„Mokykla turi būti vieta, į kurią norisi sugrįžti“: naujoji Vilniaus progimnazijos direktorė imasi pokyčių

Keturiolika metų švietimo sistemoje dirbanti vadovė siekia, kad mokykla taptų erdve, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi svarbus, mokytojai galėtų atskleisti savo potencialą, o tėvai būtų ne stebėtojai, bet aktyvūs ugdymo proceso dalyviai.

Šią viziją progimnazija įgyvendina ne vien kalbomis: čia stiprinamos ugdymo programos, skatinama mokinių lyderystė, o spalio 30-ąją visa bendruomenė susibūrė į išskirtinį renginį „Naktis mokykloje“, kuriame buvo pasiūlyta daugiau nei 50 skirtingų veiklų.

„Norėčiau, kad mūsų mokykla taptų prestižine. Kad ji būtų ta, kurią šeimos norėtų rinktis pirmiausia. Man prestižas nėra vien geri akademiniai rezultatai ar gražios patalpos.

Tai ir jausmas, su kuriuo vaikas kiekvieną rytą ateina į mokyklą. Ar jis čia laukiamas? Ar turi draugų? Ar gali atskleisti savo talentus? Ar jaučia, kad mokytojai juo tiki?“ – savo požiūrį dėsto Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos direktorė Asta Pūtienė.

38-erių metų vadovė švietimo sistemoje dirba jau keturiolika metų. Prieš pradėdama vadovauti progimnazijai, šešerius metus ji dirbo direktoriaus pavaduotoja kitoje mokykloje. Sukaupta patirtis leido iš arti pažinti ne tik ugdymo organizavimo procesus, bet ir kasdienius mokytojų, mokinių bei jų tėvų lūkesčius.

Atėjusi į naujas pareigas, direktorė pirmiausia siekė išgirsti bendruomenę. Pokalbiai su mokiniais, tėvais ir mokytojais atskleidė, kad progimnazijoje netrūko iniciatyvų, kūrybiškų pedagogų ir gražių tradicijų, tačiau daugelis veiklų vyko atskirai, dažniausiai pavienių klasių ar mokytojų iniciatyva.

Mokiniai ir tėvai kalbėjo apie bendrų veiklų trūkumą. Kai šį klausimą aptariau su mokytojais, išgirdau, kad jie ir taip labai daug daro. Ir tai buvo tiesa. Pamačiau daugybę puikių iniciatyvų, tačiau jos buvo tarsi išsibarsčiusios. Supratau, kad mums nereikia visko kurti iš naujo. Reikia tai, ką jau turime, sujungti, sustiprinti ir suteikti galimybę dalyvauti visai bendruomenei“, – pasakoja direktorė.

Jos teigimu, naujo vadovo užduotis nėra paneigti tai, kas buvo sukurta iki jo. Priešingai – pastebėti stipriąsias mokyklos puses ir padėti joms augti.

„Pokyčiai dėl pokyčių nėra tikslas. Man svarbu, kad kiekviena iniciatyva turėtų prasmę ir kurtų ilgalaikę vertę“, – pabrėžia ji.

Viena svarbiausių naujosios direktorės lyderystės nuostatų – bendros atsakomybės principas. Vadovė įsitikinusi, kad net ir geriausiai dirbantis mokytojas negali vienas užtikrinti visapusiškos vaiko sėkmės, jeigu ugdymo procese nedalyvauja šeima, o pats mokinys nesijaučia atsakingas už savo augimą.

„Aš mėgstu sakyti, kad už vaiko ugdymą, jo savijautą ir akademinius rezultatus atsakingi visi. Simboliškai šią atsakomybę skirstau taip: 30 procentų tenka mokytojui, 30 procentų – pačiam vaikui, 30 procentų – tėvams, o likę 10 procentų – aplinkai, kurioje jis auga ir mokosi. Tai nėra matematinė formulė, bet būdas priminti, kad nė vienas negalime veikti atskirai“, – aiškina direktorė.

Todėl progimnazijoje siekiama, kad tėvai būtų kviečiami ne tik į susirinkimus, kuriuose aptariami pažymiai ar vaikų elgesys, bet ir į kūrybines, edukacines bei bendruomenines veiklas.

