Varpos defektai: kaip įmanoma patobulinti vyro pasididžiavimą?

Varpa iškrypsta, sulinksta, užsiriečia aukštyn 90 laipsnių kampu, praranda tiesumą, gali pasidaryti kaip kablys. Patekę pas gydytoją tokie vyrai dažnai sielojasi, nerasdami atsakymo į vienintelį klausimą – už ką man tokia bausmė. 1743 m. Prancūzijos karaliaus Liudviko XV rūmų gydytojas François Gigot de Lapeyronie (1678–1747) pirmą kartą aprašė vyrų ligą, kuri labai subjauroja varpą. Šiam prancūzų gydytojui yra net pastatytas paminklas.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Mar 3, 2015, 7:00 PM, atnaujinta Jan 11, 2018, 5:19 PM

Toks varpos defektas buvo žinomas dar senovės graikams, tai liudija archeologų atrastos skulptūros. Šešioliktame amžiuje apie paslaptingą vyrų ligą, bjaurojančią varpą, yra užsiminęs ir anatomas Andrėjas Vezalijus traktate „Apie žmogaus sandarą“.

Prieš penkiasdešimt metų pradėjęs gydytojo praktiką ilgametis Vilniaus universiteto Santariškių ligoninės klinikų Nefrologijos ir urologijos centro vadovas profesorius Balys Dainys išklausė ne vieną išpažintį. 

Apie tai profesorius Balys Dainys, įdiegęs daug naujų gydymo metodų urologijos, nefrologijos, andrologijos, seksualinės medicinos srityse, dalinasi savo knygoje „Urologo užrašai“. 

Iš jo pokalbių su žurnaliste Danute Jonušiene gimusioje knygoje – daug patarimų, kaip gydyti erekcijos sutrikimus, prostatos ir lytiškai plintančias ligas, kas yra seksualus žmogus gydytojo akimis, kaip išsaugoti meilės aistrą.

Pateikia ištrauką iš šios knygos:

Aš esu konsultavęs pacientus, kuriuos kankino vienintelis klausimas – už ką man tokia bausmė. Dažniausiai ši liga užklumpa 40–70 metų vyrus.

Balzganajame dangale, kuris dengia akytkūnius, atsiranda fibrozinio audinio salelė, vėliau ji darosi panaši į kremzlinę plokštelę. Toje vietoje balzganasis dangalas praranda elastingumą, nebegali išsitempti, todėl varpa ima linkti į tą pusę, kurioje yra šis židinys.

Kai varpa yra ramybės būklės, tiriant galima užčiuopti pailgą sukietėjimą. Kol plokštelė dar nesukremzlėjusi, erekcija būna skausminga. Jai sukietėjus pasidaro keblesni ir intymūs santykiai. Vieni vyrai prie keistos varpos pripranta, kiti – ne. Kai kurie mokslininkai mano, kad tai gali lemti genai, nes dažnai Peyronie liga susirgusių vyrų tėvai ir broliai taip pat nesidžiaugia tiesia varpa.

Ima vešėti jungiamasis audinys

Tokiems vyrams kyla grėsmė susirgti ligomis, dėl kurių ir kitur pradeda vešėti jungiamasis audinys. Jei liga aprimsta, ne visi vyrai jaučiasi pasmerkti.

Pasitaiko atvejų, kai, įvykus erekcijai, ties pagrindu varpa dar būna kieta, o aukščiau plokštelės pasidaro gležna. Blogiau, kai sustandėjusi varpa sulinksta kaip kablys. Tokia varpa tinka tik šlapintis.

Esama įvairių teorijų, aiškinančių fibroblastinės varpos induracijos priežastis. Yra manančiųjų, kad taip gali nutikti dėl varpos traumos, pavyzdžiui, kai į ją įveriami žiedai. Kartais iš tikrųjų kieta varpa gali lūžti, tuomet susidaro kraujosruvų, vėliau toje vietoje gali susidaryti sukietėjęs randas.

Tokių vyrų visada paklausiu, ar kada nors varpa buvo sužeista, pavyzdžiui, dėl neįprasto sekso, bet nė vienas jų niekada nieko panašaus neprisiminė. Štai kodėl aš nelabai tikiu tokia teorija.

Rusų rašytojas ir dramaturgas Antonas Čechovas, kuris vertėsi gydytojo praktika, yra įspėjęs – jei kokiai nors ligai pasiūlyta daug gydymo būdų, vadinasi, ji neišgydoma. Tai tinka ir kalbant apie Peyronie ligą.

Norėdamas padėti pacientams, sergantiems šia liga, esu išmėginęs daugybę metodų. Esu švirkštęs į varpos plokštelę hormonų. Vienu metu buvo išpopuliarėjęs vaistas lidazė, skiriamas randams ir kitokiems sukietėjimams minkštinti, šį vaistą aš irgi esu leidęs į varpos plokštelę. Leidau vaistų, gerinančių kraujotaką, plečiančių kraujagysles, skyriau dideles dozes vitamino E.

Deja, dauguma šių metodų nėra moksliškai pagrįsti. Kai kas siūlo taikyti ekstrakorporinę litotripsiją. Litotripsija – tai šlapimo pūslės, tulžies pūslės, inkstų akmenų, taip pat kulnakaulio ataugų (pentinų) smulkinimas specialiu instrumentu.

