Nustatyta, kad augimas su gyvūnais daro stebuklus vaikų fizinei sveikatai. Tai gali sustiprinti jų imuninę sistemą ir apsaugoti nuo ligų, įskaitant ausų uždegimą ar karščiavimą, apsaugoti nuo egzemos ir netgi padėti išvengti maisto alergijų.
Paaiškėjo, kad kai kurie pūkuoti draugai – ir net žvynuoti ar gleivėti – taip pat padeda vaikų psichikos sveikatai. Tačiau yra viena pagrindinė išimtis.
Neseniai atliktame tyrime mokslininkai nustatė, kad katės laikymas, ypač kai vaikui buvo 4–5 metai, padidino psichikos sveikatos problemų riziką sulaukus 7–8 metų.
Paprasta taisyklė, kuri šeimoms su vaikais padės apsispręsti, ar jiems reikia augintinio
Štai kokia, jų manymu, gali būti to priežastis.
Ką nustatė mokslininkai
Susiję straipsniai
Mokslininkai išanalizavo beveik 2 tūkst. motinų ir vaikų porų duomenis visoje Ispanijoje 2000-ųjų pradžioje.
Mamos atsakė į klausimus apie 7–8 metų vaiko elgesį, įskaitant emocijas, tokias kaip baimė, nerimas, nervingumas, ir elgesio problemas, pavyzdžiui, nepaklusnumą, hiperaktyvumą, patyčias ar mažą draugų skaičių.
Šias problemas jie padalijo į dvi kategorijas: internalizuotas, kurios apėmė emocines bei bendravimo su bendraamžiais problemas, ir eksternalizuotas, kurios apėmė elgesio sutrikimus bei hiperaktyvumą / dėmesio stoką.
Mokslininkai nustatė, kad katės laikymas vaikui esant 4–5 metų amžiaus padidino abiejų problemų riziką: vidinių, kurios siejamos su depresija bei nerimu, ir išorinių, kurios vėlesniame amžiuje gali sukelti problemų dirbant ir bendraujant su kitais. Tai negaliojo vaikams, kurie katę turėjo būdami 1 metų.
Tuo tarpu vaikai, kurie būdami tiek 1 metų, tiek 4–5 metų amžiaus turėjo retesnių augintinių – įskaitant triušius, žiurkėnus, žuvytes, vėžlius ir salamandras, – sulaukę 7–8 metų turėjo mažiau internalizuotų problemų.
Kitu atveju, vaikams, ankstyvajame amžiuje turėjusiems šių retesnių gyvūnų, buvo mažesnė tikimybė, kad išsivystys tiek internalizuotų, tiek eksternalizuotų problemų.
O kaip šunys ir paukščiai? Mokslininkai nenustatė, kad šie augintiniai darytų kokį nors reikšmingą poveikį vaikų psichikos sveikatai.
Kodėl katės gali skirtis nuo kitų gyvūnų?
Vaikams reikia emocinių ryšių, kad užaugtų sveikais suaugusiaisiais. Jų reikia, kad tinkamai vystytųsi smegenys, ugdytųsi pasitikėjimas savimi ir megztųsi santykiai.
Autoriai teigia, kad vaikai to mokosi ne tik iš savo artimų žmonių – jie užmezga šiuos ryšius ir su gyvūnais. Vaikai gali sumažinti stresą jausdami šeimos augintinio palaikymą bei meilę ir ugdyti pasitikėjimą savimi rūpindamiesi juo.
Mokslininkai teigia, kad katės gali būti „mažiau prisirišusios, demonstruoti prisirišimo vengimo elgesį ir dėl mažesnių priežiūros poreikių dažnai būna pasirenkamos šeimų, auginančių vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų“.
Ši paskutinė galimybė yra svarbi: tyrimas nerodo, kad katės sukėlė elgesio problemų, problemos galėjo egzistuoti dar prieš katėms atsirandant namuose.
Jie taip pat pažymi, jog gali būti, kad 7–8 metų amžiuje poveikis tiesiog dar nėra pastebimas, nes psichologinės savybės, kurioms gyvūnai gali turėti įtakos, toliau vystosi iki paauglystės.
Prieš atsisakydami minties įsigyti katę, turėtumėte žinoti, kad kiti tyrimai pateikė daug palankesnį vaizdą apie tai, kaip katės veikia vaikų psichikos sveikatą.
Nedidelis 2021 m. tyrimas parodė, kad įsigijus katę vaikai, turintys autizmą, demonstravo didesnę empatiją, mažesnį atsiskyrimo nerimą ir rečiau pasižymėjo eksternalizuotu elgesiu, hiperaktyvumu bei dėmesio trūkumu.
Kitas tyrimas parodė, kad stipresnis prisirišimas prie katės buvo susijęs su geresne paauglių gyvenimo kokybe.
Parengta pagal nypost.com