„Pradžioje niekas negalėjo nuspėti, kaip seksis susikalbėti žmonėms, kuriuos skiria didelis amžiaus skirtumas. Tačiau likome nustebinti, kaip puikiai jie supranta vieni kitus“, – sako tinklalaidžių grupės vadovas Paulius Drabulis.
Iš pradžių buvo baisu net išgirsti savo balsą
Pasak užsiėmimų vadovo P. Drabulio, į susitikimus dalyviai renkasi ne tik mokytis tinklalaidžių kūrimo subtilybių – kūrybinis procesas greitai perauga į šiltus pokalbius.
Investavimas senatvei: kaip užtikrinti finansinį saugumą Lietuvoje
„Visi kartu svarstėme, kokios temos būtų aktualios abiem kartoms. Taip gimė pokalbiai apie stereotipus, pagarbą vieni kitiems, santykius, vertybes ir skirtingas kartų patirtis“, – dalijasi jis.
Nors šiandien dalyviai drąsiai leidžiasi į atvirus pokalbius, pradžioje daugelis jautė įtampą.
Susiję straipsniai
„Kai kurie dalyviai atėjo net nežinodami, kas apskritai yra tinklalaidės – juos tiesiog sudomino pati idėja. O kai sužinojo, kad reikės kalbėti į mikrofoną ir klausytis savo balso, dalis pradžioje nebenorėjo dalyvauti“, – prisimena P. Drabulis.
Tačiau būtent šis iššūkis ilgainiui tapo viena didžiausių projekto pergalių.
„Žmonės pamažu pamilo savo balsą ir nebebijo atsisėsti prie mikrofono. Dalyviai išmoko atsiverti, o dvi kartos turėjo progą iš tikrųjų pažinti viena kitą – kaip gyvena šiandieninis jaunimas, kaip gyvena senjorai ir kaip mes vieni kitus suprantame“, – sako grupės vadovas.
Senjorai jaunimą nustebino
Jaunieji projekto dalyviai neslepia, kad prieš pirmuosius susitikimus jautė nemažai nerimo dėl amžiaus skirtumo ir galimų išankstinių nuostatų.
„Buvo baimė, kad nepavyks atrasti bendro ryšio, nes mūsų patirtys labai skirtingos. Nerimavome, kad pokalbiai gali virsti pamokymais apie tai, jog jaunimas „nemoka gyventi“. Tačiau nei viena mūsų baimė neišsipildė“, – atvirauja jie.
Kūrybinės veiklos padėjo greitai pralaužti ledus, ir net skirtingi jaunimo bei senjorų požiūriai nesutrukdė atrasti bendros kalbos.
„Net kai nesutapdavo mūsų nuomonės, jautėsi, kad senjorams nuoširdžiai įdomu išgirsti kitokią perspektyvą ir pažinti mus iš arčiau. Kartu nustebome, kokie jie aktyvūs – kartais juokėmės, kad per dieną jie spėja nuveikti daugiau nei mes“, – šypsosi jaunieji dalyviai.
Senjorai: „Jaučiamės ne tik išklausyti, bet ir išgirsti“
Senjorai pripažįsta, kad prisijungti prie projekto paskatino smalsumas – noras išbandyti naują veiklą ir geriau suvokti, kuo gyvena jaunoji karta.
„Labiausiai nustebino tai, kad jauni žmonės mūsų klausosi, yra mandagūs ir moka priimti kritiką. Jie pagarbiai reaguoja į pastabas ir nesistengia atmesti mūsų nuomonės vien dėl skirtingos patirties. Jaučiamės ne tik išklausyti, bet ir iš tiesų išgirsti“, – dalijasi jie.
Ypač daug susidomėjimo tarp jaunimo sulaukė senjorų pasakojimai apie jų jaunystę ir gyvenimą anuomet. Pokalbių metu netrūko ne tik prisiminimų, bet ir per daugelį metų senjorų sukauptų gyvenimiškų įžvalgų.
„Labai skatinome jaunus žmones rinktis profesiją klausant savo širdies, net jei tai nesutampa su tėvų lūkesčiais. Jeigu nepasiseka vieną kartą, svarbu nenuleisti rankų ir ieškoti savo kelio tol, kol pavyks“, – mintimis dalijasi dalyviai.
Tokių iniciatyvų trūksta
Tiek jaunimas, tiek senjorai pastebi – daugelis stereotipų tarp kartų išnyksta vos tik atsiradus progai daugiau laiko praleisti kartu.
„Pradžioje visi buvome nedrąsūs, tačiau šiandien jaučiamės kaip šeima. Iš tiesų trūksta tokių erdvių, kur skirtingos kartos galėtų tiesiog nuoširdžiai bendrauti“, – sako dalyviai.
Pasak grupės vadovo P. Drabulio, tokios iniciatyvos leidžia žmonėms patiems įsitikinti, kiek daug jaunimas ir senjorai gali duoti vieni kitiems.
„Abi kartos atrado viena kitą iš naujo – senjorai pamatė supratingus jaunų žmonių veidus, o jaunimas geriau suvokė vyresniųjų sukauptos patirties vertę. „SUSIGIRDIM“ tapo daugiau nei projekto vardu – ši idėja įsiprasmino pačių žmonių santykyje“, – džiaugiasi jis.
Projektą inicijavo Vilniaus miesto savivaldybė, programą finansuoja Europos Komisija, vykdoma tarptautinio „SHARE“ tinklo rėmuose. Projektų veiklas įgyvendina vaikų ir jaunimo klubai „Meteoras“ ir „Šatrija“.