Nors tokie pokyčiai gali būti susiję su nuovargiu ar sezonine nuotaikų kaita, kartais jie signalizuoja ir apie emocinius sunkumus, su kuriais vaikui nelengva susitvarkyti savarankiškai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaip atskirti įprastą nuovargį nuo ženklų, kad vaikui reikia daugiau dėmesio ir pagalbos?
Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologė Silvestra Markuckienė atkreipia dėmesį, kad nuovargis kaupiasi palaipsniui. Kasdienės užduotys ir mokymosi ritmas reikalauja energijos, todėl vaikui reikia pakankamai poilsio ir aiškios dienotvarkės.
Reakcija į sezoninius pokyčius taip pat individuali: vieni vaikai jautriau reaguoja į mažėjantį šviesos kiekį, kitiems tai didesnės įtakos neturi. Todėl aiškinantis pasikeitusį elgesį svarbu atsižvelgti ir į tai, kas vyksta vaiko santykiuose su aplinkiniais.
Įspėja dėl internete tykančių pavojų vaikams: siūloma griežtai riboti socialinius tinklus
„Vaikas gali neišsipasakoti, nes baiminasi, kad tėvai jo nesupras, nuvertins jo rūpestį ar pernelyg stipriai sureaguos. Todėl svarbu pagalvoti, kas vyksta tarp mūsų, kad vaikas nenori atsiverti. Mūsų tikslas – ne tik jį prakalbinti, bet ir suprasti, kaip galime padėti“, – sako S. Markuckienė.
Vaikui svarbu žinoti, kad jis bus išklausytas
Susiję straipsniai
Pastebėjus, kad vaikas tapo neįprastai tylus, užmaršus ar mažiau valgo, psichologė pataria pokalbį pradėti nuo to, ką matome: „Šiandien esi tylesnis nei įprastai. Kaip jautiesi?“ Tam verta pasirinkti ramią akimirką, kai nereikia skubėti ar priminti neatliktų užduočių. Daug reikšmės turi tonas – nerimastingas klausinėjimas gali paskatinti vaiką dar labiau užsisklęsti.
Psichologė primena, kad nenoras dalytis išgyvenimais gali būti susijęs ir su privatumo poreikiu ar noru pačiam išspręsti problemą. Todėl pokalbis neturėtų virsti reikalavimu atsiskaityti. O vaikui pradėjus pasakoti, svarbu leisti jam paaiškinti, ką išgyvena.
„Jeigu vaikas pasakoja, kad su juo niekas nedraugauja, jam tai yra tikras rūpestis. Išgirdęs, kad nėra dėl ko jaudintis, vaikas gali pasijusti nesuprastas. Geriau ramiai išklausyti ir paklausti: ką tu darei, kaip galvoji elgtis, ar norėtum mano pagalbos ir kokios? Vien tai vaikui padeda pajusti, kad šiuos sunkumus galima spręsti“, – teigia specialistė.
Pasak S. Markuckienės, suaugusiųjų pagalbos labiausiai reikia, kai vaikui trūksta įgūdžių susitvarkyti su išgyvenimais arba situacija tampa per sudėtinga jo gebėjimams. Kartu ieškant sprendimo jis mokosi, kaip elgtis panašiose situacijose ateityje. Būtent taip stiprėja emocinis atsparumas.
Kas gali slypėti už rytinių ašarų?
Rytinis nenoras eiti į mokyklą nebūtinai reiškia, kad sunkumų kyla būtent joje. Vaikas gali būti neišsimiegojęs, nerimauti dėl kontrolinio darbo ar santykių su bendraamžiais. Tačiau stiprią reakciją kartais sukelia ir tą rytą namuose įvykęs nesutarimas ar netikėtas planų pasikeitimas.
Pavyzdžiui, iš vakaro žadėjus, kad vaiką į mokyklą nuveš tėtis, o ryte apie pasikeitusius planus net nepaaiškinus, jam gali atrodyti, jog į jį neatsižvelgiama. Nedidelis kasdienybės pakeitimas vaikui gali reikšti, kad jo nuomonė ir jausmai nesvarbūs.
