Tyrėja balandį internetu surengė 5 tūkstančių žmonių iš Austrijos ir Vokietijos apklausą. Vidutinis dalyvių amžius buvo 35 metai, daugiau moterų nei vyrų, maždaug 60 procentų, turėjo nuolatinius partnerius ir gyrėsi tvirtais ryšiais.
– Ar baimė dėl koronaviruso ir daugelį savaičių trukęs draudimas bendrauti stipriai pakeitė partnerystę ir seksualinį žmonių gyvenimą? – žurnalistai paprašė B.Rothmuller pasidalyti apklausos išvadomis.
– Tai pasireiškė labai skirtingai. Tiems, kurių santykiai pastovūs, tvirti, koronaviruso pandemija buvo palankus metas. Pirmiausia sumažėjus profesiniam krūviui kai kurie suprato, jog jų konfliktai atsiranda dėl kasdienio streso.
Šie žmonės sakė, jog jų partnerystė sustiprėjo, nes jie turėjo daugiau laiko išsamiems pokalbiams, jų seksualinis gyvenimas įgavo naujų spalvų. Šis pokytis pirmiausia palietė poras, kurių santykiai iki krizės buvo geri.
– Kaip kitų?
– Kai kurių porų konfliktai iš dalies sustiprėjo. Pasipylė įžeidinėjimai, pažeminimai, vienas kito stebėjimas ir atsiribojimas. Ypač pažeidžiami buvo tie, kurie prarado darbą arba bendrame būste neturėjo tokios vietos, į kurią galėjo pasitraukti.
– Vadinasi, anksčiau buvę laimingi taip ir liko, o nelaimingi laimės nerado?
– Nėra taip jau paprasta. Kai kurie palyginti neseniai santykius užmezgę ir laimingi jautęsi žmonės pastebėjo, jog jie ne taip ir gerai sutaria.
Priešingai, buvo tik mėnesį vienas kitą pažinojusių ir pradėjusių gyventi kartu. Ir tuomet jie suprato, kaip gera būti kartu.
– Ar porų, turinčių vaikų, karantino sąlygomis seksualinis gyvenimas buvo kitoks nei tų, kurie jų neturi?
– Iš dalies taip, bet ne dėl vaikų. Porų, auginančių vaikus, seksualinio gyvenimo troškimas nėra mažesnis.
Bet paaiškėjo, kad atžaloms esant namuose lieka mažiau laiko intymumui. Apklausa parodė, kad ketvirtadalis žmonių koronaviruso pandemijos metu jautė didesnį seksualinį troškimą, ketvirtadalio jis sumažėjo. Likusios dalies liko toks pat.
– Kokių porų seksualinis gyvenimas COVID-19 pandemijos metu pagerėjo?
– Kalbant šia tema nėra tiksliai žinoma, kas svarbu: gera partnerystė, kuri lemia ir gerą seksualinį gyvenimą, arba priešingai. Tai visada tarpusavyje susiję. Taip buvo ir koronaviruso pandemijos metu: laimingesnių partnerių ir lytinis gyvenimas buvo laimingesnis. Įdomu tai, jog devyni procentai apklaustųjų prisipažino, kad seksą paįvairino naujomis patirtimis.
– Pavyzdžiui?
– Pradėjo siųsti erotines žinutes, nuotraukas, kur jie nuogi, vaizdo įrašus. Kai kurie išbandė naujas lytinio akto padėtis, kiti – užsisakė sekso žaislų. Taip dažnai elgėsi tie, kurių santykiai įvairesni ir jie nusiteikę eksperimentuoti. Jie neslėpė, jog jų seksualumas padėjo atsikratyti streso ir geriau įveikti izoliaciją.
Bet dėl nuolatinio buvimo drauge kai kurie nebeturėjo tiek daug noro užsiimti su partneriu ar partnere seksu.
– Kaip apskritai pasikeitė intymumas ir artumas?
