Tiesa, politikas pabrėžė, jog finansinė parama šeimoms ir žmonėms, norintiems turėti vaikų, yra reikalinga. Kaip galimas priemones jis išskyrė pagalbą įsigyjant pirmąjį būstą, vaiko auginimo išmokas, taip pat paramą susijusią su švietimu, sveikatos apsauga ir darbo sąlygomis.
„Gimstamumo padidinti vien tiktai pinigais nebus įmanoma, tačiau ir jų labai reikia“, – trečiadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo A. Veryga.
Pasak A. Verygos, sprendžiant demografines problemas turėtų būti įtraukti visi sektoriai ir sistemos. Jis taip pat pabrėžė kultūros ir visuomenės požiūrio į vaikų auginimą svarbą.
L. Kasčiūnas klausia, kur rasti bene 800 mln. eurų Šeimos paketui: pastabų turi ir liberalų lyderė
Politiko vertinimu, visuomenėje kol kas nėra pakankamai plačiai suvokiama, kad mažėjantis gimstamumas yra valstybės išlikimo klausimas.
„Tai reiškia, kad mes nematome dar kaip visuomenė, visi sutelktai, kad tai yra išlikimo ir išgyvenimo klausimas“, – sakė A. Veryga, gimstamumo problemą lygindamas su nacionalinio saugumo svarba.
Susiję straipsniai
Jo teigimu, gynybos atveju jau sutariama dėl būtinybės stiprinti šalies saugumą, o dėl gimstamumo problemos tokio bendro suvokimo kol kas nėra.
„Gynybą taip matome ir yra diskusijos dėl niuansų. (...) Suprantame, kad nesaugu, kad reikia gintis, o gimstamumas, mano supratimu, šiandien nėra dar suvoktas kaip išgyvenimo klausimas“, – tikino A. Veryga.
Lietuvos banko (LB) pirmininkas Gediminas Šimkus antradienį sakė, jog Šeimos pakete yra gerų priemonių, tačiau tikino, jog viso paketo finansavimo šaltiniai nėra pakankamai aiškūs.
A. Veryga savo ruožtu užtikrino, jog finansavimo šaltiniai valdančiojoje koalicijoje yra aptarti. Jis taip akcentavo faktą, jog ne visos priemonės įsigalios iškart.
„Be abejo, kad esame aptarę (finansavimo šaltinius – ELTA). Reikia suprasti, kad tie pinigai išsidėsto per tam tikrą ilgesnį laikotarpį. Tai ne visos priemonės yra įgyvendinamos per vienerius metus“, – sakė A. Veryga.
Jis taip pat teigė, kad mažėjant gimstamumui valstybėje lieka daugiau jaunų žmonių, kurie moka mokesčius, tačiau dalis jų vėliau nėra išmokama vaikų auginimo išmokomis.
„Ir „Sodra“ iš tikrųjų turi pinigų, tik tai yra klausimas – kam mes juos skiriame ir kiek mes jų išmokame“, – kalbėjo LVŽS lyderis.
Kaip skelbė ELTA, Vyriausybės siūlomame Šeimos priemonių pakete – nemokami pietūs visiems mokiniams nuo penktos iki dešimtos klasės, pirmojo būsto finansavimo programa, didesnės vaiko priežiūros išmokos, parama po emigracijos į šalį nuolat gyventi grįžusioms šeimoms.
Brangiausia paketo priemonė – nemokami pietūs kiekvienam mokiniui, tam etapais nuo 2029 m. iki 2034 m. numatoma etapais skirti 375,9 mln. eurų.
Siūlomos didesnės vaiko priežiūros išmokos, lankstesnė jų tvarka ir didesnės išmokų lubos – tam numatytas 123,6 mln. eurų finansavimas, dar 11,3 mln. eurų – didesnėms išmokoms tėvams, kurie prižiūri sergančius vaikus.
Nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka galėtų įsigalioti nuo 2028-ųjų.
Pakete – ir pirmojo būsto programa, parama į Lietuvą iš užsienio nuolat gyventi grįžtančioms šeimoms.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, kad šeimos politikos finansavimas bus ne tik kitų metų valstybės biudžeto, bet ir vienas svarbiausių likusios kadencijos prioritetų.