Dešimtmetei – serumas nuo senėjimo. Kas jai pasakė, kad jo reikia?

Kas jai pasakė, kad jos odą reikia jauninti? Ir ką ji mato veidrodyje, kai žiūri į save?

Pastaraisiais metais vis garsiau keliamas klausimas – kur baigiasi riba tarp vaikiškų žaidimų mamos kosmetika ir į paauglystę žengiančių vaikų įsitraukimo į suaugusiųjų grožio pasaulį ir „žaidimų“ pagal šios industrijos taisykles.

„Sephora kids“ fenomeno pavadinimas viešoje erdvėje pradėtas minėti prieš porą metų. Taip vadinami vaikai, dažniausiai mergaitės, susižavėjusios kosmetikos parduotuvėmis, populiariais grožio prekių ženklais, brangiais odos priežiūros produktais ir internete rodomomis grožio rutinomis. Vos 10–12 metų mergaitės jau gali puikiai išmanyti serumų, veido kaukių ar kitų priemonių pavadinimus, žinoti jų naudojimo eiliškumą ir sekti naujausias grožio tendencijas. Tačiau gebėjimas išvardyti produktus dar nereiškia, kad supranti, ar tavo odai jų reikia.

Kaip vaikų lentynėlėse atsirado suaugusiųjų kosmetika? Prie šios mados išpopuliarėjimo prisidėjo socialiniuose tinkluose itin ryškiai matomi žinomi žmonės, tarp jų ir Kardashian šeima. Dar 2022 metais devynmetė Kim Kardashian dukra North West filmavo savo rytinę grožio rutiną, naudojo mamos prekės ženklo kosmetiką ir veido kaukes. „Teen Vogue“ apie tai parašė straipsnį, o jo pabaigoje pateikė produktus, kuriuos skaitytojai galėjo įsigyti. Taigi devynmetės rytinė rutina tapo ir apsipirkimo rekomendacija.

Panašius filmukus skelbė jos pusseserė Kourtney Kardashian dukra Penelope. Nebūtų tikslu sakyti, kad jų įtaka paskatino „Sephora kids“ reiškinį. Vis dėlto jie gerai iliustruoja, kaip vaikų naudojama kosmetika gali tapti ne tik pramoga ar žaidimu, bet ir viešai rodomu, aptariamu bei vartoti skatinančiu elgesio modeliu.

Kitas pavyzdys – internete išpopuliarėję „get ready with me“ („ruoškitės kartu su manimi“) filmukai. Juose žmonės pasakoja apie savo dieną, prausiasi, tepasi įvairiomis priemonėmis, darosi makiažą. Toks turinys atrodo artimas ir kasdieniškas: žiūrovas jaučiasi tarsi būdamas šalia, o rodomi produktai tampa pasakojimo dalimi. Vaikų sveikatos specialistai šiuos filmukus sieja ir su jaunesnių vaikų noru kopijuoti suaugusiųjų odos priežiūros rutiną.

Vaikams socialiniuose tinkluose prieinamas turinys gali būti ypač paveikus – kai ekrane kalba panašaus amžiaus mergaitė, jos rekomendacija gali atrodyti ypač įtikinama: „ji tokia pati kaip aš, ji naudoja, jai patinka, ir aš noriu pabandyti“. O jei tuos pačius produktus turi ir draugės, norisi ir dalyvauti jų pokalbiuose, kartu išsirinkti, pasidalyti.

Taip kosmetika iš priemonės, skirtos pasigražinti, gali virsti ir socialinio priklausymo ženklu. Vaikui svarbus ne tik pats produktas, bet ir tai, ką jis reiškia jo aplinkoje.

Štai čia ir išryškėja paradoksas, keliantis klausimų dėl suaugusiųjų atsakomybės. Nors Europoje savo „TikTok“ paskyrą galima turėti nuo trylikos metų, jaunesni nei 13 metų vaikai gali pasirodyti suaugusiojo paskyroje. Tai reiškia, kad nors 10–12 metų vaikas teisiškai negali valdyti savo paskyros, tačiau jis gali tapti nuomonės formuotoju per tėvų paskyrą ir pristatyti grožio produktus ekrane kitiems vaikams. Tuomet klausimą dėl atsakomybės turėtume užduoti suaugusiesiems. Kas parinko priemones? Kas filmuoja? Ar vaikas žino, ką rekomenduoja? Ar žiūrovams aišku, kada jie mato reklamą?