– Intymumas gali pasireikšti labai skirtingai – emociniu, seksualiniu, intelektualiu lygmenimis, partnerystėje, tarp draugų, kolegų. Nustebino, kad daugelis apklaustųjų nerimavo dėl to, kad intymumas stipriai įsiterpia ir į kasdienį profesinį gyvenimą.
– Kaip?
– Daugelis žmonių prisipažino, jog jiems staiga reikėjo suteikti psichosocialinę paramą kolegoms ir kolegėms, taip pat klientėms ir klientams.
Jie neslėpė, jog tai jiems buvo netikėta – ypač moterims.
Kiti nerimavo dėl to, kad namus pavertus darbo vieta ir dėl daugelio vaizdo konferencijų buvo pažeista jų privati erdvė. Be to, išsitrynė riba tarp intymios sferos ir profesinio atstumo.
– Kaip sekėsi tiems, kurie karantino laiką vieni gyveno namuose?
– Vienišiams ir asmenims, kurie gyveno namuose, izoliaciją buvo sunku ištverti.
Vienišiai atskleidė, jog kentėjo dėl vienatvės, jiems labai trūko žmogiško bendravimo.
– Ar šio jausmo vienišiai nebandė nuslopinti pasimatymais virtualioje erdvėje?
– Taip jie elgėsi krizės pradžioje, – bent taip tvirtino pažinčių portalai ir socialiniai tinklai. Bet šito negali patvirtinti mano atlikta studija. Dalis apklaustųjų prisipažino, jog karantino metu visiškai atsisakė virtualių pasimatymų.
Jie žinojo, kad net didžiausios jų pastangos nepasibaigtų susitikimu. Būtent tai veikiausiai dar labiau sustiprino jų vienišumą. Kiti esamus seksualinius ryšius stipriai apribojo.
Šį žingsnį galima vertinti ir kaip solidarų įnašą į ligos prevenciją. Bet paaiškėjo, jog tie, kurie karantino sąlygomis buvo aktyvūs virtualioje erdvėje, iš dalies itin mažai dėmesio kreipė į savo privatų saugumą.
– Ką turite omenyje?
– Siųsdami erotinio pobūdžio nuotraukas ar vaizdo įrašus jie stebėtinai nerūpestingai elgėsi su savo duomenimis. Pirmiausia – jauni žmonės, nors jie iš tikrųjų žino, ką reiškia toks neatsargumas. Trečdalis apklaustųjų sakė, jog nesirūpina dėl savo saugumo virtualioje erdvėje.
Dar iki koronaviruso pandemijos žmonės buvo šantažuojami erotiniais vaizdo įrašais.
Tai atsitinka ne tik jauniems žmonėms mokykloje, bet ir suaugusiesiems pažįstamų rate. Kadangi dabar virtuali erdvė vis stipriau persmelkta sekso, būtina vengti pažeidžiamumo.
– Ką patariate?
– Tiesiog pagalvoti, kam siunčiamos šios nuotraukos ir vaizdo įrašai. Kuo pasitikėti? Ko šalintis? Ir netgi tada reikia stengtis, kad nebūtų nustatyta tapatybė, – nerodyti savo veido ir vietos, nė vienos detalės, kuri išduotų.
– Ar vyrai ir moterys kontaktų draudimą patyrė skirtingai?
– Vyrams dažnai apskritai mažiau reikia paramos nei moterims. Be to, per pandemiją jie apribojo dažnus susitikimus su draugais, šeima, partneriais ir partnerėmis. Apklausos dalyviai vyrai prisipažino, kad seksualumas padėjo negalvoti apie esamą padėtį.
Pornografijos vartojimo požiūriu stiprioji lytis buvo aktyvesnė nei moterys. Bet taip jau buvo dar iki pandemijos. Bet būtent homoseksualų, biseksualų ir asmenų, vienareikšmiškai nepriskiriamų vienai lyčiai, ryšys su savo bendruomene stipriai susilpnėjo. Tai svarbūs pasitikėjimo tinklai.
