Kas labiausiai skatina jaunuolius sportuoti?

· Remiantis naujausia Lietuvos Higienos instituto koordinuota visos šalies apklausa, 2024 m. tik 14 proc. penktokų, septintokų ir devintokų kasdien po pamokų mankštinosi arba sportavo bent 60 minučių

· Šis rodiklis beveik nepasikeitė nuo 2020 m., kai jis siekė 13,6 proc., o mokinių, praleidžiančių prie ekranų bent keturias valandas per dieną, dalis padidėjo nuo 23,3 proc. iki 28,2 proc.

· Anot sporto psichologės, fizinį aktyvumą paskatinti gali tiek artimiausia aplinka, tiek ir socialiniai tinklai

· Paskatą pradėti sportuoti gali suteikti ir tinkamai parinkta sporto apranga

· Pradėjus sportuoti, gali būti sunku išlaikyti motyvaciją, bet to daryti ir nereikia: svarbu ugdyti discipliną

Kaip teigia sporto psichologė Saulė Liesytė, priežasčių, kurios skatina jaunus žmones sportuoti, yra daug, o ir kiekviena jų – pakankamai individuali. Pasak jos, vieniems tai gali būti draugai, kurie eina kartu sportuoti, kitiems – šeimoje propaguojamos vertybės ir gyvenimo būdas. Padėti gali ir sporto bendruomenė bei priklausymo jai jausmas.

„Apskritai, aplinka turi labai didelę įtaką bet kam mūsų gyvenime, taip pat – ir fiziniam aktyvumui. Yra posakis: „Parodyk, kas yra tavo draugai, ir pasakysiu, kas esi tu.“ Taip ir skirtinguose gyvenimo tarpsniuose artimiausi mums žmonės gali skirtis. Jei vaikystėje didelį autoritetą turi tėvai, paauglystėje – nuo 12 iki 18 m. amžiaus – svarbiausia yra draugai ir socialiniai tinklai. Tuo metu jauno suaugusiojo prioritetus lemia patirtis ir sąmoningi sprendimai“, – teigia S. Liesytė.

Ji prideda, kad fiziniam aktyvumui bei jo specifikai įtakos gali turėti ir gyvenamoji vieta. „Pavyzdžiui, Lietuvoje populiariausias – krepšinis, o Argentinoje, kitur Pietų Amerikoje – futbolas. Skirtumų galime pamatyti ir pavieniuose miestuose: jei Elektrėnuose daugeliui patinka ledo ritulys, Anykščiuose populiaresni šokiai.“

Aiškinantis priežastis, kurios labiausiai skatina pradėti sportuoti, sporto psichologė pirmiausia pataria pažvelgti į supančią aplinką. Anot jos, ypač jaunuolius gali paveikti teigiama kitų sportuojančių žmonių patirtis.

„Labai tikėtina, kad pradėti sportuoti labiausiai skatina tai, jog matome tai darančius kitus žmones – ar tai būtų mūsų pažįstami, ar socialiniuose tinkluose stebimi sportininkai – ir jų skleidžiamą gerą nuotaiką bei pasitikėjimą. Tada patiems pabandžius ir pajautus, kad „o, geras, man irgi smagu“, užsikabinti už sporto – kur kas lengviau“, – tvirtina S. Liesytė.

Sportinės avalynės ekspertas, prekybos tinklo „Sportland“ atstovas Deividas Maconka teigia, jog motyvacija pradėti sportuoti neretai susiformuoja paties jaunuolio viduje. Ją paskatinti gali įvairūs dalykai: Naujieji metai, draugų iššūkiai ar po vasaros prasidedantis naujas sporto sezonas.

„Labai padeda ir tinkamos aprangos pasirinkimas bei jos savybės – funkcionalumas ir realus technologijų pojūtis: prie kūno neprilipę marškinėliai, judesių nevaržantys šortai, tvirtai ant žemės išlaikantys bateliai. Norint tokią aprangą išsirinkti, reikia atsakyti į kelis klausimus: ar sportuojama bus lauke, ar viduje; ar treniruotės vyks su svarmenimis, treniruokliais, ar tik su savo svoriu? Galų gale, ar graži rūbų spalva? Vis dėlto, norint susikurti ilgalaikį sportavimo įprotį, prireiks kur kas daugiau nei vien tik tvirtų batelių ir gražių rūbų“, – paaiškina D. Maconka.

Pradėjus sportuoti, tiek jaunuoliams, tiek ir kitiems žmonėms gali kilti nerimas dėl to, kaip išlaikyti motyvaciją sportuoti. Tačiau S. Liesytė atvirauja: vien vidinio noro užsiimti aktyvia fizine veikla gali nepakakti.

„Motyvacija – šaunus dalykas, bet visai nepatikimas: ji anksčiau ar vėliau apleidžia net ir rimčiausius sportininkus. Tad kol ji – dar čia, svarbu tinkamai pasiruošti: įsivardinti sportinius tikslus (mėnesio, sezono ar metų), tiksliai atsakyti, kodėl jie yra asmeniškai svarbūs bei pradėti ugdyti reikalingus įpročius. Atėjus laikui, kai motyvacija apleis, tai bus tie dalykai, į kuriuos reikės atsiremti žengiant pirmyn ir ugdant discipliną“, – pabrėžia sporto psichologė S. Liesytė.