Atliktas tyrimas „Tiesos analizė“ atskleidė 20-29 metų amžiaus moterų neinformuotumo sekso ir kontracepcijos klausimais problemą. Jis buvo inicijuotas 12 pasaulio šalių, tarp kurių Lietuva, Latvija ir Estija. Tyrimo rezultatus pakomentavo gydytojas akušeris ginekologas Rolandas Žiobakas ir Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė.
Informacijos paieškos – internete
„Pakankamas informacijos kiekis ir žinios suteikia žmogui pasirinkimo laisvę. Atlikto tyrimo rezultatai mums visiems padeda suprasti, kaip pačios moterys vertina įvairius lytinio planavimo aspektus ir ką reikėtų daryti, kad jos gautų teisingą informaciją apie patikimus šeimos planavimo metodus“, – sakė R.Žiobakas.
„Ši diena sutelkia dėmesį į lytinę sferą, moters reprodukcinę sveikatą bei moterų gebėjimą pasirinkti kaip ir kokiomis priemonėmis planuoti šeimą“, – konferencijos metu teigė Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė E.Kuliešytė.
E.Kuliešytė ir R.Žiobakas negalėjo atsistebėti informacijos apie kontraceptinių priemonių panaudojimą, stoka. „Net 38 proc. moterų Lietuvoje apie kontraceptines priemones informacijos ieškosi internete ir vos 10 proc. – iš gydytojų. Ekspertai teigė, kad moterys paprasčiausiai nepasitiki daktarais, baiminasi garsiai apie tai kalbėti, įvardyti savo poreikius“, – sakė jie.
R.Žiobakas įsitikinęs, kad baimė pasikonsultuoti su gydytoju dėl efektyvių apsaugos priemonių, susijusi su lietuvių mentalitetu. „Lietuvoje juntamas nevisavertiškumo kompleksas, baimė pasitikėti kažkuo. Teko susidurti su kitų šalių pacientais. Britai atėję į konsultacijas uždavinėja atvirus klausimus, domisi, nori sužinoti ir iš gydytojo gauti kuo daugiau informacijos, o Lietuvoje taip nėra“, – pasakojo medikas.
Moterys bijo ilgalaikių kontracepcijos priemonių
R.Žiobakas įsitikinęs, kad moteris, pasirinkusi ilgalaikę kontraceptinę priemonę, tokią kaip spiralė, saugi jaustis gali net penkerius metus.
„Tai tikrai gerokai patikimiau ir saugiau už kiekvieną dieną vartojamas tabletes arba ant odos klijuojamus pleistrus. Deja, tyrimo duomenys atskleidė, kad moterys iki šiol vengia ilgalaikių apsaugos priemonių. Ir taip yra todėl, kad daugelis iš jų baiminasi turėti svetimkūnį. Kitos moterys linkusios pačios kontroliuoti naudojamas apsaugos priemones“, – sakė ginekologas.
Atliktas tyrimas parodė, kad ilgalaikės kontracepcijos priemonės apipintos įvairiais mitais. „Daugiau nei 45 proc. Lietuvos moterų mano, kad jos gali pakenkti vaisingumui arba yra tinkamos tik po gimdymo. Tačiau tai yra visiški mitai, nes vaisingumui spiralė nekenkia. Išėmus ją galima netrukdomai pastoti, o dėl gimdymo irgi netiesa, mat iki gimdymo moterims siūlomos mažesnės spiralės, kurios puikiai prisitaiko prie gimdos ertmės“, – tikino R.Žiobakas.
Įdomiausias klausimas – sekso poza
Paradoksalu, kad daugelis moterų visgi linkusios kiekvieną dieną naudoti apsaugos priemones, tačiau jos dažniausiai joms sukelia nuolatinę baimę ir nerimą. „Moterys, gyvenančios lytinį gyvenimą, labai dažnai pamiršta išgerti kontraceptinę tabletę arba sekso metu plyšta prezervatyvas. Tokie atvejai sukelia milžinišką nerimo jausmą. Man net yra naktį skambinę dėl plyšusio prezervatyvo ir klausę, ką dabar daryti“, – šypsojosi gydytojas ginekologas.
Tyrimo metu respondenčių buvo klausiama, kokia informacija apie lytinį gyvenimą labiausiai domina ir yra aktuali.
Net 48 proc. lietuvių moterų pasakė, kad gerokai labiau už tinkamiausias kontracepcijos priemones bei lytiniu keliu plintančias ligas joms rūpi geriausia sekso poza. Joms pritarė ir moterys iš Estijos bei Latvijos – ten taip pat virš 40 proc. susidomėjusių būtent sekso poza, o ne moters sveikata.