Vaikų susižavėjimą gražiomis kosmetikos priemonių pakuotėmis nesunku suprasti. Jų akį traukia rožiniai, violetiniai buteliukai, smagūs dozatoriai gražiai sudėti į lentynėlę. Norisi paliesti, paspausti, išbandyti. Graži pakuotė patinka ir mums, suaugusiesiems. Buteliukas gali priminti žaislą, tačiau jo turinys skirtas ne žaidimams. Tėvus vaiko nauja dienos rutina gali net džiuginti: pagaliau vaikai patys nusiprausia, susitvarko, domisi higiena. Kiek kartų reikėjo priminti išsivalyti dantis, o dabar pats rūpinasi savimi. Tai labai žavu.

Tik svarbu atskirti, ką vadiname rūpinimusi savimi. Nusiprausti veidą ir tepti priemonę nuo raukšlių nėra tas pats. Pediatrai ir dermatologai primena, kad jauna oda dažnai jau turi tas savybes, kurias brangūs serumai žada suteikti. Kai kurios priemonės jiems gali būti visiškai nereikalingos, o netinkamai parinkti produktai – sudirginti odą, sukelti paraudimą ar alergines reakcijas. Todėl neužtenka pasidžiaugti, kad vaikas laikosi rutinos. Verta perskaityti, kam skirtos priemonės, kurias jis naudoja.

Šiemet klausimų dėl vaikams parduodamos kosmetikos kilo ir Italijos vartotojus ginančiai institucijai. Ji pradėjo tyrimus dėl „Sephora“, „Benefit Cosmetics“ ir susijusių įmonių veiklos: aiškinamasi, ar vaikai nėra skatinami pirkti suaugusiesiems skirtus grožio produktus pasitelkiant jaunus influencerius ir ar jiems pateikiama pakankamai aiški informacija apie produktus. Tokie tyrimai primena, kad vaikų vartojimo įpročiai formuojasi ne vakuume.

Kai vaikas ateina į parduotuvę, žinodamas konkretų produkto pavadinimą, pakuotės spalvą ir pažadą, kokį poveikį jis turėtų suteikti, jo noras dažnai jau būna suformuotas gerokai anksčiau – žiūrint vaizdo įrašus, sekant nuomonės formuotojus ar kalbantis su draugais. Tėvai prie kasos dažnai tampa paskutine grandimi šioje vartojimo grandinėje: jie perka tai, ką algoritmai ir nuomonės formuotojai jau seniai spėjo parduoti jų vaikams.

Grožio patarimai, kuriais dalijamasi internete ir jų poveikis paaugliams pastaruoju metu vis dažniau patraukia tyrėjų dėmesį. Rugsėjo pabaigoje Europos dermatologų kongrese pristatyta analizė: ekspertai peržiūrėjo 38 populiarius „TikTok“ filmukus apie korėjietišką odos priežiūrą ir „glass skin“ – itin lygią, skaisčią odą. Beveik visuose buvo bent vienas galimai klaidinantis teiginys. Apie sudirginimo riziką užsiminta tik viename filmuke, apie apsaugą nuo saulės – dviejuose. Nė viename nepasiūlyta pasitarti su dermatologu.

Įsivaizduokime vaiką, kuris tokį turinį žiūri. Jis mato gražią odą, patrauklius produktus ir užtikrintai kalbantį žmogų. Tačiau beveik negirdi, kam priemonė netinka ir kas gali nutikti ją naudojant. Kodėl jam turėtų kilti abejonių? Ši analizė nedidelė, todėl iš jos negalime spręsti apie visus grožio filmukus. Vis dėlto ji aiškiai parodo, kiek svarbios informacijos gali trūkti populiariame turinyje.

Kitame tyrime mokslininkai peržiūrėjo šimtą filmukų, kuriuose 7–18 metų mergaitės rodė savo odos priežiūros rutiną, kurią vidutiniškai sudarė šeši produktai. Tokiam rinkiniui įsigyti būtų reikėję apie 168 JAV dolerių. Apsauga nuo saulės buvo tik maždaug kas ketvirtoje dienos rutinoje.

Šie skaičiai verčia susimąstyti. Vaikas gali išmokti daugybės produktų pavadinimų ir tiksliai atkartoti jų naudojimo tvarką, tačiau tai dar nereiškia, kad jis supranta pagrindinius odos priežiūros principus. Sudėtingesnė rutina savaime nėra geresnė, o didesnė išleistų pinigų suma negarantuoja tinkamesnės priežiūros.

Dermatologai jaunesniems vaikams ir paaugliams paprastai rekomenduoja švelnų prausimą, drėkinimą ir apsaugą nuo saulės. Paaugliams, turintiems aknę ar kitų odos problemų, gali reikėti kitokių priemonių, kartais ir gydymo. Tokiais atvejais priežiūrą svarbu rinktis pagal konkrečius poreikius, pasikonsultavus su gydytoju ar dermatologu, o ne vadovaujantis populiariausiu vaizdo įrašu.

