„Tyliai sugalvokite klausimą ir aš į jį atsakysiu“. Tai skamba kaip magiškas triukas, tačiau būtent tai žada „AlterEgo“ – ant galvos dedamas įrenginys, kuriuo galite kalbėti su kompiuteriu, neišleisdami jokio garso. Tai dar nėra minčių skaitytuvas, bet jau panašu.
Šis įrenginys dar žingsniu priartina mus prie pasaulio, kuriame su mašinomis galėsime bendrauti vien mintimis. „AlterEgo“ kūrėjai įsitikinę, kad užuot sakę „OK Google“ ar „Hey Siri“ ir tada diktavę elektroninius laiškus ar užsisakę picą, galiausiai pakaks apie tai pagalvoti. „AlterEgo“ dar toli gražu nėra tobulas, bet parodo, kas vieną dieną bus įmanoma.
Kai norite ką nors pasakyti, smegenys siunčia elektrinius signalus veido raumenims – net jei nieko balsu neištariate. Dabartiniame „AlterEgo“ prototipe yra už dešinės ausies dedamas kabliukas ir septyniose strategiškai svarbiose vietose išdėstyti jutikliai: ant skruostų, žandikaulio ir smakro. Jutikliai gali perimti su kalba susijusius signalus, kurių prasmę iškoduoja dirbtinio intelekto algoritmai. Kol kas įrenginys gali atpažinti skaitmenis nuo 0 iki 9 ir maždaug šimtą žodžių.
„AlterEgo“ tiesiogiai susijungia su programa, galinčia perduoti užklausą „Google“ ir ištarti atsakymus per kaulų laidumo ausines, kurios gali perduoti garsą niekam kitam negirdimu būdu. Taip naudotojas gali pasiekti didžiausią pasaulyje informacijos šaltinį, naudodamas vien mintis. „Tai suteikia supergalias“, – sako Arnavas Kapuras, kuris drauge su Pattie Maes įrenginį kūrė MIT medijų laboratorijoje.
Išbandymas
„Pirmyn, paklauskite manęs ko nors“, – sako A.Kapuras.
„New Scientist“ žurnalistas paprašo pasakyti, kiek valandų yra Naujosios Zelandijos sostinėje Velingtone. A.Kapuras susikaupia, veidas įsitempia, akys susminga į ekraną, labai iš lėto parodantį, ką „AlterEgo“ mano galvojantis. Pasirodo žodžiai „Velingtonas“ ir „Naujoji Zelandija“. Nesigirdi, bet „AlterEgo“ kažką sušnibžda A.Kapurui. Tada jis kilsteli galvą ir ištaria „9:48 ryto“.
Jis teisus.
Žurnalistas perklausia Čilės sostinės Santjago gyventojų skaičiaus; ištraukti kvadratinę šaknį iš 360005 ir sudauginti 7589 ir 4523. Visi atsakymai pasirodo esą teisingi teisingi – nors pateikiami ir vangiai. Jis perskaito skaitmenis po vieną, nes būtent taip „AlterEgo“ pateikia informaciją. Atrodo lyg magija, kai išradėjas vieną po kito pateikia atsakymus, lyg jo smegenys būtų įgavusios supergalių.
A.Kapuras sako, kad tai šiek tiek primena pokalbį su protingesne savo paties versija, “ir šis antrasis aš išties gerai skaičiuoja“.
Tačiau sistema dar nėra tobula. Žurnalisto pateikti klausimai turėjo apsiriboti iš anksto parengtu miestų sąrašu ir bazine aritmetika. Ir prieš pateikdamas kiekvieną klausimą, A.Kapuras turėdavo patylėti, kad įrenginio neblaškytų pokalbis su žurnalistu.
Tačiau tai vis viena neįtikėtina. Ir kraupoka.
A.Kapuras ir P.Maes tiki, kad kuo daugiau „AlterEgo“ bus naudojamas, tuo tikslesnis jis bus. Tyrime, kuriame dalyvavo aštuoni asmenys, „AlterEgo“ žodžius ir skaitmenis atpažino ~90 % tikslumu.
Tai nėra vienintelis įrenginys, primenantis minčių skaitytuvą. Jamesas Gilbertas iš Hullo universiteto Jungtinėje Karalystėje kurią panašų, skirtą žmonėms, kuriems sunku kalbėti – dėl vėžio netekusiems gerklų, ir pan. – ir jis tikslesnis už „AlterEgo“. Bet jis valdomas į asmens lūpas ir liežuvį implantuotais magnetais, tad vargu ar įrenginys bus populiariu tarp medicininių indikacijų neturinčiųjų vartotojų.
Dar kitame prietaise smegenų signalai perimami panaudojant nepatogias kepures su elektrodais. „Kai kurie ankstesnių grupių įrenginiai labiau priminė kankinimo įnagius, nei plataus vartojimo produktus“, – šypteli J.Gilbertas.
Ši technologija giliausių asmens minčių kol kas nepasiekia. Netgi priversti „AlterEgo“ atpažinti labai aiškią vidinę kalbą buvo nelengva. Naudotojai su įtaisu turėjo treniruotis maždaug 31 valandą – kad išmoktų tinkamai mąstyti. Ši treniruotė išmokydavo prietaiso algoritmus atpažinti skirtingų žmonių raumenų aktyvavimą.
Sudėtingesni, gebantys geriau dešifruoti mintis prietaisai jau ne už kalnų. Ir „Facebook“, ir Elono Musko smegenų mokslo įmonė „Neuralink“ stengiasi sukurti smegenų ir kompiuterių sąsajas, kuriomis galima būtų mintis paversti tekstu, perimant smegenų – o ne nervinius – signalus. Neaišku, ar bus galima pasirinkti, kokiomis mintimis norite dalintis, o kurias linktumėte pasilikti vien sau.
Howardas Chizeckas iš Vašingtono universiteto Sietle pažymi, kad privatumo problemų galėtų kilti, kai, tarkime, reklamuotojai, pasinaudodami giliausiais jūsų jausmais, imtų siūlyti produktus ar paslaugas. Jį neramina ir vyriausybės galimybė panaudoti privačias jūsų mintis prieš jus teisme, paneigiant fundamentalią teisę neliudyti prieš save.
Naudodamasis „AlterEgo“ A.Kapuras laimėjo šachmatų partiją. Mintimis jis galėjo susisiekti su kompiuterine šachmatų programa,o ši pašnibždėdavo geriausius ėjimus. „Jaučiausi labai užtikrintai, mokėjau žaisti šachmatais daug geriau“, – prisimena išradėjas. Gal ateityje visi turėsime į ausį šnabždančius prietaisus, padėsiančius atlikti geriausius gyvenimo žaidimo ėjimus? Ši mintis jaudina taip pat, kaip ir baugina.
