Advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė Renata Vasiliauskienė teigia, kad legaltech sprendimai – technologijos, skirtos teisinėms paslaugoms automatizuoti ir optimizuoti – yra ir turi būti naudojami teisiniame darbe, tačiau juos atsirinkti reikia atidžiai ir sąmoningai. Nevertėtų aklai pasitikėti teisiniais atsakymais, kuriuos pateikia bendro pobūdžio DI įrankiai, t.y., tie, kurie nebuvo sukurti specialiai teisės klausimams spręsti. Pavyzdžiui, „chatGPT“, „DeepSeek“ ar „claude.ai“, kaip ir kiti bendro pobūdžio DI įrankiai, neturi galimybės remtis aktualiomis teisės aktų redakcijomis ar naujausia teismų praktika, nes jų apmokymui naudota informacija, pateikta iki 2025 m. pradžios ar dar anksčiau.
„Tai reiškia, kad naujausi įstatymų pasikeitimai generuojant DI atsakymus bent jau kol kas nėra analizuojami. Teisininkai supranta šį trūkumą, mat aktualios teisės akto redakcijos svarba sprendžiamam klausimui yra kertinis dalykas bet kokioje konsultacijoje“, – pažymi teisininkė.
Antra, ir svarbiausia, pasak R. Vasiliauskienės, yra tai, kad „chatGPT“ algoritmai buvo apmokyti pasitelkus itin didelį kiekį mokslinio ir populiariojo turinio – pavyzdžiui, vaikų grožinę literatūrą, religinius tekstus, poeziją, vartotojų komentarus, – o teisinių tekstų šioje duomenų aibėje buvo tik nedidelė dalis. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl „chatGPT“ haliucinacijos konkrečiais teisiniais klausimais yra labai tikėtinos.
Kodėl mano pokalbių robotas nėra toks protingas kaip „ChatGPT“?
„Atsakymus „ChatGPT“ pateikia tokia protinga ir rišlia forma, kad neretam sunku patikėti, jog atsakymas gali būti geriausiu atveju paviršutinis, o blogiausiu – visiškai neteisingas. Ant šio „kabliuko“ jau yra skaudžiai užkibęs ne vienas žmogus, įskaitant teisininkus. Pavyzdys –„chatGPT“ sukurti teismų sprendimai, kurių niekada nėra buvę, tačiau jų reikėjo generuojamam atsakymui. Iš praktikos atsiradusi teisinė intuicija dažnai pasufleruoja, kad DI pateiktas atsakymas yra neteisingas. Tačiau problemų kyla, kai klausimus užduoda ne teisininkai“, – įspėja R. Vasiliauskienė.
Vienas iš būdų apsisaugoti yra paprašyti pateikti šaltinius, konkrečias citatas, bylų numerius. Visgi tam, kad užduotum teisingus tolimesnius klausimus ir suprastum, ar algoritmas remiasi aktualiomis teisinėmis normomis bei bylomis, reikia teisinės patirties. Aklai tikint tuo, ką sako „chatGPT“, galima iš esmės suklysti.
Šiuo metu situacija yra tokia, kad bendro pobūdžio DI modeliai neprilygsta tikriesiems legaltech įrankiams, kurie buvo sukurti teisininkų, apmokyti pasitelkus teisinius dokumentus, bylas, teisės aktus ir geba atlikti išskirtinai tik teisines užduotis, pažymi teisininkė. Anot R. Vasiliauskienės, legaltech sprendimais galima laikyti, pavyzdžiui, DI pagrindu veikiančius įrankius ir analizės sprendimus, tokius kaip „Harvey“, „Legora“, „CaseLaw Analytics“, „Disco“, „Legartis“ ir „vasara.ai“, platformas bei infrastruktūrą teisiniam darbui „Legalnodes“, „Contractbook“, „Legalartis“ bei tapatybės patikros sprendimą „Onfido“.
Garantijomis pasitikėti verta ne visada
Dabar egzistuojantys legaltech įrankiai, orientuoti tik į teisės klausimus, padeda atlikti skirtingas užduotis. Pavyzdžiui, analizuoti didelius kiekius duomenų, versti tekstus į skirtingas kalbas, surasti aktualias teisės normas, teismų sprendimus, versti posėdžių įrašus į tekstą, rašyti laiškus, kalbas, prezentacijas, parengti dokumentus, pateikti statistinius duomenis.
