Liūdniausias Amerikos teismas: tris vaikus nužudžiusios motinos istorija sukrėtė net psichiatrus

Šis procesas prikaustė Amerikos dėmesį dar ir dėl to, kad L. Clancy teisinę gynybą palaikė jos dabar jau buvęs vyras.

Praėjusios savaitės įrodymai sustiprino prielaidą, kad L. Clancy vartojo per daug vaistų ir negavo pakankamos pagalbos, kai bandė ieškoti išeities prieš patirdama psichozinį lūžį, kurį pasunkino nediagnozuota pogimdyvinė depresija, lėmusi šeimos nužudymą. Tai taip pat pagrindė gynybos argumentą, kad L. Clancy medicinos komanda neatliko savo priežiūros pareigos.

Pimuto (Masačusetso valstija) teisme L. Clancy buvo apibūdinta kaip „labai mylinti motina, kuriai rūpėjo jos vaikai“, tačiau taip pat pažymėta, kad ji buvo „sunkios psichinės būklės“, jautėsi „pavargusi ir nerimastinga“.

Penktadienį trys psichiatrai, lankę L. Clancy likus keliems mėnesiams iki 2023 m. sausio mėn. įvykdytų žmogžudysčių, paaiškino, kodėl nediagnozavo jai pogimdyvinės psichozės.

Dr. Alia Goodheart teigė laikiusi L. Clancy „mažos rizikos“ paciente. L. Clancy jai sakė patirianti nemigą, sustingimą ir turinti minčių apie savižudybę, tačiau neturinti plano jų įgyvendinti.

Kita gydytoja, dr. Jennifer Tufts, teigė, kad L. Clancy užsiminė besibaiminanti, jog galbūt „vieną dieną kils minčių apie savižudybę“, jei ir toliau „jausis blogai“, tačiau rodė jokių manijos ženklų. Ji patarė L. Clancy nustoti vartoti „Zoloft“ (sertraliną) – vaistą, vartojamą panikos ir obsesinio-kompulsinio sutrikimo gydymui, išbandyti natūralias priemones, tokias kaip žuvų taukai, ir vartoti lorazepamą „stipraus nerimo“ atvejais.

Teisme paaiškėjo, kad likus keliems mėnesiams iki nužudymų L. Clancy buvo paskirti 13 skirtingų psichiatrinių vaistų.

J. Tufts ir A. Goodheart yra nurodytos ieškinyje dėl medicininio aplaidumo, kurį pateikė L. Clancy ir jos buvęs vyras. L. Clancy neneigia, kad nužudė savo vaikus, tačiau jos gynyba teigia, kad pogimdyvinė psichozė iškraipė jos realybės suvokimą ir ji nėra atsakinga už vaikų mirtį.

Nužudžiusi tris savo vaikus – aštuonių mėnesių Callaną, penkerių metų Corą ir trejų metų Dawsoną – tuomet 32 metų L. Clancy persipjovė riešus, kaklą ir iššoko per antrojo aukšto langą bandydama nusižudyti. Dėl kritimo ji liko paralyžiuota nuo juosmens žemyn.

Teismo proceso klausytis dažnai būdavo sunku – pirmininkaujantis teisėjas Williamas Sullivanas priminė prisiekusiesiems, kad jie negali priimti sprendimo remdamiesi emocijomis, o prokurorai buvo pavojingai arti argumento, kad kadangi L. Clancy bandymas nusižudyti nepavyko, tai suteikia svorio teiginiui, jog jos tikslas buvo nužudyti vaikus.

Penktadienio posėdis dramatiškai nutrūko, kai gynėjas Kevinas Reddingtonas atvirame teisme pareiškė, kad prokuroras pasakė „užčiaupkite jai burną“, kuomet L. Clancy verkė teismui rodant jos kūdikio skrodimo nuotraukas, kai liudijo teismo medicinos ekspertas.

