Žmoniją kankina viena didžiausių gyvenimo paslapčių – senėjimas. Mokslininkai tikisi ją atskleisti. Tuomet sulaukti 100 metų taps įprasta. Bet ką privalome patys daryti, kad kuo ilgiau liktume sveiki ir energingi?

Iki pusės nuogo Lenny Kravitzo nuotraukos stebina. Žymusis JAV atlikėjas, raumeningas ir treniruotas kaip olimpietis, atlieka ant žiedų gimnastikos pratimus, kuriems reikia didelės rankų ir pečių jėgos.

Roko žvaigždė į savo „Instagram“ paskyrą kelia vaizdo įrašus, kaip jis kilnoja svarmenis, daro pritūpimus. Paskui dar surengia trijų valandų koncertą ir kažkur Europoje klajoja po naktinius klubus. L.Kravitzas praėjusių metų gegužę atšventė 60-ąjį gimtadienį.

Jo bendraamžė Holivudo žvaigždė Sandra Bullock ant raudonojo kilimo atrodo tokia pat energinga kaip ir prieš 15 metų, kai jai buvo įteiktas pirmasis „Oskaras“.

[[ge:lrytas:lrytas:19594113]]

Gal tai sąnariams palankios aerobikos vandenyje rezultatas? Ne, aktorė lanko kikbokso – kovinės sporto šakos – treniruotes.

Ne tik iš Holivudo žvaigždžių, bet ir iš daugelio eilinių žmonių išvaizdos galima spręsti, ar jie ilgai išlieka geros fizinės formos ir lankstūs. Seni? Šio žodžio dabar neišgirsi iš daugumos 65 metų vokiečių. Tai atskleidė Berlyno Humboldtų universiteto studija.

[[ge:lrytas:lrytas:35812530]][[ge:lrytas:lrytas:35706314]][[ge:lrytas:lrytas:35705958]][[ge:lrytas:lrytas:35706221]]

Stebėtinas pokytis! Juk beveik per visą žmonijos istoriją vėlesniais žmogaus gyvenimo metais linksmybės dažniausiai baigdavosi. Neįgalumas ir ligos dažnai paženklindavo dešimtmečius po 60 metų jubiliejaus. Tai tiksliai aprašė žymusis vokiečių rašytojas Hermannas Hesse: „Nuo lopšio iki kapo yra penkiasdešimt metų, paskui prasideda mirtis.“

Vidutinė gimusiųjų 1950-aisiais gyvenimo trukmė Vokietijoje tuomet siekė 66 metus. Atrodė, kad jų ateitis buvo aiški: dirbo iki pensijos ir dar kelerius metus praleido fotelyje.

Dabar tai iš esmės pasikeitė. Tyrėjai regi žmoniją revoliucijos, kurios tikslas – atitolinti senėjimo procesą, verpetuose. „100 metų taps įprastu amžiumi visiems, kurie dabar gims“, – konstatavo Stanfordo (Kalifornija, JAV) universiteto mokslininkai.

Daugelis senėjimo procesus tiriančių biologų ir medikų net įsitikinę, kad ir dabartiniai 50-mečiai dar turi galimybių sulaukti 100 metų. Negana to, dar ilgą laiką išlikti energingi.

„60–75 metų žmonės jau dabar yra jauni seniai. Labai aktyvūs, sveiki ir veiklūs – visiškai kitokie nei prieš 30 metų“, – sakė gerontologijos profesorius iš Tokijo (Japonija) Takao Suzuki.

Senėjimas visada buvo laikomas galbūt sudėtingiausiu iš visų biologinių procesų. Vargiai išsprendžiamu galvosūkiu, kuris susideda iš tarpusavyje susipynusio genetikos, molekulinių procesų ir aplinkos poveikio.

Pasitelkus dirbtinio intelekto algoritmus ir itin aukštų technologijų kompiuterius įvairiausių sričių – nuo neurologijos iki onkologijos – tyrėjams dabar pavyksta atskleisti esmines senėjimo priežastis.

Jie pradeda stulbinamai greitai suprasti, kokie su tuo susiję ląstelių ir molekuliniai procesai ir kaip su amžiumi atsirandančias ligas, pavyzdžiui, vėžį ar Alzheimerį, sukelia tie patys mechanizmai.

„Ši nepaprasta atradimų ir technologijų sankirta daug labiau pagreitina mokslo tempą, nei kada nors anksčiau esu tai patyrusi“, – sakė amerikiečių biochemikė Jennifer Anne Doudna (60 m.).

