Kartais pirmasis seksualinis kontaktas būna sukrečiantis – juk tai pati intymiausia mūsų teritorija. Tačiau stereotipas, tokiu atveju pranašaujantis mums siaubingas ir neištaisomas pasekmes, lydėsiančias visą ateinantį gyvenimą, yra klaidinantis.
Dažniausiai pirmoji seksualinė patirtis būna įgyjama paauglystėje. Pagal psichoanalizės teoriją, žengdami į intymų gyvenimą, mes remiamės ne tiek savo jau įgytomis žiniomis, kiek santykių schemomis, įsisavintomis vaikystėje ir tuo momentu iškylančiomis mūsų sąmonėje.
Paauglys išgyvena tikrą skirtingų ir prieštaringų jausmų audrą. Tai ir jam naujos ir dar trapios suaugusiojo pozicijos įsisavinimas, ir vyriškos (ar moteriškos) laisvės pajautimas, o taip pat susitikimas su kitu žmogumi bei susitikimas iš naujo su pačiu savimi.
Be to, prisideda tiek teigiama, tiek neigiama jo vaikystėje įsisavintų santykių schemų ir asmeninės gyvenimo patirties įtaka.
Mūsų pirmasis kartas apima ne tiktai šią sudėtingą jausmų kovą, bet ir siekį patirti naujus seksualinius pojūčius, duoti laisvę impulsams, atverti sau naują, stebuklingą gyvenimo pusę ir tuo pačiu pažinti tikrą, beprotišką aistrą, kurią bandyti užgesinti yra pavojinga.
Tai nėra nei lengva, nei paprasta. Kiekvienam iš mūsų pirmasis kartas didesniu ar mažesniu laipsniu tapo visų šių vidinių konfliktų kovos arena, suteikė pasitikėjimo savo jėgomis ar privertė dėl kažko suabejoti ar nuliūsti. Tačiau tai nėra priežastis laikyti jį lemiančiu visą tolesnį mūsų seksualinį gyvenimą.
