„Lietuvos maisto sektorius novatoriškas, nes maisto sistemų plėtrai sukurtas politinis pagrindas. Visos šalies plėtros strategijos akcentuoja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) svarbą valstybės ūkio plėtrai. Atnaujinta ir vis dar modernizuojama maisto mokslo tyrimų infrastruktūra“, – sako Kauno technologijos universiteto Maisto instituto direktorė Alvija Šalaševičienė.
Akivaizdus mokslo ir verslo bendradarbiavimas kuriant maistą. Lietuvos laboratorijos nuolat atlieka produktų, pasižyminčių naujomis savybėmis, tyrimus ir vertinimus.
Sugeba išdžiovinti net medų
Inovatyvus funkcinis maistas gerina sveikatą ir mažina ligų riziką. „Lietuvių kuriami produktai dažnai praturtinami natūraliais sveikatai naudingais priedais. Be to, tradiciniams produktams neretai suteikiama nauja patrauklesnė forma. Tarkime, tradicinio močiutės obuolių sūrio idėja tampa saldainiais. Už panašų produktą gamintojai pelnė apdovanojimą“, – pasakoja asociacijos „Slėnis Nemunas“ direktorė Inga Adamonytė.
Dar vienas sėkmės pavyzdys – Lietuvoje užaugintų vaisių, uogų ir daržovių tyrės džiovinti skanėstai. Jie sukurti bendradarbiaujant su Lietuvos mokslininkais, pritaikant inovatyviausias ir pažangiausias mokslines žinias. Pasitelkę naujausias technologijas produkto kūrėjai išlaikė jame maksimalų kiekį maistinių medžiagų, skaidulų ir vitaminų. Skanėstai gaminami modernioje mokslo laboratorijoje.
Anot I. Adamonytės, kurti produktams mūsų maisto technologijų novatoriai itin gerai išnaudojo ir naujausias džiovinimo technologijas, pvz., liofilizavimą ir kitas. Šiandien jie sugeba išdžiovinti net jogurtą ar medų.
Sauso medaus gaminimui naudojamas ekonomiškai itin praktiškas džiovinimo būdas, kurio metu produktas atomizuojamas iki mikrodalelių ir iš jo išgarinama drėgmė. Unikali purkštuvinio džiovinimo technologija, priešingai nei džiovinant įprastai, leidžia medui išlaikyti vertingąsias savybes. Taip sausas medus tampa dar patogesnis maisto produktų ir kitų gaminių, kurių sudėtyje yra medaus, gamyboje.
Rėmų neturintis išradingumas
Originalumui nėra ribų: lietuvių šeima į rinką įvedė mūsų šalyje sukurtus ir pagamintus įvairių uogų, daržovių ir sėklų miltelius. Kanapių, šaltalankių, burokėlių, morkų, burnočių, serbentų ir topinambų milteliai gaminami išsaugant juose sukauptus vitaminus ir mikroelementus. Tai – natūralūs funkciniai maisto produktai.
Anot A. Šalaševičienės, rinkoje netrukus dominuos prevencinės personalizuotos mitybos maisto produktai. Tai – užuomina į medicinos ir farmacijos priemones. Pastarosios personalizuotos jau gerą dešimtmetį , t. y. taikomos konkrečiam asmeniui atsižvelgiant į fiziologinį jo savitumą. Tad ir maisto produktai turi būti skirti konkrečiam asmeniui ar asmenų grupei, prevenciškai tausojantys ir stiprinantys fiziologines žmogaus galias.
„Strateginiai Europos Sąjungos (ES) dokumentai akcentuoja prioritetą lanksčių, dinamiškų ir darniųjų maisto sistemų vystymui. Taigi ateityje toliau bus skatinami kurti sveikatai palankūs produktai iš antrinių ar netradicinių žaliavų“, – konstatuoja mokslininkė.