Ji kartu su prancūzų mikrobiologe Emmanuelle Charpentier (55 m.) 2020-aisiais gavo Nobelio chemijos premiją už genomo redagavimo metodo sukūrimą.

Medicinos specialistai jau gali gydyti vėžį laboratorijoje sukurtomis išskirtinių gebėjimų imuninėmis ląstelėmis ir patikrinti duomenų bankus su šimtų tūkstančių žmonių genetine sandara.

[[ge:lrytas:lrytas:35927067]]

Alzheimerio ligą galima nustatyti atliekant kraujo testą, žmogaus genomas gali būti itin greitai analizuojamas, kaip ir žarnyno floros sudėtis. Visa tai atveria kelią galbūt svarbiausiam pastarųjų dešimtmečių medicinos pažinimui.

„Senėjimas – kintamas procesas“, – sakė Adamas Antebi, Berlyno Maxo Plancko instituto, tiriančio biologinius senėjimo procesus, direktorius.

Šį procesą galima paveikti, pagreitinti, sulėtinti. Žinoma, dar nėra rasti visi atsakymai.

Mokslininkai bando išsiaiškinti, kokie mechanizmai atsakingi už tai, kad galvos smegenų gebėjimai dažnai išnyksta vėlyvaisiais gyvenimo metais. Jie stengiasi nustatyti, kaip tam užkirsti kelią medikamentais.

Kuo daugiau žinoma apie pagrindinių biologinių procesų eigą, tuo geriau galima juos kontroliuoti.

Jau prasidėjo pasaulinio masto lenktyniavimas. Žymūs universitetai – nuo Harvardo iki Heidelbergo, nuo Stanfordo iki Kembridžo – senėjimo proceso analizės institutuose bando atskleisti sveiko ilgaamžiškumo paslaptis.

Prancūzijoje, Tulūzos universitetinėse klinikose, neseniai atidarytas ilgaamžiškumo tyrimo centras, kurio tikslas – siekti, kad sveiko senėjimo programa galėtų pasinaudoti iki dviejų milijonų žmonių.

Farmacijos bendrovės ieško senėjimo procesus stabdančių medikamentų. Jie bando naujos rūšies sudėtinių medžiagų, turinčių pailginti gyvenimo trukmę, poveikį. Startuoliai, investuodami milijardines sumas, tyrinėja atjauninančias ląstelių terapijas.

[[ge:lrytas:lrytas:35927130]]

Galbūt geriausia įvairiausių sričių tyrinėtojų žinia – žmonės patys gali daugiausia padaryti, kad ir vėlyvaisiais gyvenimo metais liktų sveiki ir energingi.

Kaip ir ką valgome, koks mūsų gyvenimo būdas, kaip miegame ir laviname galvos smegenis – visa tai turi gerokai didesnį poveikį sveikam žmogaus gyvenimo laikui, negu manoma.

Tai yra ne kelių mėnesių, bet dešimtmečių gyvenimo klausimas.

Su ilgaamžiškumu susiję ir kiti svarbūs klausimai. Kokia galėtų būti pensijų ir socialinė sistema, kad ji nesubyrėtų dėl senstančios visuomenės naštos?

Kaip miestą pritaikyti jo gyventojų amžiui? Kaip išvengti aštrių kartų konfliktų?

Berlyno Maxo Plancko instituto laboratorijose šimtai medikų, biologių, informatikų stengiasi ne tik suvokti natūralius senėjimo procesus, bet ir išsiaiškinti, kaip į juos įsiterpti, kokiu būdu palengvinti ligų eigą arba netgi joms užkirsti kelią.

Instituto vadovas A.Antebi kartais ir pats nustemba, kaip toli pažengė tyrimas.

„Supratome, kad ilgaamžiškumas – užprogramuotas, aktyvus procesas, kuris leidžia ląstelėms išlikti tvirtoms“, – sakė A.Antebi, daugiau nei 30 metų tyrinėjantis senėjimo procesus.

Kokia yra svarbiausia per tuos dešimtmečius išryškėjusi įžvalga?

„Senėjimo procesui labai didelį poveikį gali daryti aplinka, mityba, fizinis aktyvumas, miegas ir dar daug kitų dalykų“, – sakė A.Antebi.

