Ilgaamžiškumo skatinimas – daug sudedamųjų dalių turintis procesas, o lemiantys veiksniai yra genetika, aplinkos faktoriai (epigenetika), gyvenimo būdas, elgsena bei psichologinė sveikata, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas dr. Gediminas Samulėnas, dirbantis pirmaujančioje privačioje chirurgijos klinikoje Baltijos šalyse plastinės, ortopedijos ir bendrosios chirurgijos srityse „Nordclinic“, teigia, kad daugelio žmonių siekiamybė – jaunatviška išvaizda. Vis tik ilgaamžiškumo siekti vertėtų apgalvotai – neapsigauti marketingo triukais ar socialiniuose tinkluose matomomis tendencijomis.
„Didžiausia pastaruosius dešimtmečius nedingstanti marketingo apgaulė yra „liftingo“ (pakėlimo) fenomenas, kadangi jaunystė iš esmės yra stangrūs, nepasmukę audiniai.
Sulaukus 50 m. ir daugiau išryškėja senatviniai požymiai, kurie susiję su audinių pasmukimu, tuomet dažniausiai ir pradedama siekti jaunatviškos išvaizdos. Tuo pasinaudodami, marketingo atstovai pradeda siūlyti pakėlimą žadančius produktus: kosmetiką, užpildus ir kitus, nors jie iš tiesų neturi tokio poveikio. Veido bei antakių pakėlimą galima atlikti tik chirurginiu būdu“, – teigia gydytojas.
Dr. G. Samulėno manymu, estetika nemėgsta pertekliaus, o per didelis botulino injekcijų, chirurginių procedūrų ar užpildų kiekis gali suteikti ne jaunatvišką išvaizdą, o priešingą ir nenatūralų efektą.
„Estetinių procedūrų rinkoje pasiūla labai didelė ir nuolat auga. Odos būklei palaikyti skirta biorevitalizacija, hialurono preparatai, dermabrazija, fototerapija, gintaro rūgštis ir kitos priemonės. Odos audinių tūrį didina hialurono bei kiti užpildai, riebalų persodinimas.
Audinių padėčiai koreguoti galima rinktis chirurgines operacijas, veido siūlus, kolageno stimuliantus. O norint palaikyti veido tonusą, siūlomos limfodrenažinės procedūros, veido mankštos. Vis tik ne visos šios procedūros yra rekomenduojamos, o kai kurios gali turėti ir neigiamų pasekmių“, – tikina dr. G. Samulėnas.
Pastaruoju metu populiarėja ir egzosomų ir polinukleotidų terapijos. Egzosomų terapija – gydymas biologinėmis nano dalelėmis, kurios skatina audinių regeneraciją ir mažina uždegimą, o polinukleotidai padeda stimuliuoti kolageno gamybą ir didina odos elastingumą. Tačiau, gydytojo įsitikinimu, šių naujovių pašaliniai efektai vis dar nėra aiškūs.
Norint kuo ilgiau išlaikyti jaunatvišką išvaizdą, reikėtų imtis atitinkamų veiksmų pagal savo amžių. Pavyzdžiui, jauniems, 22–34 m. žmonėms rekomenduojama atsisakyti žalingų įpročių ir vengti perteklinių procedūrų, jiems užtenka profilaktinių veiksmų: odos apsaugos, drėkinimo, sveikos gyvensenos bei fizinio aktyvumo.
Ankstyvame vidutiniame amžiuje, 35–44 m., tikslingiau rinktis daugiau įvairių procedūrų, bet jas atlikti saikingai. Rekomenduojami masažai, fizioterapija, injekcijos, užpildai, lazerinės procedūros ir kitos. Vyresnio vidutinio amžiaus, 45–65 m. žmonės gali svarstyti apie chirurgiją: antakių, smilkinio srities, veido pakėlimą, vokų plastiką ir pan.
Ilgaamžiškumas – disciplinos rezultatas
Jaunatviškumo kontekste, vizionierius, sveikos gyvensenos entuziastas, inovatyvių biotechnologijų kūrėjas Tadas Gudėnas tikina: ilgaamžiškumui naudinga viskas, kas veda iš komforto zonos.
„Reikia šalčio, kadangi jo metu aktyvuojasi rudasis riebalinis audinys ir metaboliniai procesai, kurie gali didinti NAD⁺ kiekį organizme. Lygiai taip pat rekomenduojama lankytis saunoje ir turėti karščio terapijas. Protarpinis badavimas itin naudingas, nes jo metu organizme taip pat didėja NAD⁺ kiekis, kuris aktyvuoja sirtuinus – baltymus, padedančius atkurti DNR pažeidimus ir skatinančius ląstelių atsinaujinimą.
Lengviausias būdas nepasimesti tarp dietų tai skaičiuoti baltymus, patartina vadovautis formule: 1,6 g baltymų padauginti iš kūno masės kilogramais – gautą skaičių baltymų reikėtų suvartoti kasdien, – teigia ekspertas. – Fizinis aktyvumas būtinas, o bent du kartus per savaitę reikėtų kilnoti svorius, siekiant palaikyti raumenų masę ir stiprinti kaulus.“
Ekspertas taip pat akcentuoja miego, mitybos, fizinio aktyvumo, protinės veiklos ir emocinės sveikatos svarbą, norint išsaugoti jaunatvišką išvaizdą ir savijautą.
„Miego kokybei yra svarbi miego higiena, norint būti ne tik gražiems, bet ir ilgaamžiams. Miegoti reikėtų tamsioje ir vėsioje aplinkoje, dvi valandas prieš miegą padėti į šalį elektroninius prietaisus. Fizinis aktyvumas – geriausias vaistas kovoti su nerimu, pykčiu, stresu.
Kalbant apie mitybą, žmogaus mikrobiota gali būti vadinama antrosiomis smegenimis, o daugybė tyrimų įrodo, kad laimės hormonai serotoninas ir dopaminas net iki 95 proc. gaminami žarnyne. Nuo to, ką žmogus valgo, priklauso, ar jis laimingas, ar motyvuotas. Todėl į racioną reikėtų įtraukti skaidulų, kadangi jos – maistas žarnyno bakterijoms“, – pasakoja T. Gudėnas.
Apie ilgaamžiškumo siekį bei mokslo, medicinos ir inovacijų pasiekimus šioje srityje kovo 25 d. plačiau kalbėta „Life Sciences After Work“ serijos diskusijų renginyje „Ilgaamžiškumo formulė: ką gali mokslas?“