Vienoje iš nuotraukų būna vaizduojami verslininkai ar namų šeimininkės, gyvenantys „normalų“ gyvenimą – ar bent jau tokį, kuris viešai laikomas atitinkančiu socialines normas. O kitoje nuotraukoje tie patys žmonės užfiksuoti naktį ir atsiskleidžia visai kitaip. Sadistai ir mazochistai, svingeriai ir fetišistai – jie atrodo laužantys bet kokius visuomenės priimtus tabu.
F.McMullinui idėja padaryti tokių nuotraukų seriją kilo laikraštyje perskaičius trisdešimtmetės moters istoriją, kuri su vyru mėgdavo dažnai lankytis svingerių klubuose.
Fotografas buvo šokiruotas, kokia „normali“ atrodė ta moteris. Susidomėjęs panašiais atvejais jis netrukus atrado, kad tarp „normalių“ amerikiečių populiarūs ne tik svingerių klubai, bet ir „sado-mazo“ žaidimėliai.
„Pradėjau galvoti, kad reikia pabandyti nufotografuoti vyrus ir moteris, kurie vaikšto į tuos klubus, - pasakoja fotografas. - Susisiekiau su vienos tokios slaptos įstaigos savininke, ir ji mane pakvietė susitikti jos klube. Parodžiau jai keletą savo senesnių darbų, ir ji sutiko, kad aš ateičiau, kai klubas bus atidarytas, ir pažadėjo supažindinti su keletu klientų“.
Jis sutiko pačių įvairiausių žmonių – senų ir jaunų, viengungių ir vedusių, skirtingos socialinės padėties ir išsilavinimo. F.McMullinas pamatė, kad visi tie žmonės turi daugybę veidų.
Tarp tų veidų – ne tik spalvingas naktinis gyvenimas, bet ir veidas „darbui“, „šeimai“, „su draugais“, „su nepažįstamais“. Kai kuriais atvejais šie veidai būna gana panašūs, o kitais – gana kardinaliai skiriasi.
Ypač sudėtinga viskas tampa, kai reikalai pakrypsta į seksą. Viešai mes pateikiame savo tapatybę – vyrai, moterys, įprastos lytinės orientacijos, homoseksualai, biseksualai ar transseksualai, - taip, kaip norime, kad mus matytų. Tačiau yra ir privačioji mūsų tapatybės išraiškos pusė. Ir ji gali net šokiruoti.