Instituto vadovas nesiekia sustabdyti pačios mirties. Joks rimtas tyrėjas nesiekia žmogaus nemirtingumo ir 200 metų gyvenimo trukmės. Visų pirma mokslininkams rūpi ne gyvenimo trukmės prailginimas, o kad žmogus ilgiau būtų sveikas. Kad nekamuotų liga, negalia arba amžiaus nulemtos mirtinos ligos – vėžys ir Alzheimeris.

Per 60 metų perkopęs A.Antebi pats jau seniai jaučia, kad jį vis dažniau vargina mažesni ar didesni skausmeliai.

Kartais – nugaros, kartais šlubuoja imuninė sistema.

„Būdami penkiasdešimties dažnai pradedame iš tikrųjų jausti savo amžių. Daugelio pojūtis toks, lyg jie pradeda pamažėle byrėti. Bet iš tiesų tai jau seniai vykstančio proceso požymiai. Jie atsiranda ne artėjant pensiniam amžiui, o veikiau prasideda netrukus po mokyklos baigimo.

Biologiniu požiūriu, kaip aiškina A.Antebi, senėjimas – laipsniškas fiziologinio vientisumo praradimas su visų organų sistemos funkcijų sutrikimais.

Su amžiumi didėja žala ląstelėms, organams, genetinei medžiagai, kurios sustiprina viena kitos poveikį. Ateina metas, kai kūnas nebegali savęs taisyti.

Kodėl evoliucijos eigoje apskritai atsirado šis fiziologinis nuosmukis? Juk organizmai nusiteikę priešingai – visomis priemonėmis garantuoti išgyvenimą.

Remiantis naujausia tyrimo versija, senėjimas evoliuciniu požiūriu yra tik šalutinis kitų biologinių tikslų poveikis.

„Tai nėra tikslingas, mums užprogramuotas procesas. Tai – kitų prieš tai įvykstančių procesų pasekmė“, – teigė A.Antebi.

Pavyzdžiui, dauginimasis – svarbiausias organizmo tikslas. Kai po vaisingo laikotarpio susilaukiama palikuonių, organizmo išgyvenimas nebėra toks svarbus. Ląstelių procesai nyksta.

Atsižvelgiant į tai kyla svarbus klausimas: jei senėjimas yra tiesiog vykstančios evoliucijos programos tęsinys, kuris nebuvo sustabdytas, kaip tuomet galime nuspausti mygtuką „Stop“?

Žinomi ir pirmieji atsakymai, kurie susiję su sudėtingais molekuliniais procesais. Pavyzdžiui, zombinės ląstelės.

Jau anksčiau vėžinių ligų tyrėjai pastebėjo, kad atitinkama šių pusiau mirusių ląstelių rūšis gali sukelti ligas. Netekusios savo pirminių funkcijų jos gali atlaisvinti kelią uždegiminiams procesams. Vyresnių nei 60 metų žmonių audiniuose gali būti iki 20 kartų daugiau senstančių ląstelių nei asmenų iki 35 metų.

Logiškas sprendimas – medikamentais padėti organizmui atsikratyti zombinių ląstelių. Tai daugelis mokslininkų jau išbandė – pirmiausia su pelėmis.

Stebėtina, kad šie graužikai, pašalinus senstančias ląsteles, buvo apsaugoti nuo daugybės amžiaus nulemtų ligų, tarp jų ir tokių kaip katarakta ar raumenų nykimas. Priešingai: jaunoms pelėms perkėlus palyginti nedidelį senstančių ląstelių skaičių buvo nustatyti organizmo funkcijų sutrikimai.

[[ge:lrytas:lrytas:35927086]]

Per pastarąjį dešimtmetį buvo nustatyta dvylika aiškiai apibrėžtų senėjimo požymių. Prie jų, be zombinių ląstelių, priklauso ir klaidingas pažeistos genetinės medžiagos taisymas organizme, netinkamas ląstelių sistemos darbas, chroniški uždegimai ir išbalansuota žarnyno flora.

Nustatę dvylika senėjimo požymių medikai ir biologai turi aiškų tikslą – kaip būtų galima suvaldyti šią būseną. Pasaulio laboratorijose ir farmacijos bendrovėse prasidėjo lenktyniavimas dėl pirmojo tikrai senėjimo procesą stabdančio medikamento sukūrimo.

Siekti šio tikslo padėtų ir naujos rūšies ląstelių atjauninimo terapijos. Jas siekia sukurti prieš dvejus metus Kalifornijoje įsteigta tyrimų bendrovė „Altos Labs“.

