Vokietijos šiaurės vakarų miesto Noiso tarybos narė Julija Veršinina (36 m.) jau vaikystėje žinojo, kad yra kitokia. Vaikų knygų scenas, kuriose buvo kankinimų, ji vis skaitė ir skaitė. Jai patiko viduramžių vokiečių ir olandų legendų personažas bastūnas Tilis Ulenšpygelis ir Paryžiaus Dievo Motinos katedros varpininkas, geraširdis Kvazimodas. Ten, kur kiti vaikai išsigąsdavo, ją bemat apimdavo jaudulys. O dabar politikė pateko į Pietų Korėjos kūrėjų filmą apie seksą. Julija gimė Rusijoje, Sankt Peterburge. Būdama 15-os su savo šeima atvyko į Vokietijos miestą Osnabriuką. Vos peržengusi 20 metų pradėjo studijuoti meno istoriją Diuseldorfe. Julija pirmiausia domėjosi tamsiosios romantikos motyvų ir klasikiniais šiuolaikiškais literatūros ir meno kūriniais. Ji suprato, kad žavėjimasis kankinimais, pažeminimu ir kerštu jai reiškė kur kas daugiau nei tik susidomėjimą. Ji godžiai skaitė prancūzų aristokrato ir rašytojo Marquiso de Sade’o romanus, kurie vaizdavo agresyvias, prievartines lytinės elgsenos formas. Taip pat jo nebaigtą kūrinį „120 Sodomos dienų“ („The 120 Days of Sodom“). Vėliau J.Veršinina įsiliejo tarp tų, kurie laužė draudimus, visuotinai priimtas normas, – į Vergystę ir drausmę, dominavimą ir paklusnumą, sadizmą ir mazochizmą praktikuojančiųjų bendruomenę (BDSM). Ji sugalvojo personažą Vivian Vaine. Ši turėjo ilgus raudonus plaukus, nešiojo aptemptus latekso kostiumus ir J.Veršinina pradėjo dirbti prostitute, kuri atlieka sadistinius veiksmus mazochistui. Tai jai teikė malonumą.
