, – prisimena moteris. Tada ji sužinojo, kad yra nėščia. Jeaniela gimė 2013 m. spalio 30 d.
„Paklausiau Jeanielos, ką ji mano apie savo motinos pasakojimą. Ji pažvelgė man tiesiai į akis ir lėtai bei apgalvotai angliškai pasakė – aš esu įžeista“, – pasakoja M. Simons.
Jeaniela sako, kad niekada nenori susitikti su savo tėvu, bet nori, kad jis žinotų apie ją ir padėtų ją išlaikyti.
M. Simons. Vis dar negavo atsakymo iš Johno sesers – kuri galbūt yra Nazelle teta. „Žinau, kad ji gavo mano laišką, nes jis buvo išsiųstas registruotu paštu, o ji turėjo pasirašyti. Galiu tik įsivaizduoti, ką ji galvoja. Ar tai palietė jos širdį? Parašysiu dar kartą, – teigia žurnalistė.
Tuo tarpu jos labdaros organizacija turi tarptautinį teisininkų, privačių tyrėjų ir savanorių tinklą. Jie teigia niekada nenustosiantys ieškoti Johno.
„Tikiuosi, kad vieną dieną galėsiu apsilankyti Nazelle namuose kartu su jos tėvu. Ji norės, kad jis būtų pasiruošęs ją mylėti. Aš tiesiog noriu, kad jis būtų pasiruošęs padėti. Kad prisiimtų atsakomybę už šią mielą mergaitę“, – teigia M. Simons.