Po to, kai rašytoja Kathy Lette ir garsenybė Katie Price prabilo apie tai, kad ketino ieškoti meilės už pinigus savo sūnums autistams, plaštakė Marianne ryžosi prabilti viešai. Neįgalius vyrus aptarnaujanti moteris tikina, kad jie – vieni geriausių klientų, rašo „Mirror“.
Vieni Marianne klientai yra jauni vyrai, kiti jai moka iš savo pensijos, treti vedę. O kai kurie – neįgalūs. Nors apie tai vis dar nekalbama viešai, tačiau ir Marianne, ir neįgalius suaugusius sūnus auginantys tėvai vieningai sutaria – tokiems žmonėms fizinis ryšys ir intymumas yra labai svarbu, tai suteikia jiems neapsakomo gyvenimo džiaugsmo.
Dažniausiai negalia netrukdo nei sekso darbuotojai, nei jos paslaugomis besinaudojantiems vyrams. Tiesiog jie ilgiau užtrunka nusirengdami, o ji turi juos lankyti ne savo, o kliento namuose, mat jos būstas nepritaikytas žmonėms su negalia.
„Tikiu, kad jie patenkinti mano darbu, mat daugelis neįgaliųjų vėliau vėl pageidauja mano vizitų. Dėl to galiu spręsti, kad juos darau laimingus. Tris ar keturis kartus lankiau vyrą, kurio smegenys yra pažeistos.
Jis buvo labai laimingas ir daug šypsojosi. Jo prižiūrėtoja man sakė, kad jis nekantrauja vėl mane pamatyti“, − pasakojo sekso darbuotoja.
Iškviesti plaštakę sūnui sumanė tėvai
39 metų Marianne yra buvusi socialinė darbuotoja, jos pačios motina kentėjo nuo išsėtinės sklerozės. Sekso paslaugas ji teikia jau puspenktų metų, o maždaug 10 proc. jos klientų turi fizinę arba protinę negalią.
„Nepamenu tiksliai pirmo karto, kai aptarnavau neįgalų klientą, tačiau puikiai prisimenu vieną džentelmeną, kurio smegenys buvo pažeistos nuo 14 metų. Tuo metu jam buvo apie 30 metų. Jis gyveno vienas, o visą parą juo rūpinosi slaugytojai bei kitas aptarnaujantis personalas.
Vienai iš slaugytojų jis ir pasipasakojo apie savo seksualinius poreikius, kurių negali patenkinti. Slaugytoja atsargiai ir jausmingai apie tai papasakojo vaikino tėvams ir jie nusprendė, kad sūnus vertas geresnio gyvenimo.
Aplankiau jį namuose. Slaugytoja, kol mudu buvome viršuje, laukė manęs apačioje. Aš buvau pirma to vyruko seksualinė patirtis“, − pasakojo Marianne.
Seksualumą išreikšdavo viešose vietose
Apie save Marianne yra pasiskelbusi internetiniame puslapyje, kuriame siūloma pagalba neįgaliesiems – čia sekso darbuotojos praneša apie savo teikiamas paslaugas. Kartais klientai patys susisiekia su ja, o kartais joms paskambina neįgaliųjų draugai ar žmonės, kurie jais rūpinasi.
Štai vieną klientą, kurio neįgalumas gana sunkus, moteriai parūpino labdaros darbuotoja. Mat vyras demonstruodavo savo seksualumą net viešose vietose, elgėsi nederamai. Kalbėdamasi su šiuo vyru, labdaros organizacijos atstovė sužinojo, kad jam svarbu lytiškai pasitenkinti, kad jis kenčia nuo nepatenkintos aistros ir niekada nėra turėjęs tikro seksualinio ryšio.
„Jam buvo be galo svarbus fizinis kontaktas su moterimi – jis norėjo myluotis, bučiuotis ir, žinoma, gauti sekso. Tai buvo 58 metų vyras, kurio lovoje iki manęs nė karto nebuvo jokios moters.
Jis neturėjo tokio suvokimo apie santykius ir pasaulį, kokį kad turime mes visi. Jis turėjo fizinių poreikių, kurie ir jam, ir kitiems kėlė problemų. Tai galėjo baigtis net areštu ar teismais“, − pasakojo plaštakė.
Nori jaustis vyriškas ir suteikti malonumą
Marianne mokestis – 145 eurai už valandą. Ir nesvarbu, ar klientas valdo savo kūną, ar ne. Kai kuriems užtenka nusirengti (ar būti nurengtiems) ir pajusti kūnų fizinį kontaktą.
