Praėjusių metų pabaigoje A. Humlumas ir jo kolegė Emilie Vestergaard iš Kopenhagos universiteto žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ publikuotame straipsnyje atskleidė, kad moterys „ChatGPT“ naudojime 16 procentinių punktų atsilieka nuo vyrų.
Ši tendencija buvo akivaizdi, pasak ekonomisto, „net ir tarp tų pačių darbų, kuriuose atliekamos panašios darbo užduotys, darbuotojų“. Tarp vienuolikos jų vertintų profesijų – nuo programinės įrangos kūrėjų iki mokytojų, nuo teisininkų iki klientų aptarnavimo specialistų – žurnalistai ir rinkodaros specialistai buvo labiausiai linkę naudotis „OpenAI“ pokalbių robotu: maždaug 64 proc. jų patvirtino, kad naudoja jį darbe.
Įdomu tai, kad finansų patarėjai ir buhalteriai naudojosi „ChatGPT“ mažiausiai – tik 18 proc. šių sričių darbuotojų teigė, kad naudojasi juo darbe. Taip gali būti todėl, kad, kaip pažymima dokumente, jie „tvarko slaptą informaciją“, nes tai yra jų kasdienių pareigų dalis.
Tačiau visose apklausoje dalyvavusiose profesijose moterys visada atsilikdavo nuo vyrų. Tik apie 62 proc. žurnalisčių ir rinkodaros specialisčių nurodė, kad darbe naudojasi „ChatGPT“, o tarp moterų, dirbančių finansų konsultavimo srityje, šis skirtumas buvo dar didesnis – mažiau nei 10 proc. moterų teigė, kad naudojosi „ChatGPT“ darbe.
Taigi, kas lemia „ChatGPT“ naudojimo skirtumus tarp lyčių? Atvirai kalbant, tyrėjai to dar neišsiaiškino.
Kaip nurodo A. Humlumas ir E. Vestergaard, moterys „maždaug taip pat optimistiškai, kaip ir vyrai, vertina galimybę sutaupyti laiko naudojant „ChatGPT“ ir atrodo, netgi sutaupo šiek tiek daugiau laiko nei jų kolegos vyrai darbo vietoje, kai naudojasi DI pokalbių robotu. Esama įrodymų, kad moterys patiria didesnę „įsisavinimo trintį“ – iš esmės nenorą – dirbtinio intelekto atžvilgiu dėl to, kad nėra apmokytos naudotis šia technologija, ir moterys dažniau nei vyrai teigė, kad „nežino, kaip“ naudotis „ChatGPT“.
Tyrėjai nurodė, kad galimų atsakymų galima ieškoti kitoje 2024 m. apklausoje, kurioje buvo nagrinėjamas studentų „ChatGPT“ naudojimas Norvegijoje. Pirmoje šio tyrimo pusėje Norvegijos ekonomikos instituto mokslininkai nustatė, kad iš daugiau nei 500 apklaustų vyriškos lyties studentų nuo 10 iki 25 procentinių punktų dažniau nei moterys reguliariai naudojosi „ChatGPT“.
Norvegijos tyrime taip pat nustatyta, kad „studentės kur kas rečiau naudojasi „ChatGPT“, prasčiau moka rašyti „ChatGPT“ užklausas ir jautriau reaguoja į draudimus naudotis „ChatGPT“, – rašo A. Humlumas ir E. Vestergaard. Nors jų kolegos iš Šiaurės šalių neturėjo jokių griežtų paaiškinimų dėl šio lyčių atotrūkio, abiejuose tyrimuose užfiksuota tendencija atrodo gana pagrįsta.
Kaip jis nurodė portalui „PsyPost“, A. Humlumui labiausiai rūpėjo išsiaiškinti, „kaip generatyvinis dirbtinis intelektas keičia darbo rinkas“ – tačiau ši išvada tyrėjams buvo „didelė staigmena“, rašo Futurism.com