O kokie rezultatai? Dažniausiai vieną ar kitą metodą pasiūlę autoriai moksliniuose straipsniuose giriasi tokio gydymo veiksmingumu, o tų, kurie stebi pacientus ir vėliau, nuomonė būna kur kas skeptiškesnė.

Deja, tai, kas tinka inkstų akmenims, nelabai tinka varpoje susidariusiai plokštelei, nes, taikant litotripsiją, pagerėjimas ne visada būna akivaizdus.

Vietoj sukietėjusios plokštelės – lopas

Kartais ši liga stabilizuojasi ir intymūs santykiai kiek pagerėja, tačiau kai kada jie būna visai nebeįmanomi. Jos gydymą iš esmės pagerino prieš kelis dešimtmečius pradėtas taikyti plastinės chirurgijos metodas.

Skalpelis gali ištiesinti net pačią kreiviausią varpą. Pašalinus plokštelę, toje vietoje uždedamas lopas. Iš didžiosios šlaunies poodžio venos paimtas fragmentas sukarpomas, iš skiaučių padaromas lopas, tas lopas įsiuvamas į buvusios plokštelės vietą.

Lopą galima paimti ir iš kitų audinių, pavyzdžiui, iš kapšelio ar sėklides dengiančių dangalų, taip pat gali būti naudojami sintetinio audinio lopai, susiuvami iš dirbtinės kraujagyslės. Šiuo metu tai pagrindinis Peyronie ligos gydymo būdas.

Kartais tokios operacijos metu nušaunami du zuikiai – ir varpa ištiesinama, ir įsiuvami implantai.

Prezervatyvų gamintojai atlieka specialius tyrimus

Ar varpą galima pailginti ir pastorinti? Mitas apie ilgos varpos teikiamus malonumus varo iš proto viso pasaulio vyrus. Varpą galima ir pailginti, ir pastorinti. Tai atlieka plastinės chirurgijos specialistai, tačiau po tokių operacijų ne visi vyrai būna patenkinti.

Tobula varpa rūpi ir prezervatyvų gamintojams.

Siekiant sukurti universalius prezervatyvus, Europos Sąjungoje buvo atliktas ne vienas su šia problema susijęs tyrimas. Buvo nustatyta, kad varpos ilgis priklauso ir nuo vyro tautybės, pavyzdžiui, airių varpos ilgis – apie 16,5 cm, italų – 15,5–16 cm.

Vidutinis lietuvio, latvio ar esto varpos ilgis – 13–14 cm. Nuo jų neatsilieka ir amerikiečiai – 13,3 cm. Paskutines pozicijas užima Pietų ir Šiaurės Korėjos vyrai. Jų rodiklis itin kuklus – 9,6 cm.

Intymus džiaugsmas priklauso ir nuo sekso pozų

Gyvenime yra dalykų, kurių neįmanoma paaiškinti, tačiau galima juos pajusti. Toks principas tinka ir besimylintiems partneriams.

Gebėjimas pajusti vienam kitą, mokėjimas prisitaikyti daug ką lemia. Nustatyta, kad moters makštis jaučia tik dalį varpos – pirmuosius 7,5 cm. Yra mokslininkų, teigiančių, kad varpos storis kur kas svarbiau nei jos ilgis.

Kadangi Dievas vyro ir moters lyties organus sukūrė kaip raktą ir spyną, pasirinkus tinkamas sekso pozas, didelių sunkumų nekyla. Moters makšties ilgis ir forma intymių santykių metu kinta, tai susiję su kūno padėtimi. Sustandėjusi varpa vidutiniškai siekia 15 cm, tačiau būna ir tokių atvejų, kai jos ilgis – vos 5–7 centimetrai.

Varpos tempimas dažnai nebūna sėkmingas

Populiariausias būdas ilginti varpą – ją tempti. Internete siūloma įsigyti įvairių varpos ekspanderių. Reguliuojant tempimą, išties įmanoma keliais centimetrais ją pailginti. Tai skausmingas metodas, kita vertus, jis padeda tik brendimo metu.

Subrendusiems vyrams toks metodas neveiksmingas. Kai kurie vyrai susigundo ilginti varpą vartodami vaistus, kurių atsisiunčia internetu ar nusiperka sekso reikmenų parduotuvėje. Tai maisto papildai, augalinės kilmės medžiagos, vitaminai.

Nenorėdamas nuvilti vyrų, pritariu, kad tai gali padėti, nors gerai žinau, kad tokių priemonių naudingumas abejotinas.

Kur kas veiksmingesnis yra chirurginis metodas. Operacijos metu nukerpamas raištis, kuriuo varpa prisitvirtinusi prie gaktos kaulo. Po operacijos varpa pailgėja 2–4 cm ir šiek tiek pasistumia žemyn. Deja, ji tampa nebe tokia graži, nebe tokia stabili, tad vyrui kur kas sunkiau ją suvaldyti.

Yra vyrų, kurie pageidauja varpą ne tik pailginti, bet ir pastorinti. Nusiurbus riebalų ir suleidus juos į varpą, jos apimtis padidėja, tačiau po tokių plastinių procedūrų ne visi vyrai būna patenkinti.

Varpa pasidaro gumbuota, nukenčia estetinis jos vaizdas, todėl aš dažnai nepritariu tokiam varpos storinimo būdui, nes man tenka taisyti plastinės procedūros pasekmes.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.