Susiję straipsniai
„Visi šie veiksmai atliekami vos per kelias sekundes. Taigi, galima drąsiai sakyti, kad į teisę orientuoti DI sprendimai iš tikrųjų reikšmingai pagreitina didelę dalį teisininko darbo. Tačiau ne viskas taip paprasta. Kartu jie atneša naujas problemas, iš kurių labiausiai akcentuojama rizika duomenų saugumui ir konfidencialumui“, – atkreipia dėmesį teisininkė.
Teisinės konsultacijos susijusios su itin jautria, dažnai konfidencialia, informacija, todėl naudojant technologijas reikalingas itin didelis dėmesingumas, kad nebūtų paskleista klientui jautri informacija.
„Vidinėmis politikomis lengva uždrausti kelti klientų duomenis į teisininkams skirtus DI įrankius, tačiau žmogiškasis faktorius ir klaidų rizika dėl to niekur nedingsta. Todėl yra sprendimų, pavyzdžiui, „Harvey“, „Legora“, „vasara.ai“ ir daug kitų, kuriuos galima integruoti į vidines kontorų sistemas. Nors teigiama, kad pastarosios gali užtikrinti, kad užklausos ar net netyčia įkelti jautrūs dokumentai liktų kontoros aplinkoje, absoliutus saugumas skaitmeninėje erdvėje neegzistuoja. Todėl visos garantijos turi būti vertinamos atsargiai“, – sako R. Vasiliauskienė.
Kitos reikšmingos problemos – bendrų standartų trūkumas ir prieigos prie vietos teisės aktų apribojimai. Teisės aktai, sutartys, teismo dokumentai labai skiriasi skirtingose jurisdikcijose, todėl vienam įrankiui sunku sukurti tokius, kurie būtų universalūs ir tinkami visose valstybėse, teigia COBALT teisininkė. Kalbant apie vietos teisės aktų bazes, ilgą laiką net pažangiausi legaltech įrankiai negalėjo užtikrinti, kad konsultacijos remtųsi aktualiomis vietos šalies teisės aktų redakcijomis. Pavyzdžiui „Harvey“ iki pat 2025 metų remdavosi tomis žiniomis apie teisės aktus, kurias „rasdavo“ internete, nes neturėjo prieigos prie visų šalių teisės aktų duomenų bazių. Tik pernai, pradėjus bendradarbiavimą su tarptautine teisinės informacijos ir duomenų analizės platforma „LexisNexis“, „Harvey“ pradėjo naudotis teisės aktų ir teismų sprendimų duomenų baze.
Kitas teisininkams pritaikytas DI įrankis „Legora“ taip pat teigia, kad turi galimybę įtraukti vietos teisės aktus ir teismų sprendimus, pasirašydamas bendradarbiavimo sutartis su vietos teisinių duomenų bazių savininkais.
„Sprendimas atrodo geras, tačiau ar ilgalaikis – klausimas, – svarsto R. Vasiliauskienė. – Juk daug metų kurtos ir tobulintos lietuviškos teisės aktų ir teismų sprendimų bazės greitu metu paleis savo DI sprendimus ir vargu ar norės, kad konkurentai naudotųsi šiuo įdirbiu. Taigi atrodytų, kad vietiniai legaltech produktai, tokie kaip „vasara.ai“ ar „Infolex Santrauka“, apmokyti būtent lietuviškais teisės aktais ir sprendimais, turėtų būti patrauklesni, tačiau ir jie kol kas turi trūkumų – nesiūlo platesnio funkcijų spektro, todėl gali atlikti gerokai mažiau užduočių nei pasauliniai konkurentai.“
Ar tai jau teisininko profesijos pabaiga?
Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad DI technologijos artimiausiu metu paveiks beveik visus darbus ir profesijas – niekas neturės imuniteto nei dabartiniam DI, nei beatsiritančiai visuotinio DI bangai. Taigi ir tūkstantmečius egzistavęs teisininko amatas keisis iš esmės, prognozuoja R. Vasiliauskienė:
„Tie, kurie nesugebės greitai prisitaikyti, ne tik praras pozicijas tarptautiniuose reitinguose, klientus ir talentus, bet galbūt turės susitaikyti ir su tuo, kad pralaimi technologijoms. Svarbu suprasti ir priimti profesijos pokyčius – iš moksliukiškos, su ilgiausių tekstų skaitymu, naktinių ataskaitų rašymu ir nuolatiniu galynėjimusi su laiku bei nerealistiškais terminais siejamos veiklos ji tampa patariamąja profesija, kurioje daugiau rizikos vertinimo, pasikliovimo profesine intuicija ir patirtimi, kokybiško bendravimo bei strategavimo kartu su klientu.“