– Ar ištikimybė sustiprėjo?
– Atrodo, kad per koronaviruso pandemijos sukeltą krizę žmonės tapo labiau linkę į vienpatystę. Partnerystės – daugiasluoksnės. Ne visi vienišiai ieško partnerio.
Bet kai kurie, nors ir turi partnerį, ieško dar vieno ar naujo, išgyvena meilės romanus.
Pastaruosius atvejus patvirtino šeši procentai apklaustųjų. Bet iš jų daugiau nei 40 proc. nuo partnerių skyrė socialinis atstumas, nes tuo metu jie kartu negyveno. Tie, kurių partnerystė buvo tvirta, mažiau ieškojo naujų meilės nuotykių.
– Kaip manote, ar netrukus negims daugiau vaikų dėl koronaviruso krizės?
– Nenorėčiau skelbti jokių prognozių. Bet galiu pridurti, kad apklaustųjų troškimas susilaukti vaiko neišblėso.
Tai patvirtino 5 proc. Beveik tiek pat šį savo norą sąmoningai atidėjo. Jų teigimu, tam nėra tinkamas laikas, nes santykiai yra palaikomi per atstumą arba jiems būtina pasinaudoti apvaisinimo procedūra.
Labiau nustebino vieno procento apklaustųjų atsakymas. Jie įsitikinę, kad dėl padėties, į kurią dabar pateko pasaulis, būtų nepateisinama susilaukti vaiko. Manau, kad kažkuriuo požiūriu visuomenėje vyksta poslinkiai.
– Ką turite omenyje?
– Reikia pripažinti, kad kai kuriems karantinas buvo išskirtinė patirtis. Galima, pavyzdžiui, sakyti: ką tik praradau darbą ir dėl to nėra tinkamas laikas pradėti vaiką. Bet požiūrį, kad padėtis pasaulyje neleidžia turėti vaikų, byloja didžiulį visuomenės pasitikėjimo praradimą.
– Ar yra ir kitokių tendencijų?
– Įsidėmėtina, kad net kai kurios poros, kurių santykiai romantiški, pradėjo laikytis atstumo. Nebemiegojo vienoje lovoje, nebeapsikabindavo, nesibučiavo ir nebeturėjo jokių lytinių santykių, nes vienas iš partnerių labai bijojo užsikrėsti.
– Bet juk tai protingas sprendimas, jeigu partneris dirba ligoninėje ir nenorima užsikrėsti.
– Tai būtų tikrai protingas elgesys nuslopinant baimę. Bet atskirais atvejais baimė užsikrėsti ar gauti baudą dėl karantino pažeidimo tapo kone visuotinė. Ir kai kurie, ribodami socialinius ryšius, vaizdžiai sakant, šaudo toli už tikslo. Reikia stebėti, ar artumo, lytėjimo baimė neatsitrauks po krizės.
– Ką gero galima iš šio laiko išmokti? Kokių įpročių nereikėtų atsisakyti?
– Dar anksti kalbėti apie teigiamas ar neigiamas pasekmes. Bet mane maloniai nustebino apklaustųjų prisipažinimas, kad kai kurių jų konfliktai stipriai sumažėjo. Daugelis karantino laiką panaudojo savo planams permąstyti ir santykiams su partnere, partneriu, vaikais ir draugais sustiprinti.
Pastebėjau, kad šiuo laiku susikūrė nauji, pasitikėjimu grindžiami santykiai. Pirmiausia – kaimynystėje. Pagalbą šalia gyvenančiam suteikė kas penktas apklausos dalyvis.
Ir net žmonėms, kurių iki pandemijos nepažinojo. Nepaisant atstumo, atsirado socialinis artumas ir solidarumas. Juk tai yra malonus šalutinis koronaviruso pandemijos poveikis.
Parengė Ona Kacėnaitė
