Įspūdingiausi pasaulio prekybos centrai: net akys raibsta

Dabartinių prekybos centrų pradžios reikėtų ieškoti senovės arabų prekybinėse gatvėse ar kvartaluose. Arabai juos vadino sukais (angliškai souq arba souk). Didelis sukas buvo dalijamas į mažesnes specializuotas prekyvietes, pavyzdžiui, aukso, tekstilės, prieskonių. Didžiausias sukas X amžiuje veikė Isfahano mieste Persijoje, dabartiniame Irane. Teherane tokia prekyvietė driekėsi net 10 kilometrų. XV amžiuje pastatytoje Stambulo prekyvietėje buvo 58 gatvės ir apie 4000 parduotuvių.

„Westfield Stratford City“ Londone plotas prilygsta trisdešimčiai futbolo aikščių.<br>ViDA Press nuotr.
„Westfield Stratford City“ Londone plotas prilygsta trisdešimčiai futbolo aikščių.<br>ViDA Press nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 26, 2016, 7:26 PM, atnaujinta Feb 9, 2018, 8:43 PM

1774 m. Oksforde (Anglija) pradėjo veikti vienas pirmųjų specialiai pastatytų prekybos kompleksų „Oxford Covered Market“. 1785 m. Sankt Peterburge 53 tūkst. kvadratinių metrų plote įsikūrė „Gostinyj dvor“ – daugiau kaip 100 parduotuvių po vienu stogu. 1819 m. Londone duris atvėrė „Burlington Arcade“, 1893 m. Maskvoje – GUM’as.

Savitarnos parduotuvės atsirado 1912 m. Kalifornijoje. 1922 m. Kanzas Sityje Misūrio valstijoje pradėjo veikti prekybos centras „Country Club Plaza Shopping Center“, specialiai pastatytas daugiausia tiems pirkėjams, kurie kartą per savaitę atvažiuoja apsipirkti automobiliu. Šalia centro buvo įrengta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė, stovėjo vežimėliai, kuriais pirkinius buvo galima atsivežti prie pat automobilio. Netrukus tokie prekybos centrai paplito visame pasaulyje.

Pirmasis prekybos centro vežimėlis – pirkinių krepšys su ratukais – atsirado 1937 m. birželio 4 d. prekybos centre „Humpty Dumpty“ Oklahomoje. Jo autorius – amerikiečių verslininkas ir išradėjas Sylvanas Nathanas Goldmanas (1898–1984 m.). Šis išradimas pirkėjų nesužavėjo. Moterys jo nenorėjo teigdamos, kad užtektinai prisistumdė vaikų vežimėlių, o vyrai bijojo pasirodyti silpni. Idėjos autoriui teko samdyti vežimėlius stumdančius statistus. Netrukus vežimėliai labai išpopuliarėjo.

Didžiausias pasaulyje (bent jau toks buvo planuojamas) prekybos centras yra Kinijoje. „New South China Mall“ Dungvane užima daugiau kaip 2 mln. kvadratinių metrų, jo teritorija padalyta į 7 zonas, kurios pristato Amsterdamą, Paryžių, Romą, Veneciją, Egiptą, Karibus ir Kaliforniją. Centras atidarytas 2005-aisiais, bet jame vis dar nenaudojama didžioji dalis ploto, todėl dažnai vadinamas didžiausiu pasaulyje prekybos centru vaiduokliu.

Kiti didžiausi prekybos centrai: „Golden Resources Mall“ Kinijos sostinėje Pekine (plotas – 1 mln. 860 tūkst. kv. m) ir „Central World“ Tailande (1 mln. 432 tūkst. kv. m). „SM Mall of Asia“ Filipinų sostinėje Maniloje (1 mln. 302 tūkst. kv. m) sudaro keturi pastatai, sujungti pėsčiųjų takais. Po centrą specialiu maršrutu kursuoja 20 vietų tramvajus. Veikia kino teatras su vienu didžiausių pasaulyje 3D ekranu, olimpinio dydžio čiuožykla.

Dubajaus prekybos centre „Dubai Mall“ (Jungtiniai Arabų Emyratai) veikia 1200 parduotuvių, kompiuterinių žaidimų centras, penkių žvaigždučių viešbutis, čiuožykla, 22 kino salės, 120 restoranų ir kavinių, yra vienas didžiausių pasaulyje akvariumų. „West Edmonton Mall“ Albertoje (Kanada) turi 800 parduotuvių, vandens parką, ledo rūmus, mini golfo laukus, boulingą, kino teatrų.

2011 m. rugsėjį Londone atidarytas didžiausias Europoje prekybos centras „Westfield Stratford City“, kurio plotas prilygsta trisdešimčiai futbolo aikščių. Jo statyba kainavo 1,45 mlrd. svarų sterlingų. Centre veikia per 300 parduotuvių, 70 restoranų, 14 kino salių, keli viešbučiai. Atrodo, jie bus vis labiau reikalingi naujos kartos prekybos centruose, į kuriuos teks išsiruošti ne dienai, o ištisai savaitei. Turizmo firmos netruks siūlyti ir atostogų maršrutus po prekybos centrus...

Taigi nors pastarasis dešimtmetis Lietuvoje kartais vadinamas prekybos centrų era, net mūsų „Akropoliams“ ar „Ozui“ toli iki šiuolaikinių prekybos megapolių. Ką kalbėti apie kuklias „Žirmūnų“, „Šaltinėlio“, „Minsko“ parduotuves Vilniaus Žirmūnų gyvenamajame rajone, kurias XX a. septintajame dešimtmetyje pirmąsias imta vadinti prekybos centrais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.