Pasak valstijos policijos tyrėjo, valdžios institucijos nerado jokių įrodymų, jog L. Clancy kada nors būtų smurtavusi prieš savo vaikus. Jos buvęs uošvis Christopheris Clancy teigė, kad L. Clancy buvo „labai gera“ motina. Pora, jo teigimu, kūrė „tobulos amerikietiškos šeimos“ įvaizdį.

Vaikystės draugė Amy Bevins sakė, kad L. Clancy buvo „geras žmogus, gera draugė, gera mama“, atvirai kalbėjo apie savo psichikos sveikatos problemas ir sakė, kad vartojami vaistai jai kėlė „tamsias mintis“.

Šeimos terapeutė Bethany DeCollibus teigė, kad L. Clancy elgesys atrodė normalus, tačiau ji minėjo negalinti miegoti ir besijaučianti „kaip zombis“. Vyresniųjų vaikų mokyklos mokytoja teigė, kad L. Clancy buvo „labai mylinti motina, kuriai rūpėjo jos vaikai“.

Net nužudymų dieną L. Clancy nuvedė Corą įprastinei pediatro apžiūrai. Pediatrė dr. Lindsay Rosshirt liudijo, kad „kiek atsimenu, tai buvo visiškai įprastas apsilankymas“.

Pogimdyvinės psichikos sveikatos ekspertė dr. Nicole Kumi teigė, kad L. Clancy teismo procesas kelia daugybę klausimų apie pogimdyvinių psichikos sveikatos sutrikimų diagnozavimą ir tai, kaip sveikatos apsaugos sistema juos atpažįsta bei į juos reaguoja.

Teismo procesas, pasak jos, išryškina „didelę priežiūros spragą motinoms po gimdymo“. Šioje srityje dirbantys specialistai mato, kad pogimdyvinė psichozė, nors išoriniam pasauliui atrodo reta, iš tikrųjų yra lengvai pastebima.

„Mums tai tenka matyti dažnai ir matome, kaip tai perauga į nelaimingas pasekmes dėl švietimo ir informuotumo trūkumo motinoms, jų partneriams ir bendruomenės nariams, kurie galėtų potencialiai įsikišti, kol tai nepriėjo iki tokios būklės, kokia nutiko Lindsay Clancy“, – sakė ji.

N. Kumi teigimu, L. Clancy aktyviai ieškojo pagalbos. „Ji žinojo, kad kažkas negerai, bet nežinojo, kas būtent negerai“, – sakė ji. Tai, kad ji jau buvo pagimdžiusi tris vaikus, neapsaugojo jos nuo šios būklės ir galbūt privertė aplinkinius manyti, kad ji geba susitvarkyti.

„Jie pradeda normalizuoti motinystės stresus“, – sakė N. Kumi.

Jei medicinos bendruomenė nepamatė L. Clancy būklės arba rimtai neįvertino jos simptomų, taip galėjo nutikti dėl to, kad pagrindinis dėmesys skiriamas pirmą kartą gimdančioms motinoms, teigė N. Kumi.

„Ji šaukėsi pagalbos savo namuose ir sveikatos apsaugos sistemoje, tačiau viskas, ką gavo – tai vaistai ir nukreipimai kitur, – sakė N. Kumi. – Ne taip sprendžiame motinų sveikatos apsaugos problemas.“

L. Clancy sakė medicinos specialistams ir aplinkiniams, kad negali miegoti, o ši būklė gali pabloginti psichikos sveikatą. „Kiekvienas atvejis skirtingas, o miego trūkumas yra indikatorius pogimdyvinio periodo motinoms“, – teigė N. Kumi.

L. Clancy teismo procesas atskleidžia tai, ką N. Kumi pavadino „motinų sveikatos apsaugos krize šioje šalyje“.

Tai, kad L. Clancy atrodė atliekanti motinos funkcijas, pasak N. Kumi, savaime nebuvo jos psichikos sveikatos rodiklis.

„Mano nuomone, ją veikė kliedesiai ir haliucinacijos, kurios yra psichozės dalis. Būta akimirkų, kai iš išorės atrodė, kad ji funkcionuoja gerai. Tačiau nežinome, kas vyko jos viduje“, – sakė ji.