„Mano klientas su cerebriniu paralyžiumi mane užsako ilgam laikui, bet dažniausiai jam skiriu valandą ar dvi daugiau, nei jis susimoka, nes turiu jį paimti iš stoties ir padėti laiptais mano namuose nusigauti iki buto“, − pasakojo Marianne.
Pasak jos, žmonių su negalia poreikiai mažai skiriasi nuo sveikųjų ir yra patys įvairiausi. Vieniems reikia tiesiog įprasto fizinio kontakto, kiti nori ir daugiau malonumų.
Štai vienas sveikas jos klientas, būdamas 53 metų, vis dar buvo nekaltas. Jam reikėjo tiesiog kitos lyties žmogaus kūno, fizinio suartėjimo.
„Kitiems reikia treniruoti kūną. Mačiausi su džentelmenu, kurio kūnas paralyžiuotas nuo krūtinės žemyn, jis nieko nejaučia. Išbandėme vaistus, kuriuos sušvirkštus į penį galima bandyti sukelti erekciją.
Jis negali to jausti, tačiau šiam vyrui tai psichologiniai dalykai – jis nori matyti sustandėjusią savo varpą, jis nori jaustis vyriškas. Ir jis vis dar gali suteikti moteriai malonumą, patenkinti ją ir jaustis visavertis šioje srityje“, − pasakojo Marianne.
Kita bandė išnaudoti finansiškai
Dar vienas sekso darbuotojos klientas – jau 40-metį perkopęs džentelmenas, prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio. Jam išsėtinė sklerozė, tačiau iki ligos jis turėjo seksualinių santykių ir puikiai žino, kas tai yra.
Dabar jis gana stipriai neįgalus fiziškai ir negali pats pasiekti erekcijos. Todėl Marianne naudoja specialias priemones ir lanko šį vyrą kas pora mėnesių.
„Dar vienas vyrukas, pas kurį nuolat esu kviečiama, yra 36 metų cerebriniu paralyžiumi sergantis neįgalusis. Prieš tai jis susitikinėjo su kita moterimi, tačiau, pasak jo, ji nebuvo pasiruošusi iššūkiams, su kuriais tenka susidurti aptarnaujant neįgalų žmogų.
Ji tiesiog bandė pasinaudoti juo finansiškai. Aš su juo susitinku jau treji metai ir tai vyksta reguliariai“, − patirtimi dalijosi sekso darbuotoja.
Nemalonūs momentai – darbo dalis
Marriane pasakojo, kad ji skaitė straipsnį apie tai, kaip rašytoja Kathy Lette savo autistui sūnui ketino pasamdyti sekso darbuotoją ir suteikti jam intymumo džiaugsmą.
„Realybė dabar yra tokia, kad tėvai neturi eiti į raudonųjų žibintų kvartalus, bandydami rasti sekso savo neįgaliems vaikams. Tokias paslaugas galima užsisakyti tiesiog atsisėdus prie kompiuterio.
Daugybė moterų pačiam įvairiausiam skoniui dabar prieinamos tokiems žmonėms. Ir jos išmano savo darbą, žino, kaip reikia elgtis su neįgaliaisiais“, − sakė ji.
Tačiau jei ji sutiktų susitikti su Katie Price sūnumi Harvey, turėtų sąlygų ir darytų tai nenoromis – mat vaikinas yra kur kas jaunesnis, nei jo fizinis amžius.
„Kita vertus, jis nėra kaltas dėl savo agresijos priepuolių. Turėjau 18-metį cerebriniu paralyžiumi sergantį klientą, jis pats asmeniškai su manimi susisiekė. Paprašiau pirmiausia parodyti man asmens dokumentą. Jis gyveno apsuptas žmonių, o už durų greta buvo aptarnaujantis personalas.
Iš tiesų kiekvienas žmogus ir kiekviena situacija yra saviti ir skirtingi. Vis dėlto daugelis moterų iš esmės nesutiktų vykti pas neįgaliuosius – kam apsunkinti savo darbą“, − kalbėjo moteris.
Ji neslepia – kai kurie klientai iš tiesų labai apseilėja jai veidą besibučiuodami, ir tai nėra malonu, tačiau Marianne suvokia – tai jos darbo dalis, o svarbiausia, kad jie lieka patenkinti.
„Man gera žinoti, kad padedu žmonėms su negalia. Manau, kad turiu šiam darbui tinkamų savybių. Norėčiau, kad ateityje šia neliečiama tema būtų kalbama kur kas daugiau – juk ši problema egzistuoja, nereikia užmerkti akių ir įsivaizduoti, kad to nėra“, − kalbėjo Marianne.