Psichologė pabrėžia, kad nuspėjama dienotvarkė suteikia saugumo. Apie pokyčius verta kalbėti iš anksto ir laikytis duotų pažadų. Artumą padeda palaikyti šeimai įprasti pasisveikinimo, atsisveikinimo ar vakaro prieš miegą ritualai, priimtini ir pačiam vaikui.
„Kad ir kas per dieną nutiktų, vaikui svarbu jausti, kad mūsų tarpusavio santykis išlieka artimas. Mažesniems vaikams gali patikti žaismingas pasisveikinimas ar savitas rankų paspaudimas, o paaugliams tai jau gali būti nepriimtina. Todėl reikia atsižvelgti į amžių ir pasitikrinti, ar mums įprastas bendravimo būdas vaikui vis dar malonus“, – pataria S. Markuckienė.
Dienos centrai padeda vaikams įveikti sunkumus
Vaikams reikalingą palaikymą suteikia ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ globojami vaikų dienos centrai. Daugiau kaip 30 tokių centrų visoje Lietuvoje kasdien teikia pagalbą daugiau kaip 800 vaikų, augančių sunkumų patiriančiose šeimose. Čia vaikai susiburia po pamokų, pavalgo, paruošia pamokas, užsiima kūrybine ar edukacine veikla, o centrų darbuotojai padeda jiems ugdyti socialinius įgūdžius, gauti reikalingą pagalbą ir tiesiog džiaugtis vaikyste.
„Vaikų dienos centruose kasdienės situacijos tampa galimybe mokytis bendrauti, geriau suprasti save ir kitus: priimti, kad draugas gali leisti laiką ir su kitais vaikais, išsakyti savo poreikius, spręsti nesutarimus ar paprašyti pagalbos supykus. Šalia esantys suaugusieji padeda vaikams suprasti savo reakcijas, ieškoti tinkamų būdų spręsti sudėtingas situacijas ir mokytis, kaip panašiais atvejais elgtis ateityje. Taip stiprėja jų socialiniai įgūdžiai, emocinis atsparumas ir gebėjimas savarankiškai tvarkytis su savo išgyvenimais“, – teigia psichologė.
Lapkričio 5 dieną „Circle K“ kartu su organizacija „Gelbėkit vaikus“ pradeda socialinę kampaniją „Kartu dėl kiekvieno vaiko gerovės“, kuria kviečia klientus prisidėti prie vaikų emocinės gerovės stiprinimo. Degalinių tinklo generalinis direktorius Skirmantas Mačiukas pabrėžia, kad siekiant šio tikslo svarbios bendros verslo ir visuomenės pastangos.
„Prieš trejus metus pradėję socialinę iniciatyvą, siekėme atkreipti dėmesį į vaikų emocinės sveikatos svarbą ir suteikti konkrečią pagalbą – finansiškai prisidėti prie vaikų dienos centrų kūrimo ir išlaikymo. Juk vaikams palaikymo reikia kiekvieną dieną.
Mums svarbu, kad ši parama pasiektų ir mažesniuose miestuose gyvenančius vaikus, kuriems dažnai trūksta galimybių dalyvauti įvairiose veiklose. Ypač tuos, kurių šeimos susiduria su finansiniais ar kitais kasdieniais sunkumais. Vaikų dienos centrai jiems tampa ne tik saugia vieta po pamokų, bet ir aplinka, kurioje jie gali mokytis, tobulėti, kurti, megzti draugystes, ugdyti socialinius įgūdžius ir jaustis visaverte bendruomenės dalimi. Visa tai padeda vaikams augti savarankiškesniems ir pasirengti suaugusiųjų gyvenimui“, – sako S. Mačiukas.
Socialinės kampanijos metu klientai galės paaukoti 10 ct ar kitą pasirinktą sumą „Circle K“ degalinių kasose. Kampanijai pasibaigus, „Circle K“ padvigubins surinktą paramą savo lėšomis ir perduos ją organizacijai „Gelbėkit vaikus“. Kampanija vyks iki 2027 m. sausio 6 d.