Kyla ir kitas, ne mažiau svarbus klausimas: ką vaikas išmoksta apie save, stebėdamas šiuos grožio ritualus internete? Ar jis supranta, kad kosmetika – smagus būdas eksperimentuoti ir puoselėti save? O gal pradeda tikėti, kad jo išvaizda nuolat reikalauja taisymo?

Vien kosmetikos pomėgis anaiptol nėra liga. Tačiau verta stebėti, kaip vaikas jaučiasi. Ar mergaitei tiesiog smagu išbandyti, ar ji vis dažniau kalba apie tai, kas jos veide negražu? Ar gali ramiai apsieiti be produkto, ar pasibaigęs serumas sukelia didelį nerimą? Specialistai siūlo atkreipti dėmesį į nerimą dėl odos, nuolatinį lyginimąsi su kitais, dideles išlaidas kosmetikai ir dėl rutinos prarandamą miegą.

Jeigu dėl išvaizdos vaikas vengia mokyklos, draugų ar fotografavimosi, jeigu sunku sustoti naudoti priemones net tada, kai oda sudirgusi, vertėtų pasitarti su specialistu. Tokių sunkumų nereikėtų nurašyti kaip kaprizo.

Kaip edukologei, man svarbu, ką vaikas iš šių įpročių išmoksta: pasirūpinti savimi, ar vis dažniau girdi vidinį balsą, kad išvaizdai nuolat kažko trūksta? Tėvų pokalbis su vaiku šia tema labai reikalingas. Kai dukra sako, kad „visos draugės turi“ verta ją išgirsti. Gali būti, kad jai svarbu pritapti, gal ji bijo likti nuošalyje, o gal nuoširdžiai domisi kosmetika. Noras priklausyti bendraamžių grupei yra tikras ir vaikui svarbus, todėl vien draudimu ar pašaipa jo neišspręsime.

Galime kartu pažiūrėti, kam produktas skirtas, kas jį rekomendavo ir kodėl jo norisi. Galime paaiškinti, kad ne kiekviena internete matoma rutina yra reikalinga, o reklamoje ar nuomonės formuotojų turinyje rodomi pažadai ne visada atitinka individualius odos poreikius. Ir galime ramiai pasakyti: „Suprantu, kad tau patinka šis produktas, tačiau tavo odai jo dabar nereikia.“

Verta pastebėti ir tai, kiek laiko praleidžiama prie veidrodžio. Jei mergaitė keliasi anksčiau, kad prieš mokyklą spėtų atlikti visus grožio rutinos žingsnius, arba vakare dėl jų vėliau eina miegoti, ji jau aukoja miegą.

Paradoksalu: sakome, kad vaikas rūpinasi savimi, tačiau tam jis atsisako poilsio, kurio jo augančiam organizmui reikia. Kai tenka rinktis tarp dar vieno serumo ir pusvalandžio miego, suaugusieji turėtų padėti suprasti, kas iš tiesų svarbiau.

Žinoma, visos atsakomybės šeimai palikti negalime. Už filmuko yra jį kuriantys suaugusieji, už produkto – verslas, už ekrano – platforma. Jų sprendimai taip pat lemia, ką vaikas pradeda laikyti būtinybe.

Ne mažiau svarbu ir tai, kaip patys kalbame apie savo išvaizdą. Ar nuolat kritikuojame savo kūną, veidą, atvaizdą nuotraukose? Ar vaikas nuolat girdi, kad mama „baisiai atrodo“, nors ji tiesiog nepasidažiusi? Ar šeimoje grožis siejamas su nuolatiniu „trūkumų“ taisymu, ar yra vietos ir pavargusiam, natūraliam, kosmetikos nepadailintam veidui?

Vaikų požiūrį į išvaizdą formuoja ne tik tai, ką jiems sakome, bet ir tai, kaip patys elgiamės. Todėl viena svarbiausių pamokų gali būti labai paprasta: rūpintis savimi nereiškia nuolat save taisyti.

Mergaitė, išsitepusi mamos lūpdažiu ir besidžiaugianti savo atspindžiu, yra gražus vaikystės vaizdas. Norėtųsi, kad tas džiaugsmas kuo ilgiau išliktų. Kad prie veidrodžio jai nereikėtų kas rytą spręsti, ar šiandien jau pakankamai graži išeiti iš namų ir tam paaukoti valandą taip reikalingo kūnui miego.