„Kartais sakoma, kad tėvai nenori įsitraukti į mokyklos gyvenimą. Mano patirtis rodo ką kita. Jie nori, tik ne visada žino, kaip galėtų prisidėti. Reikia pakviesti, aiškiai įvardyti lūkesčius ir parodyti, kad jų dalyvavimas yra reikalingas“, – dalijasi vadovė.

Vienu ryškiausių bendruomenės telkimo pavyzdžių tapo spalio 30 dieną progimnazijoje surengta „Naktis mokykloje“. Nors nakvynės mokykloje tradicija progimnazijai nebuvo nauja, šį kartą nuspręsta ją išplėsti ir paversti visą bendruomenę jungiančiu įvykiu.

„Norėjome, kad tai nebūtų renginys, kuriame keli vaikai pasirodo scenoje, o visi kiti stebi. Siekėme, kad kiekvienas atrastų sau įdomią veiklą, išbandytų kažką naujo, susipažintų su kitais žmonėmis ir pasijustų bendruomenės dalimi“, – sako direktorė.

Renginyje buvo daugiau nei 50 skirtingų edukacinių, kūrybinių, pažintinių ir pramoginių veiklų, išdėstytų atskirose stotelėse. Vienose jų mokiniai galėjo susipažinti su kariuomenės veikla ir Lietuvos šaulių sąjunga – čia dalyvavo Žaibo kuopa, Karaliaus Mindaugo 10-oji rinktinė.

 Kitose stotelėse šventės svečiai tyrinėjo pasaulį pro mikroskopą, atliko eksperimentus ar išbandė pojūčių erdvę, kurioje svarbiausi buvo lytėjimas, kvapai ir asmeninis patyrimas.

Smalsiausiųjų laukė istorijos detektyvai, Šerloko Holmso verti galvosūkiai, galimybė kurti savo knygeles ir išbandyti milžiniškus šachmatus. Norintieji aktyvesnių pramogų galėjo susipažinti su breiko šokio elementais, išbandyti lazerinio šaudymo veiklą, o mėgstantieji ramesnius užsiėmimus – kepti sausainius ar įsitraukti į kūrybines dirbtuves.

Šiais mokslo metais mokykla ypatingą dėmesį skiria knygoms ir skaitymui, todėl net ir renginio tematika buvo susieta su literatūra. Užuot apsiribojus vien tradiciniais Helovino kostiumais, mokiniai buvo pakviesti tapti savo mėgstamų istorijų herojais – nuo Hario Poterio iki kitų literatūros ir ekranizuotų istorijų personažų.

Svarbu ir tai, kad renginys buvo skirtas ne vien vaikams. Tėvams įrengta atskira bendravimo erdvė, simboliškai pavadinta „Tėvelių oaze“.

„Kartais tėvai nori dalyvauti, bet nežino, ką veiks, kol jų vaikai užsiėmę. Todėl norėjome sukurti erdvę ir jiems – kad galėtų pabendrauti, susipažinti, pasidalyti patirtimis. Juk bendruomenė kuriama ne tik tarp vaikų. Labai svarbu, kad ryšys atsirastų ir tarp suaugusiųjų“, – pasakoja vadovė.

Artėjant renginiui mokykloje pasikeitė net įprastas mokyklos skambučio garsas. Vietoj kasdienio signalo mokiniai išgirdo atlikėjos Gabijos Veronikos Barkauskės dainos „Dainuok, o ne verk“ priedainį, kuris tapo bendro pasirodymo dalimi.

Tai buvo sąmoningas sprendimas – sužadinti smalsumą, paskatinti mokinius domėtis artėjančia iniciatyva ir po truputį įtraukti juos į pasiruošimą.

„Vaikai iš karto pastebėjo, kad skambutis pasikeitė, o vėliau sužinojo, kad būtent pagal šią muziką buvo kuriamas bendras šokis, kuriame galėjo dalyvauti visi“, – šypsosi vadovė.

Renginyje dalyvius nustebino bendras muzikinis pasirodymas, kuriame susijungė tėvų ir mokinių talentai. Viena iš mamų – Gabija Veronika Barkauskė – atliko dainą, o šokantys progimnazijos mokiniai kartu su šokio mokytojomis padėjo visai bendruomenei išmokti bendrus judesius.

Direktorės teigimu, tokiose iniciatyvose svarbiausia ne profesionalus pasirodymas, o galimybė kiekvienam tapti jo dalimi.

