„Darbo praktikoje gana dažnai susiduriame su baimėmis, kad DI sugeneruotas tekstas gali pakenkti svetainės matomumui paieškoje, tačiau svarbu suprasti, kad „Google“ vertina ne turinio autorystę, o jo kokybę. Jei tekstas naudingas vartotojui, atitinka paieškos tikslą ir remiasi patikima informacija, jis gali pasiekti itin aukštas pozicijas, nepriklausomai nuo to, ar buvo parašytas žmogaus, ar sukurtas dirbtinio intelekto“ – komentuoja skaitmeninės komunikacijos agentūros „Reprise Media“ SEO komandos vadovė Rosita Jurevičienė – „šiuo metu didžiausias iššūkis yra ne tai, ar naudoti DI, bet kaip tai daryti protingai.“
„Google“ požiūris į DI turinį: mitai ir realybė
Ar „Google“ atpažįsta DI tekstus?
Techniškai vertinant – taip. „Google“ pats kuria DI modelius, todėl sprendimų, leidžiančių identifikuoti DI turinį, tikrai turi. 2025 m. „Google“ pristatė „SynthID Detector“ – technologiją, kuri leidžia atpažinti, ar turinys buvo sukurtas su jų AI įrankiais. Tačiau nepaisant technologinės galimybės, „Google“ nėra oficialiai teigę, kad šis metodas būtų naudojamas reitinguojant svetaines. Priešingai, „Google“ yra nurodę, kad DI naudojimas nėra draudžiamas, jei atitinka kokybės reikalavimus.
Kaip pabrėžia R. Jurevičienė, svarbu atskirti du dalykus: „Technologiškai „Google“ gali eksperimentuoti (ir eksperimentuoja) su DI turinio atpažinimo modeliais, tačiau tai nereiškia, kad toks turinys visuomet vertinamas neigiamai. Paieškos sistemos visų pirma kelia turinio kokybės, aktualumo ir patikimumo klausimus, todėl, jei tekstas sukurtas DI, bet yra vartotojui aktualus, toks puslapis bus reitinguojamas lygiai taip pat gerai kaip ir žmogaus sukurtas įrašas.“
Kas svarbiau – kieno parašyta ar kas parašyta?
Vienas gajausių mitų rinkoje – DI generuotas turinys savaime yra mažiau vertingas nei žmogaus paruoštas tekstas. Tiesa tokia, kad paieškos sistemoms visai nesvarbu, kieno „rankomis“ tekstas parašytas – dirbtinio intelekto ar žmogaus – svarbiausia, kad tekstas atneštų realią naudą. Kokybę „Google“ vertina pagal kelis esminius principus, kurie dažniausiai struktūruojami į 3 pagrindines grupes:
- Naudingumas vartotojui. Ar turinys atsako į klausimą, kurio vartotojas ieško? Ar jis iš tiesų padeda spręsti problemą, kuri yra aktuali?
- Ekspertizė ir patikimumas. Ar informacija paremta faktais ir patirtimi? Ar remiamasi patikimais šaltiniais ir žinomais autoriais?
- Aiški struktūra ir lengvas skaitomumas. Ar tekstas struktūruotas, turi naudingų pavyzdžių ir yra lengvai skaitomas?
Kuo daugiau turinio, tuo geriau paieškai
Dažnai įsivaizduojama, kad SEO sėkmė priklauso nuo turinio kiekio – kuo daugiau straipsnių ar įrašų, tuo aukščiau svetainė bus reitinguojama. Tai vienas pavojingiausių mitų, ypač šiandien, kai DI vos per kelias minutes gali sugeneruoti šimtus tekstų. Kaip pastebi „Reprise Media“ SEO komandos vadovė, „Google“ paieška jau seniai nebėra kiekybės žaidimas. Savo praktikoje labai aiškiai matome, kad masinis turinys, ypač, jei jis neturi realios vertės, dažnai ne tik nepadeda, bet netgi gali pakenkti. „Google“ yra aiškiai nurodę, kad masinė automatizacija be kokybės yra laikoma pažeidimu ir gali būti prilyginta „spam“ turiniui. Paieškos algoritmai greitai atpažįsta tokius puslapius ir sumažina pasitikėjimą visa svetaine.“
Kodėl turinio kiekybės principas nebeveikia?
- Kokybės signalai svarbesni už kiekybę – mažiau, bet kokybiškai parengtų straipsnių gali padėti siekti kur kas aukštesnių rezultatų, nei didelis nevertingų straipsnių kiekis.
- „Thin content“ rizika – jei svetainėje yra daug trumpų, mažos vertės tekstų, jie gali būti traktuojami kaip prastos kokybės turinys.
- Auditorijos nepasitenkinimas – vartotojai kur kas greičiau palieka puslapį, jei jame esantis turinys neatsako į jų klausimus, o tai „Google“ signalizuoja, kad tekstas nėra naudingas.
