Išsiskyrimo fazė
Ji ateina, kai vyras patiria seksualinį susijaudinimą. Fizinės glamonės ar net fantazijos apie seksą pakeičia hormonų foną. Dėl to sėkliniai latakai ima susitraukinėti, veikdami kaip maži siurbliukai. Jie išsiurbia spermatozoidus iš sėklidžių prielipų, kuriuose jie kaupiami.
Spermatozoidai pereina vadinamąjį ejakuliacinį traktą, susimaišydami su skysčiu iš sėklinių pūslelių, prostatos ir stormens liaukų. Taip susidaro spermos skystis – ejakuliatas.
Visą procesą kontroliuoja simpatinė (vegetacinė) nervų sistema. Tai reiškia, kad vyras prie pačių geriausių norų negali jo kontroliuoti.
Išstūmimo fazė
Tai spermos išėjimas į išorę per šlaplės kanalą. Kai „siurblys“ šiuo atveju veikia varpos pagrinde esantys raumenys. Jie ritmiškai susitraukinėja, išstumdami sėklą, ir kiekvieną susitraukimą lydi stipriausio malonumo pojūtis – orgazmas.
Per pirmuosius, pačius galingiausius susitraukimus iš šlaplės išstumiama daugiausia spermos, todėl pojūčiai patys stipriausi. Po to sėklos tampa mažiau ir malonumas mažėja.
Išstūmimo fazę iš dalies galima kontroliuoti. Kai tik įvyko pirmasis varpos pagrindo raumens susitraukimas, ejakuliacija jau neišvengiama. Bet iki to vyras gali valios pastangomis sulaikyti raumens judėjimą – ir taip atitolinti sėklos išsiveržimą. Taip galima pratęsti lytinį aktą.
Faktai apie ejakuliaciją
Štai patys įdomiausi ir naudingiausi faktai apie ejakuliaciją.
Ejakuliacijos greitis
Vidutinis greitis, kuriuo varpa „šaudo“ spermą – apie 45 km/val.
Nuotolis
Raumenys, atsakingi už sėklos išmetimą, tokie stiprūs, kad jau kurie vyrai gali ejakuliuoti net metro atstumu. Tačiau vidutiniškai sperma išmetama 17–25 cm atstumu.
Kiekis
Per vieną lytinį aktą išsiskiriančios spermos kiekis – 1,5–5 ml. Tai yra apytikriai iki vieno arbatinio šaukštelio.
Tačiau spermos kiekis niekaip nesusijęs su jos kokybe, tai yra, galimybe apvaisinti kiaušialąstę. Net minimalus spermos kiekis turi spermatozoidų ir gali padaryti vyrą tėvu.
Ejakuliacija skiriasi nuo orgazmo
Nors spermos išsiliejimas ir orgazmas dažniausiai įvyksta kartu, iš tiesų tai savarankiški fiziologiniai procesai.
Ejakuliacija kartais būna be orgazmo: paprastas pavyzdys – naktinės poliucijos. Orgazmas gali ateiti be ejakuliacijos: tokia jo rūšis vadinama sausa.
Pakartotinei ejakuliacijai prireikia laiko
Sperma vyro organizme po išsiliejimo nepasibaigia: jos pakaktų mažiausiai keletui dešimčių lytinių aktų iš eilės. Bet dažniau prireikia laiko poilsiui ir atsigavimui. Tas laikotarpis, kai vyras negali nei patirti erekcijos, nei juolab ejakuliuoti, vadinamas refrakciniu.
Jo trukmė individuali. Jauniems vyrams trunka ne ilgiau kaip kelias minutes. Pagyvenusiems išsitęsia į kelias paras.
Esama duomenų, kad po tracicinio lytinio akto refrakcinis laikotarpis trunka ilgiau, kaip po masturbacijos.
Yra laimingųjų, kuriems šis etapas praktiškai nepastebimas: jie geba ir toliau užsiimti seksu po sėklos išsiveržimo ir ejakuliuoti vėl ir vėl. Bet vyriškų daugybinių ejakuliacijų (ar daugybinių orgazmų) atvejai vis dėlto reti ir dar menkai ištyrinėti.
Sumažina prostatos vėžio riziką
21 ejakuliacija per mėnesį sumažina prostatos vėžio riziką. Bent jau taip rodo didelio tyrimo, apimančio 32 tūkst. vyrų, rezultatai. Mokslininkai beveik du dešimtmečius sekė savanorių sveikatos būklę. Nustatyta, kad rečiausiai prostatos vėžiu sirgo tie vyrai, kurie ejakuliuodavo 21 kartą per mėnesį ir dažniau.
Tačiau šie rezultatai – tik statsitika. Ją sunku patikrinti: mokslininkai negali garantuoti, kad apklaustieji sakė tiesą apie savo seksualinių kontaktų dažnumą.
Vienareikšmių duomenų, kaip dažnai vyrui reikia ejakuliuoti, kad išliktų sveikas, nėra. Mokslininkai sutaria tik dėl vieno: užsiimti seksu ir finišuoti verta tiek kartų, kiek patinka būtent jums.