„Vienas žmogus gali dainuoti, kitas kurti šokį, trečias padėti organizuoti. Visi esame skirtingi, tačiau būtent iš tų skirtingų gebėjimų ir gimsta bendras rezultatas“, – sako ji.

Prie renginio organizavimo aktyviai prisidėjo ir Mokinių taryba, kuri, pasak direktorės, šiais metais išsiskiria iniciatyvumu ir noru veikti.

Tai ne pirmas kartas, kai mokiniai tampa svarbių mokyklos iniciatyvų kūrėjais. Per šių metų Mokytojų dieną jie neapsiribojo tradiciniais sveikinimais – nuo pat ryto mokytojus mokyklos fojė pasitiko su muzika, o pasibaigus darbo dienai taip pat muzikaliai išlydėjo. Mokiniai kūrė ir simbolinius pagalbos kuponus, kuriais įsipareigojo tapti mokytojų pagalbininkais per pertraukas, prisidėti prie stendų kūrimo ar kitų kasdienių darbų.

„Mokytojai pasakojo, kaip gera buvo būti taip sutiktam ir išlydėtam. Man labai svarbu, kad patys vaikai imasi iniciatyvos, kuria emociją ir prisideda prie mokyklos atmosferos. Juk būtent dėl jų mokytojai kasdien stengiasi. Tokios akimirkos primena, kad mokykla yra ne tik mokymosi, bet ir tarpusavio ryšio, dėmesio bei pagarbos vieta“, – sako A. Pūtienė.

Nors bendruomenės stiprinimas tapo vienu matomiausių naujosios vadovės prioritetų, progimnazijoje ne mažiau dėmesio skiriama akademiniams pasiekimams.

Šiais mokslo metais mokykloje aiškiau apibrėžtas siekiamas mokinio kompetencijų modelis. Pasak direktorės, Daukanto progimnazijos mokinys turi būti komandiškas, smalsus, gebantis spręsti problemas ir nuolat augantis.

„Mums svarbu, kad mokinys ne tik išmoktų tam tikrą informaciją, bet ir gebėtų bendradarbiauti, ieškoti sprendimų, kelti klausimus, pažinti save. Galbūt vienas vaikas stiprus matematikoje, kitas sporte, trečias turi puikių organizacinių gebėjimų. Norime pastebėti kiekvieną“, – sako vadovė.

Progimnazijoje plečiamos pagilinto dalykų mokymo galimybės, plėtojamas projektinis ir fenomenais grįstas ugdymas, taikomi nuolatinio tobulinimo principai.

Dar viena progimnazijos stiprybė – verslumo ir finansinio raštingumo ugdymas nuo pirmųjų klasių. Visos 1–4 klasės dalyvauja „Junior Achievement“ programoje, kuri padeda vaikams nuo mažens susipažinti su ekonomikos, finansinio raštingumo ir verslumo pagrindais, ugdo iniciatyvumą, kūrybiškumą bei gebėjimą priimti sprendimus.

Pasak direktorės, tokios ugdymo galimybės svarbios siekiant, kad mokiniai įgytų ne tik akademinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, reikalingų kasdieniame gyvenime.

Kalbėdama apie ilgalaikę mokyklos viziją, direktorė ne kartą sugrįžta prie mokyklos šūkio „Čia gera visiems“.

Jos įsitikinimu, stipri mokykla kuriama tada, kai mokiniai, mokytojai ir tėvai jaučiasi lygiaverčiais bendruomenės nariais, o kiekvienas vaikas turi galimybę atrasti savo vietą.

„Vienam gera mokytis, kitam gera kurti, trečiam – sportuoti ar būti bendruomenės dalimi. Svarbu, kad kiekvienas atrastų savo vietą. Kad vaikas žinotų: jis čia reikalingas, jo balsas svarbus, o šalia yra žmonių, kurie padės augti“, – sako ji.

„Man norisi, kad mokykla būtų vieta, į kurią vaikai ateina ne tik todėl, kad privalo. Kad jie lauktų susitikimo su draugais, mokytojais, naujų atradimų. Kad tėvai jaustųsi laukiami, o mokytojai – vertinami. Tikiu, kad būtent iš tokių dalykų gimsta mokykla, kuria galime didžiuotis“, – sako direktorė Asta Pūtienė.