Lietuvoje vietos stacionariuose socialinės globos namuose laukia daugiau kaip tūkstantis žmonių. Eilės susidaro ir norint gauti pagalbą namuose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad planuojama kurti papildomas socialinės globos vietas.
Tačiau vien vietų skaičiaus nepakanka. Žmogui svarbu ne tik būti prižiūrimam, bet ir jaustis reikalingam, matomam, turėti su kuo pasikalbėti, veikti ir išlikti bendruomenės dalimi.
Čia tikrieji šeimininkai – namų gyventojai
Susiję straipsniai
Prieš penkerius metus atidarant Maltiečių namus buvo kalbama apie erdvę, kurioje pagalbą ras jos ieškantys žmonės. Šiandien maltiečiai pripažįsta, kad rezultatas pranoko lūkesčius.
„Prieš penkerius metus čia susirinkę džiaugėmės pirmaisiais Maltiečių namais, Maltos ordino globėjo garbei pavadintais Šv. Jono Krikštytojo vardu. Tuomet, vaikštant po dažais kvepiančius kambarius, žinojome, kad čia, po maltiečių vėliava, pagalbą ras jos ieškantys žmonės. Tikėjome, kad viskas bus gerai. Bet, kad taip gerai čia bus visiems, sunku buvo numatyti“, – penkerių metų sukakties renginyje sakė maltiečių generalinis sekretorius Edvinas Regelskis.
Pasak jo, didelę dalį šių namų atmosferos sukūrė jų direktorė Jolanta Bielskienė ir visa komanda – savo drąsa, gebėjimu telkti žmones, bendrauti su gyventojais ir vietos bendruomene. Per 5 metus Maltiečių namai tapo vieta, į kurią užsuka ne tik maltiečiai, bet ir užsienio svečiai, valdžios atstovai, vietos žmonės.
Maltiečių namų direktorė J. Bielskienė sukakties proga pabrėžė, kad svarbiausi šių namų žmonės yra ne darbuotojai ir ne svečiai, o jų gyventojai. Jų kambariai nevadinami palatomis, jų erdvės kuriamos pagal poreikius – gėles mėgstanti močiutė Janina turi savo darželį, fizinio aktyvumo norintis Antanas sportavimo galimybes, o visą gyvenimą delfinus svajojusi pamatyti Irena su maltiečiais nuvyko į Jūsų muziejų. Maltiečių namų gyventojai yra maltiečių bendruomenės nariai – vyksta į vasaros stovyklas prie jūros Monciškėse, į Šiluvos atlaidus, šventes, o darbuotojai į mokymus, piligrimystę į Prancūzijos Lurde.
Senatvė neturi žmogaus išstumti iš gyvenimo
Maltiečių namų idėja remiasi ne vien profesionalia socialine globa. Čia svarbi kasdienė bendrystė – vietos bendruomenės palaikymas ir įsitraukimas į organizacijos veiklą: visas Viekšnalių kaimas jau, galima sakyti, yra maltiečiai.
Penkerių metų sukakties proga į Maltiečių namus pasveikinti atvyko Šiaulių vyskupas Darius Trijonis, Telšių savivaldybės socialinės paramos skyriaus atstovai, Luokės seniūnas Erikas Volskis, kolegos iš Pavandenės senjorų namų. Šventę kūrė ir Rudupių kaimo bendruomenė, paruošusi žemaitiškas vaišes, Telšių kultūros centro folkloro ansamblis „Spigens“ ir Viekšnalių kaimo bendruomenė. Tai – ne vien gražus šventės akcentas. Tai kasdienės Maltiečių namų filosofijos dalis: senatvė neturi žmogaus išstumti iš gyvenimo.
Tokios bendrystės ypač reikia regionuose, kur galima kurti nedidelius, jaukius namus, kuriuose visi jaučiasi pažįstami, savi, susitinka ne tik per šventes ir vienas kitą vadina vardais.
Maltiečių patirtis rodo, kad atsakymas į senėjančios visuomenės poreikius negali būti vien naujų globos vietų skaičiavimas. Reikia galvoti ir apie globos kokybę, žmogaus savarankiškumą, ryšį su bendruomene ir galimybę senatvėje neprarasti savo gyvenimo istorijos.
Po penkerių metų – jau antri Maltiečių namai
Penkerių metų patirtis tapo pagrindu žengti dar vieną žingsnį. Maltiečiai pradėjo antrųjų Maltiečių namų steigimo darbus Suvieke, Zarasų rajone. 1300 kvadratinių metrų patalpose planuojama įkurti 40 vietų senjorų globos namus ir sukurti apie 20 naujų darbo vietų.
„Šis stabilumas leidžia žengti kitą žingsnį, – šventėje sakė E. Regelskis. – Penkeri metai Matiečių namų veiklos buvo kaip pasitikrinimas – ar galime. Šis atsakymas buvo labai svarbus – pagalbą senjorams teikiame nuo organizacijos įkūrimo, jau 35 metus, turime visą spektrą pagalbos būdų: senjorų savanorystė, kai vyresnio amžiaus žmogui reikia užimtumo, senjorų dienos centrai ir klubai, kai slegia vienatvė, pagalba maistu, kai spaudžia skurdas bei negalios, ir reikėjo namų, į kuriuos galėtume pakviesti senolius, kai pagalbos reikia 24 val. per parą. Pirmieji Maltiečių namai pasiteisino – visada apsigyventi juose prašymų turime daugiau nei galimų vietų.“
Tad Maltiečių namai nėra atskira pagalbos senjorams kryptis. Tai natūrali visos maltiečių pagalbos dalis – nuo bendrystės ir užimtumo iki pagalbos namuose ir globos tada, kai jos reikia visą parą. Maltiečių namų istorija yra ne vien apie penkerius veiklos metus ir naujų globos vietų kūrimą. Ji apie kitokį požiūrį į senatvę: Lietuvoje trūksta globos vietų, tačiau senoliams reikia ne lovos – jiems reikia gyvenimo.