Senjorė dingo per parapijos piligriminę kelionę į Vilnių. Moteris nutolo nuo grupės išėjusi iš Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos koplyčios. Nors ji negrįžo į susirinkimo vietą, organizatoriai nusprendė tęsti ekskursiją, palikdami senolę Lietuvos sostinės centre be telefono ir dokumentų. Iki šiol nežinoma, kas tą dieną įvyko.
K.Zaremba buvo giliai tikinti moteris, aktyviai dalyvavusi Belchatuvo parapijos gyvenime. Ji kasdien lankydavosi mišiose ir įsitraukdavo į parapijos renginius. Ypatingas ryšys ją siejo su kunigu Piotru Kotasu – jaunu vikaru, kurį ji laikė beveik sūnumi.
Kai 2012 metais atsirado galimybė vykti į piligriminę kelionę ir pasimelsti prieš Aušros Vartų, Kazimiera buvo sužavėta. Kaip prisimena jos dukra Barbara Pol, „ji svajojo ten nuvykti“. Kelionę organizavo kunigas Piotras.
Nors tai buvo pirmoji 79-erių moters kelionė į užsienį, piligrimystės jai nebuvo naujiena. Anksčiau ji buvo dalyvavusi keliose parapijos išvykose po Lenkiją. Šeima turėjo šiokių tokių nuogąstavimų, nes moteris buvo garbaus amžiaus.
Tačiau Kazimiera vis dar buvo judri, savarankiška ir kupina energijos. Jai nereikėjo priežiūros, o jos fizinė ir psichinė būklė nekėlė jokių abejonių.
Piligriminė kelionė virto košmaru
Penktadienį, 2012 m. rugsėjo 28 d., 55 piligrimų grupė išvyko iš Belchatuvo Lietuvos link. Pirmoji nakvynė buvo suplanuota Augustave. Ten Kazimiera dalijosi kambarį su kita kelionės dalyve, kuri vėliau liudijo, kad senolė elgėsi keistai – sakė, jog nori grįžti namo, buvo nerami. Tačiau ji apie tai nepranešė kelionės vadovui, kunigui Piotrui.
Kitą dieną piligrimai pasiekė Vilnių. Vietoje prie jų prisijungė gidė. Pirmasis programos punktas buvo Trakų lankymas. Po to grupė nuvyko į Aušros Vartų koplyčią – pagrindinį piligrimystės tikslą. Kazimiera atsisėdo gale ir iš pradžių aktyviai dalyvavo pamaldose. Staiga, nieko nepasakiusi, ji išėjo iš koplyčios.
Apie 14 val. piligrimai turėjo susirinkti sutartoje vietoje, bet K.Zaremba nepasirodė. Ji neturėjo telefono – buvo jį palikusi Lenkijoje.
Niekas neturėjo ir jos nuotraukos, todėl nebuvo įmanoma klausinėti praeivių. Žmonių pilname Vilniaus centre surasti senolę buvo beveik neįmanoma.
Kai kurie liudininkai teigė, kad K.Zaremba išėjo ieškoti tualeto. Kiti sakė, jog norėjo nusipirkti pašto ženklų. Kaip teigiama, piligriminės kelionės organizatoriai – kunigas Piotras ir gidė – nesiėmė jokių veiksmų. Jie nusprendė tęsti ekskursiją su likusia grupe, tikėdamiesi, kad senolė pati sugrįš.
Pėdsakas vaizdo kamerose
Tik kitą dieną, rugsėjo 30-ąją, K.Zarembos šeima buvo informuota apie jos dingimą. Lenkijos ambasada Lietuvoje pradėjo paieškas. Stebėjimo kamerų įrašuose moteris buvo užfiksuota apie 3 val. nakties degalinėje, esančioje už 6 km nuo Aušros Vartų.
Ji vilkėjo paltą, turėjo akinius ir rankinę. Bandė nusipirkti ramunėlių arbatos. Degalinės darbuotojai teigė, kad nieko įtartino nepastebėjo – moteris neatrodė išsigandusi.
Kitas įrašas ją parodė prie vieno daugiabučio. Ji priėjo prie namo prižiūrėtojo, bandydama užmegzti kontaktą. Tuo metu jau nebeturėjo nei palto, nei akinių. Atrodė sutrikusi ir sušalusi.
Paskutinis kadras buvo nufilmuotas netoliese esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kur K.Zaremba bandė patekti į vieną iš stovinčių automobilių. Po to jos pėdsakai dingo.
Į paieškas įsitraukė tiek Lenkijos, tiek Lietuvos tarnybos, savanoriai ir žiniasklaida. Šeima nenuleidžia rankų – jie tiki, kad K.Zaremba vis dar gyva, nes Lietuvoje nebuvo rasta nė viena neatpažinta moteris, kuri galėtų būti senolė iš Belchatuvo.
Per metus buvo keliamos įvairios hipotezės: svarstoma, kad moterį galėjo partrenkti automobilis, kad ji galėjo patekti į ligoninę ar būti priglausta žmogaus, nežinojusio jos tapatybės. Tačiau nė viena versija nebuvo patvirtinta.
Piligriminei kelionei grįžus į Belchatuvą, K.Zarembos šeima neslėpė pasipiktinimo.
„Pykstu ant kunigo, kad jis grįžo iš kelionės, palikęs mamą svetimoje šalyje. Jis net nesugebėjo atvažiuoti pas mus ir paaiškinti situacijos“, – pasakojo dingusiosios dukra vietinei televizijos laidai. Artimieji kreipėsi į prokuratūrą, apkaltindami kelionės organizatorius K.Zarembos sveikatos ar gyvybės sukėlimu pavojų.
Vis dėlto Belchatuvo apygardos prokuratūra pažeidimų neįžvelgė. „Kelionės organizatorius atsako už išvykos eigą, tačiau ne už suaugusių dalyvių individualų elgesį“, – aiškino prokuratūros atstovas Piotras Grochulskis.
Šeima su tokiu požiūriu nesutinka. Daugelyje interviu jie pabrėžia: jei kas nors būtų nuoširdžiai norėjęs padėti, K.Zaremba tikrai būtų surasta.
„Facebook“ paskyroje „Dingęs jau daugelį metų“ (lenk. „Zaginieni przed laty“) prieš maždaug mėnesį pasirodė nauja informacija, susijusi su šios senjorės dingimu.
„2022 m. rugsėjį Vilniuje, netoli Aušros Vartų, buvo pastebėta pagyvenusi, nedidelio ūgio moteris, sėdėjusi prie sienelės ir rinkusi pinigus. Liudininkų teigimu, ji kalbėjo sklandžia lenkų kalba, be rytietiško akcento“, – rašoma pranešime.
Nors nėra aišku, ar tai buvo K.Zaremba, fizinis panašumas ir įvykio vieta leidžia manyti, kad šis pėdsakas gali būti svarbus. Šiandien Kazimierai Zarembai būtų 92-eji. Jos artimieji vis dar tiki, kad ji gyva.
Jie prisimena ją kaip šviesią, šiltą ir tikėjimo kupiną moterį. Jos dingimas iki šiol išlieka viena paslaptingiausių pastarųjų metų bylų Lenkijoje.
Parengta pagal „Onet.pl“