Ten susibūrė senėjimo proceso ekspertai, genetikai ir ląstelių tyrėjai. Tarp jų – keturi Nobelio premijos laureatai.

„Altos Labs“ – geriausiai finansuojamas startuolis istorijoje. Bendrovės tikslas – kurti universalius sveikatinimo būdus, skirtus ląstelėms perkrauti.

Ar šia linkme „Altos Labs“ toli pažengė? Tyrimo detalės – didžiausia paslaptis.

Bet A.Antebi ir kiti žymūs mokslininkai vieningi – sveiko gyvenimo trukmė daugiausia priklauso nuo pačių žmonių.

„Mityba turi didžiausią poveikį nei visa kita“, – teigia amerikiečių gerontologas Valteris Longo. Jau seniai žinoma, kad traškučiai, kiaulienos kepsniai ir alus nėra tokie sveiki kaip brokoliai ir visagrūdė duona.

Anstvoris didina įvairių ligų – pradedant vėžiu ir baigiant diabetu – riziką.

Tyrėjai vis tiksliau nustato, kaip stipriai mitybos įpročiai paveikia procesus, vykstančius ląstelėse. Vadinamasis mTor signalinis kelias atlieka pagrindinio žmogaus maistinių medžiagų jutiklio vaidmenį. Jis matuoja, kaip organizmas aprūpinamas energija.

„Ląstelės privalo savo augimą ir jų medžiagų apykaitą priderinti prie maistinių medžiagų poreikio“, – aiškino A.Antebi.

Jei maisto pasiūla viršija paklausą, ląstelės tampa tingios. Jei maistinių medžiagų gaunama mažiau, nei tikimasi, organizmas pasirūpina, kad jos būtų energingesnės. Tuomet greičiau taisoma pažeista genetinė medžiaga.

Dėl to protarpiniai badavimai gali turėti teigiamą poveikį sveikatai.

„Savo mityba galime visapusiškai paveikti daugelį senėjimo požymių. Nustatyta, kad sveika mityba galima sumažinti ankstyvos mirties riziką. Visi galime pasiekti 90, 100 arba net 110 metų gyvenimo trukmę“, – įsitikinęs Berlyno „Charite“ klinikos gydymo natūraliais būdais profesorius Andreas Michalsenas.

Jo pagrindinė taisyklė – „gerą didinti ir blogą mažinti“. Taigi daugiau balastinių medžiagų, viso grūdo gaminių ir daržovių. Bet mažiau gyvulinių riebalų, baltymų ir pirmiausia cukraus.

[[ge:lrytas:lrytas:35927128]]

Antsvoris pagreitina daugelį senėjimo požymių, pavyzdžiui, ląstelių senėjimą ir nuolatinius uždegimus.

Antras ilgo ir sveiko gyvenimo svertas – sportas ir fizinis aktyvumas. Tai patvirtina ir daugelis pastarųjų metų studijų. Nuolatinės treniruotės pailgina gyvenimo trukmę – priklausomai nuo pastangų ir sporto rūšies – dvejus ir aštuonerius metus, palyginti su mažai arba visiškai nesitreniruojančiu žmogumi.

Sportas mažina ir mirštamumo dėl dažniausių mirties atvejų – nuo širdies infarkto iki vėžio – riziką. Teigiamas sporto poveikis prasiskverbia į giliausius ląstelių procesus.

Bet, kaip pabrėžė A.Antebi, geriausia treniruočių programa ir tobula mityba nevisiškai sustabdo senėjimą ir neužkerta kelio bet kokiai ligai.

Tokių ligų kaip vėžys arba Alzheimeris rizika gerokai sumažėja, bet visiškai neišnyksta.

Tačiau pažangūs poslinkiai ilgaamžiškumo linkme turės lemiamą poveikį visuomenei. Į tai gilinasi daugelio šalių tyrėjų grupės, ekonominių strategijų institucijos ir vyriausybinės komisijos.

Iškylantys klausimai ir problemos tokie įvairūs ir svarbūs, kad jų visų negalima aptarti vienu metu.

Pavyzdžiui, ar visi privalome dirbti iki 75 metų? Kaip pertvarkyti gyvenimą, jei ateityje gyvenimo trukmė galbūt pailgės iki 100 ar daugiau metų?

Parengė Ona Kacėnaitė

Raumeningi ir gražuoliai 60-mečiai: kodėl dar neseniai tokio amžiaus žmonės jau laukdavo mirties?