DI gali visiškai pakeisti žmogaus darbą
Vis garsiau kalbama apie tai, kad dirbtinis intelektas gali visiškai pakeisti turinio rašytojus ar SEO specialistus. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti realu – DI įrankiai generuoja greitai, pigiai ir be pertraukų – realybėje DI tėra pagalbininkas. Visų pirma, DI gali atkartoti tik jau egzistuojančią informaciją ir negali patikti naujų atradimų ar įžvalgų. Be to, nors ir nuolatos tobulinamas, generatyvus turinys vis dar gali „sugalvoti“ faktų, kurie nėra nei teisingi, nei patikimi. Galiausiai, patirtis ir ekspertizė yra tai, ko DI savaime negali pasiūlyti, lygiai taip pat kaip ir išmanyti subtilius auditorijos niuansus, kultūrinius aspektus ar išlaikyti žmogaus jautrumo reikalaujančio prekės ženklo komunikacijos tono.
Dažniausios DI turinio klaidos
Paieškos algoritmai nuolat tobulėja, todėl šiandien dirbtinio intelekto sugeneruotas turinys gali būti puikus pagalbininkas, tačiau ne viskas taip paprasta. Viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduriama ruošiant tekstus su DI pagalba, – per mažai specifinio gylio ir per didelis turinio „bendrumas“. DI dažnai linkęs kurti tekstus, kurie atrodo teisingi, bet stokoja konkrečių pavyzdžių ar įžvalgų. Tokie straipsniai gali užimti vietą svetainėje, tačiau realios vertės skaitytojui jie nesuteiks ir paieškos sistemos tokį turinį vertins kaip nekokybišką.
Kita opi problema – faktinės klaidos, vadinamosios DI „haliucinacijos“. Įrankiai kartais sukuria neegzistuojančius faktus ar klaidingai interpretuoja informaciją. Jei turinys yra kuriamas masiškai ir nepatikrinamas, tai gali pakenkti verslo patikimumui. Norint to išvengti, būtina kiekvieną sugeneruotą tekstą kruopščiai peržiūrėti ir patikrinti šaltinius, ypač jei tema jautri (medicina, teisė, finansai). Dažnai pasitaiko ir stiliaus neatitikimų. DI tekstai paprastai yra neutralūs, neturi aiškaus tono, todėl gali visiškai neatitikti prekės ženklo komunikacijos. Taip pat svarbu pasirūpinti tinkamu struktūravimu – DI neretai sugeneruoja ilgus turinio vienetus, kuriuos sunku skaityti. Antraštės, sąrašai, vizualai ir aiški tekstų logika padeda turiniui tapti skaitomesniam ir patrauklesniam.
Kaip patikrinti (ir ar verta tikrinti), ar jūsų turinys yra „draugiškas“ paieškos sistemoms?
Nors rinkoje yra daug turinio vertinimo įrankių, kyla realus klausimas – ar iš tiesų verta tam skirti savo laiką? Kaip rodo „AhRefs“ apžvalga, net 74,2 proc. naujai sukurtų puslapių turi DI generuotą turinį, o daugiau nei 87 proc. turinio rinkodaros specialistų naudojasi DI pagalba. Galime daryti išvadą, kad DI turinys yra kuriamas masiškai, tuo pačiu turime priimti faktą, kad turinio strategija keičiasi. Tačiau, tai dar nereiškia, kad galime ignoruoti turinio vertę.
Kad suprasti, ar jūsų svetainėje esantis turinys patinka (ar nepatinka) paieškos sistemoms, visų pirma verta naudotis paties „Google“ įrankiais. „Google Search Console“ leidžia pamatyti, kaip puslapiai reitinguojasi, kokias užklausas generuoja, kur yra paspaudimų ir parodymų neatitikimai. Jei turinys nesulaukia organinio srauto arba praranda pozicijas, tai signalas, kad jis neatitinka vartotojų lūkesčių ir jo turinys nėra vertinamas palankiai.
Antra, būtina atlikti savo svetainės turinio kokybės auditą. Čia padeda tiek SEO analizės įrankiai (pvz., „Semrush“ ar jau minėtasis „AhRefs“), tiek vidinė patikra: objektyviai įvertinti, ar straipsnis turi aiškią struktūrą, ar yra pakankamai ilgas, ar atsako į numanomas vartotojo užklausas. Ne ką mažiau svarbus ir E-E-A-T kriterijus – ar turinyje matoma autoriaus kompetencija, ar pateikiamos nuorodos į patikimus šaltinius, ar turinys iš tiesų remiasi specialisto patirtimi.
„Reprise Media“ dalinasi trumpu „Checklist“:
- Ar jūsų turinys atsako į numanomus lankytojo klausimus?
- Ar turinyje matoma patirtis ir ekspertiškumas?
- Ar tekstas yra struktūruotas ir lengvai skaitomas?
- Ar turinys yra originalus ir nesidubliuoja su jau publikuota informacija?
- Ar faktai patikrinti ir teisingi?
„Keičiantis rinkai ir turinio kūrimo sprendimams, šiandien svarbiausia diskusija turėtų vykti ne apie tai, kas yra turinio autorius, bet apie tai, ar šis turinys iš tiesų ya vertingas. DI gali būti puikus pagalbininkas spartinant procesus, tačiau tik žmogaus patirtis, įžvalgos ir kūrybiškumas suteiks turiniui konkurencinį pranašumą, kurį vertins tiek klientai, tiek paieškos algoritmai“, – R. Jurevičienė.