Senjorų globos namuose koncertavę Liveta ir Petras Kazlauskai, scenoje praleidę 40 metų, atviri: senjorai – ištikimi klausytojai, lydintys juos visą koncertinį kelią. rašoma pranešime žiniasklaidai.
Senjorai – ištikimi muzikai
Pasak L. Kazlauskienės, nemaža dalis jų gerbėjų su duetu buvo nuo pat karjeros pradžios, todėl koncertai senjorams turi ypatingą emocinę prasmę.
Parkūras sparčiai populiarėja senjorų tarpe: tampa ne tik būdu stiprinti kūną
„Mes scenoje esame jau 40 metų, tikrai daug koncertavome, o svarbi mūsų publikos dalis visuomet buvo ir yra senjorai. Mes dažnai esame kviečiami į senjorų šventes, ypač – į globos namus. Atvykę čia jaučiamės tarsi pas mamą ar močiutę“, – dalijosi pašnekovė.
Atlikėja pasakoja, kad koncertuose senjorams stengiasi parinkti jų jaunystės laikų mėgstamą repertuarą, pavyzdžiui, dainas, kurias senjorai dainuodavo kartu su kaimynais: vienas pradėdavo dainuoti, kitas išsitraukdavo armoniką, o netrukus prisijungdavo visi.
Susiję straipsniai
„Norime tas dainas jiems priminti ir sugrąžinti gražius prisiminimus“, – pasakoja L. Kazlauskienė.
Svarbi ne tik priežiūra, bet ir buvimas tarp žmonių
Vasaros palydėtuvių šventėje dalyvavo ir terapiniai šunys – vieni laukiamiausių senjorų svečių. Gyventojai visuomet džiaugiasi gyvūnų draugija, todėl terapiniai šunys Vievio namuose lankosi reguliariai.
Senjorai keturkojų draugija gali džiaugtis ir dažniau – darbuotojai į darbą noriai atsiveda ir savo augintinius.
„Mums labai svarbu, kad senjorai turėtų galimybę bendrauti, būti aktyvūs ir jaustis bendruomenės dalimi, todėl stengiamės kurti kuo daugiau progų veiklai ir bendrystei – organizuojame įvairius renginius, kviečiame atlikėjus, terapinius gyvūnus.
Į šventes kviečiame ir artimuosius, nes norime, kad globos namai būtų vieta, kurioje šeimos galėtų susitikti, leisti laiką kartu ir kurti bendrus prisiminimus.
Mūsų tikslas, kad senjorai globos namuose ne tik gautų kokybišką priežiūrą, bet ir toliau gyventų aktyvų, prasmingą ir kuo įvairesnį gyvenimą“, – komentavo „Gemma“ Vievio namų vadovė Edita Stasiūnienė.
Paskatino susimąstyti apie savo senatvę
Kalbėdama apie senjorų gyvenimą, L. Kazlauskienė neslepia, kad ši tema jai tapo ypač asmeniška.
Praėjusiais metais šeimoje teko susidurti su artimo žmogaus sveikatos sunkumais, todėl atlikėja susidūrė ne tik su kasdieniais rūpesčiais, bet ir socialinės bei medicininės pagalbos sistema.
„Apie senatvę pagalvojame turbūt kiekvienas, tik gal ne tada, kai gyvename labai aktyvų gyvenimą. Susidūrus su artimo žmogaus sveikatos problemomis, teko susimąstyti ir apie savo pačios ateitį.
Kai ateis laikas ir aš nebegalėsiu savimi pasirūpinti, nenorėčiau, kad dukra dėl manęs aukotų savo gyvenimą. Norėčiau, kad man padėtų specialistai, o dukra tiesiog ateitų manęs aplankyti, apkabintų, pasikalbėtų. Manau, tai ir yra didžiausia artimųjų dovana – žinoti, kad tavęs nepamiršo“, – kalbėjo atlikėja.
Senatvę įsivaizduoja ne vienumoje
Paklausta, ar nebijo senatvės etapo, L. Kazlauskienė sako į jį žvelgianti ramiai. Po keturių dešimtmečių scenoje jai svarbiausia išlieka galimybė būti tarp žmonių, bendrauti ir išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą.
„Visą gyvenimą gyvename pagal koncertų grafiką, nuolat bendraujame su žmonėmis, tikiu, jog taip bus ir sulaukus brandaus amžiaus. Džiaugiuosi, kad šiandien yra vietų, kur senjorais profesionaliai pasirūpinama, jie gali būti tarp žmonių ir jaustis bendruomenės dalimi. Man tai atrodo labai svarbu“, – sako L. Kazlauskienė.