Pavyzdžiui, naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Computers in Human Behavior“ ir pavadintame „AI Makes You smarter But None the Wiser“ („DI padaro jus protingesniais, bet ne išmintingesniais“), parodė, kad kai buvo paprašyti atlikti seriją užduočių naudodami „ChatGPT“, visi tyrimo dalyviai pervertino savo rezultatus. Ir kas įdomiausia, blogiausiai pasirodė būtent „DI raštingi“ dalyviai.
„Kalbant apie DI, [Dunningo-Krugerio efektas] išnyksta, – teigia tyrimo vyresnysis autorius, Aalto universiteto (Suomija) profesorius Robinas Welschas. – Kas tikrai stebina, tai kad didesnis DI raštingumas sukelia didesnį pasitikėjimą savimi.“
„Tikėjomės, kad žmonės, kurie išmano DI, ne tik šiek tiek geriau bendraus su DI sistemomis, bet ir geriau vertins jų veikimą, – pridūrė R. Welschas, – tačiau taip nenutiko“.
Susiję straipsniai
Tai įdomi detalė, padedanti mums geriau suprasti, kaip mūsų DI įpročiai gali būti žalingi mūsų smegenims – nuo atminties praradimo iki kritinio mąstymo atrofijos. Galbūt tai taip pat liudija DI pažengusių vartotojų ego, rašo „Futurism“.
Pažymėtina, kad šie rezultatai paskelbti vykstant karštoms diskusijoms apie pavojingą DI modelių „pataikavimą“. Pokalbių robotai yra sukurti tam, kad būtų naudingi ir įtraukiantys, todėl nuolat pataikauja vartotojams ir tenkina jų reikalavimus. Tai priklausomybę sukeliantis derinys, kuris leidžia jaustis protingu ar teisiu. Manoma, kad šis pataikavimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiantis plačiai paplitusius atvejus, kuriuos psichiatrai vadina „DI psichozėmis“, kai vartotojai, tapę apsėsti pokalbiais su pokalbių robotu, praranda ryšį su realybe ir pasineria į iliuzinį mąstymą.
Tyrime mokslininkai paprašė pusės iš 500 dalyvių naudoti „ChatGPT“, kad išspręstų 20 loginio mąstymo užduočių iš priėmimo į teisės mokyklą testo, o kitai pusei – išspręsti jas be DI. Tada kiekvienas dalyvis buvo paprašytas įvertinti savo spėjamą rezultatų tiklsumą, pažadant papildomą apdovanojimą, jei tai padarys tiksliai. Jiems taip pat buvo pateiktas klausimynas, skirtas įvertinti jų DI raštingumą.
Tyrėjai nustatė, kad grupė, kuri naudojo „ChatGPT“, žymiai pagerino savo rezultatus, palyginti su grupe, kuri jo nenaudojo. Tačiau jie taip pat labai pervertino savo pasiekimus – šis efektas buvo ypač ryškus tarp DI išmanančių dalyvių, „kas rodo, kad tie, kurie turėjo daugiau techninių žinių apie DI, buvo labiau pasitikintys savimi, bet mažiau tikslūs vertindami savo pasiekimus“, rašo tyrimo autoriai.
Tyrinėdami, kaip dalyviai naudojo pokalbių robotą, komanda taip pat nustatė, kad dauguma jų retai užduodavo „ChatGPT“ daugiau nei vieną klausimą apie kiekvieną problemą – be tolesnio gilinimosi ar pakartotinio tikrinimo. Anot R. Welscho, tai yra pavyzdys to, ką psichiatrai vadina kognityviniu perkėlimu, gerai dokumentuota tendencija DI srityje, kai vartotojai visą savo mąstymą perduoda DI įrankiui.
„Mes išnagrinėjome, ar jie tikrai mąstė kartu su DI sistema, ir nustatėme, kad žmonės tiesiog manė, kad DI išspręs problemas už juos“, – sako R. Welschas. – Paprastai rezultatams gauti reikėjo tik vieno sąveikavimo, o tai reiškia, kad vartotojai aklai pasitikėjo sistema.“
Reikia pripažinti, kad DI demokratizuoja Dunningo-Krugerio efektą. Kokia kita technologija gali tuo pasigirti?, – ironizuoja „Futurism“.