Tačiau visa ta pinigų suma, švelniai tariant, yra neapgalvotas lošimas, teigia „Futurism“. Bent jau JAV investuotojai iš esmės viską pastatė ant idėjos, kad DI netrukus padidins darbo našumą – prekių ir paslaugų kiekį, kurį darbuotojai gali pagaminti per tam tikrą laiką – kaip niekada anksčiau žmonijos istorijoje.
Nepaisant didelio susidomėjimo ir triukšmo, taip nenutinka. Naujoje Masačiusetso technologijos instituto (MIT) tyrėjų ataskaitoje, apie kurią pirmieji pranešė „Fortune“, nustatyta, kad iki šiol net 95 proc. bandymų įtraukti generatyvinį DI į verslą yra nesėkmingi.
Remiantis ataskaita „The GenAI Divide: State of AI in Business 2025“, MIT tyrėjai nustatė, kad tik apie 5 procentai įmonių sėkmingai pasiekia „greitą pajamų augimą“ – o didžioji dauguma patiria nesėkmę.
Žvelgiant už DI rinkodarinio sensacingumo ribų, nesunku suprasti, kodėl taip yra. Ankstesni tyrimai, skirti šios rūšies DI, rinkodaros tikslais pristatomo kaip savarankiško padėjėjo biuro darbuotojams, parodė, kad ši technologija toli gražu neatitinka lūkesčių.
Liepos mėnesio duomenimis, geriausi DI produktai sėkmingai atliko tik 30 proc. jiems paskirtų realių biuro užduočių – o dauguma jų pasirodė žymiai blogiau.
Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau buvo tikimasi, jog iki 2030 m. DI prisidės prie pasaulinės ekonomikos daugiau nei 6 trilijonais JAV dolerių, produktyvumo prieaugis nuo šiol turėtų būti beveik eksponentinis – kad atitiktų lūkesčius.
Pavyzdžiui, neseniai „MoneyWeek“ atlikta analizė parodė, kad investavus tiek daug pinigų į DI, bet kas mažiau nei visiškas pasaulio, kokį mes žinome, perversmas atrodys kaip nesėkmė. Tipinė finansinė analizė rodo, kad septynios didžiausios technologijų bendrovės turėtų gauti papildomų 600 mlrd. JAV dolerių metinių pajamų – tai toks didelis skaičius, kad jis beveik neturi prasmės. (Šiais metais, siekiant suteikti perspektyvą, prognozuojama, kad jos gaus apie 35 mlrd. JAV dolerių per metus.)
Kiekvienais metais, kai DI nepavyksta pasiekti vis didesnių skaičių, darbo našumo didinimo poreikis auga – bent jau jei Volstrytas nori pateisinti savo išlaidų šėlsmą – ir taip iš esmės atideda pusės trilijono dolerių problemą.
Jei artimiausioje ateityje nebus padaryta didelių proveržių, vis labiau atrodo, kad klausimas yra ne „ar“, o „kada“ sprogs DI burbulas – o tai gali turėti katastrofiškų pasekmių visai ekonomikai, teigia „Futurism“.