Pirmoji sekso patirtis − viešnamyje
35-erių Asta Philpot iš Lydso gimė su antrogripoze – tai tokia raumenų būklė, kai žmogaus judesiai labai stipriai apriboti. Būdamas 25-erių jis prarado nekaltybę Ispanijos viešnamyje ir nuo tada vis nuvyksta pas sekso darbuotojas, kai neturi įpareigojančių santykių.
Vyrukas taip pat padeda kitiems neįgaliems žmonėms susirasti partnerius seksualinei patirčiai.
„Visuomenė mane pasmerkė visam gyvenimui dėl mano neįgalumo ir buvo laikas, kai maniau niekada neturėsiąs seksualinių santykių. Net nežinojau, ar sugebėsiu.
Turėjau tokius pačius troškimus, kaip ir kiti jauni vyrai, tačiau mano negalia galvoje pastatė barjerą – nemaniau, kad galiu turėti santykius. Tačiau kai payriau sekso malonumą, jaučiausi nuostabiai. Pradėjau pasitikėti savimi ir savo sugebėjimais.
Turėjau dvi merginas, su kuriomis susipažinau internetu“, − pasakojo vyrukas.
Jis įsitikinęs, kad tėvai, ieškantys sekso savo suaugusiems neįgaliems vaikams, elgiasi tinkamai. Juk kas, jei ne tėvai, geriausiai pažįsta savo atžalas ir žino, kaip suteikti jiems saugumą. Todėl Asta norėtų padėti visiems, kuriems to reikia.
Neįgaliajam – tik santykiai su tokiu pat žmogumi?
Britas kartkartėmis vis dar naudojasi sekso darbuotojų paslaugomis ir sako tai darysiąs tol, kol susiras merginą ilgiems įpareigojantiems santykiams.
„Mes visi esame labai greiti pasmerkti ir nuteisti kitus, išvadas skubame daryti iš to, kaip žmogus atrodo, o iš tiesų yra daugybė neįtikėtinų žmonių, kurie turi negalią, bet yra ne mažiau už sveikuosius verti mėgautis seksualiniais malonumais.
Ši tema nebeturėtų būti tabu. Žmonės vis dar mano, kad neįgalus žmogus gali puoselėti santykius tik su kitu neįgaliuoju, tokiu pačiu kaip jis. Tai nesąmonė.
Galiu suteikti kitam žmogui laimės tiek pat, kiek ir sveikas žmogus. Kaip ir bet kuris kitas. Žinau žmonių, kurie taip ir mirė nesužinoję, kas yra fizinis kontaktas su kitos lyties asmeniu.
Niekas neturi taip kentėti. Kiekvienas žmogus turi teisę į fizinį kontaktą, be sekso mes neegzistuotume“, − samprotavo A.Philpot.
Prostitučių paslaugos – kone vienintelė galimybė
Labdaros fondo neįgaliesiems įkūrėja ir vadovė Jennie Williams įsitikinusi, kad visuomenė susidariusi klaidingą nuomonę šiuo neįgaliųjų sekso klausimu. Mat jei spaudoje pasirodo straipsnių šia tema, dažniausiai kalbama apie sekso darbuotojas, kurios aptarnauja neįgaliuosius.
„Daugelis žmonių nori turėti galimybę pakeisti savo seksualinę patirtį. Tai nebūtinai reiškia santuoką ir vaikus – juk dauguma mūsų nori mėgautis seksu su kuo nors, kuriam nereikia mokėti už suteiktas paslaugas.
Mūsų lavinimo ir ugdymo sistemoje yra didžiulė skylė – neįgalūs vaikai net nesimoko lytinio švietimo. Visuomenė vis dar galvoja, kad neįgaliesiems nereikia sekso, kad jie nėra seksualiai aktyvūs.
Mūsų organizacijos vienas iš tikslų ir yra pakeisti visuomenės požiūrį į neįgaliuosius. Jei kas nors turi samdytis sekso darbuotoją (ar tėvai jiems samdo plaštakes) – tai turi būti jų pasirinkimas, o ne vienintelė egzistuojanti galimybė patirti fizinio kontakto malonumą, kaip kad dažniausiai yra dabar.
Turime šviesti jaunus neįgalius žmones, paremti ir palaikyti jų tėvus. Seksas ir neįgalumas šiandien nebeturėtų būti tema, kuria gėdijamasi kalbėti“, − kalbėjo Jennie.
