„Svarbiausias dalykas – greitas reagavimas. Aptikus klastotę arba sukčiavimo, apgaulės nuorodą, puslapį, paskyrą – svarbiausias dalykas yra greitis, per kurį sureaguojama, norint užkirsti kelią plitimui“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius.
„Jeigu bet kokia forma pastebėtas dezinformacijos turinys, reikia kreiptis į ŽEIT. Po to mūsų ekspertai įvertina situaciją, mes jau žinosime, kokių priemonių imtis. Žmonėms nereikia ieškoti kelių kanalų“, – akcentavo jis.
LRT ir Visuomenės informavimo asociacija galėtų gauti patikimo pranešėjo statusą
D. Radzevičiaus teigimu, LRT ir Visuomenės informavimo asociacija galėtų gauti patikimo pranešėjo statusą. Šis statusas organizacijoms leistų patiems ginti savo narių teises, be ŽEIT tarpininkavimo.
„Yra instrumentas, kuris padeda efektyviau ir greičiau reaguoti. Tai yra patikimo pranešėjo statusas, kurį galėtų gauti, apie tai buvo Seime kalbėta, kai kurios kitos organizacijos, kurios tiesiogiai gali būti paveiktos netikros informacijos, netikrų paskyrų“, – dėstė D. Radzevičius.
„Jau esame kreipęsi į visuomeninį transliuotoją LRT, jie galėtų gauti tokį statusą, ir Visuomenės informavimo asociaciją informavome apie tokią galimybę“, – akcentavo jis.
Situacija – gana sudėtinga
Plintančių išmaniųjų vaizdo klastočių situaciją vertindamas Interneto žiniasklaidos asociacijos vicepirmininkas Ričardas Slapšys akcentavo, kad nereaguoti būtų pernelyg pavojinga.
„Pati situacija yra gana sudėtinga. Šiandieną matome, kad yra tam tikrų atpažįstamų portalų klastotės tekstiniu pavidalu, vizualika – prie to beveik pradėjome priprasti ir atpažinti, kur gali būti melas. Kada tau iš ekrano kalba atpažįstamas žurnalistas, politikas ar gydytojas, pasakoja keistus, stebėtinus dalykus ir paragina kuo skubiau tai kopijuoti ar dalintis, nes valdžia tai tuoj uždraus – pasiekėme pavojingą ribą. Nieko nedaryti, tiesiog stebėti būtų žiauriai pavojinga“, – dėstė R. Slapšys.
Tuo metu kultūros viceministras Viktoras Denisenko tikino, kad nerimą kelia ir siekis diskredituoti žiniasklaidą.
„Reiškinys nėra visiškai naujas, tačiau dabar jis atėjo į mūsų informacinę erdvę. Didžiausią nerimą kelia tai, kad išmaniosios giluminės klastotės yra naudojamos, siekiant klastoti žurnalistinį produktą“, – teigė V. Denisenko.
„Kiekvienai demokratinei visuomenei žiniasklaidos laukas yra labai svarbus (...) Tokiais atvejais, kai bandoma diskredituoti žiniasklaidos priemones, ar sąmoningai, ar pasinaudojant tam tikru atpažįstamu formatu – tai kelia didžiulį nerimą“, – akcentavo jis.
Daugiausiai atvejų – socialiniame tinkle „Facebook“
Savo ruožtu ŽEIT Priežiūros skyriaus vedėja Aliona Gaidarovič tikino, kad tarnyba bendradarbiauja su socialiniais tinklais ir praneša apie tokius atvejus.
„Kartais sureaguoja per kelias valandas, kartais per kelias paras, kartais per kelis mėnesius, (...) kartais nesureaguoja visai“, – dėstė A. Gaidarovič.
Pasak jos, daugiausia pranešimų apie išmaniojo vaizdo klastotes gauta dėl tokių atvejų „Facebook“ socialiniame tinkle.
ELTA primena, kad Šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis laidoje „Elta kampas“ teigė, kad Lietuva pralaimi informaciniame kare su Rusija. Anot jo, „TikTok“ ir „Telegram“ yra platformos, per kurias Rusija verbuoja žmones ir bando įskiepyti vartotojams prorusiškus naratyvus. Jis taip pat paminėjo, kad Maskva yra pažengusi kuriant internetinius botus, kurie dirbtinio intelekto (DI) pagrindu reguliariai skleidžia Kremliui palankią retoriką komentarų skiltyse.